- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-23
- Bylos Nr.
- eI3-419-386/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00994-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- SB „Šilko gija“
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. sausio 26 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. patikslintą skundą atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl rašto (sprendimo) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu, prašydama:
1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. gegužės 18 d. raštą (sprendimą) „Dėl detaliojo plano“ (toliau – ir skundžiamas sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą - pašalinti jos (pareiškėjos) 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą (toliau –ir įsipareigojimas) iš Detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos).
Pareiškėja skunde bei patikslintame skunde nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Detalusis planas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose nagrinėjamose civilinėse bylose iškilus klausimams, susijusiems su Detaliuoju planu, pareiškėjos atstovas kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę su prašymu leisti susipažinti su Detaliojo plano dokumentais, pateikti Detaliojo plano patikrinimo akto kopiją. Klaipėdos rajono savivaldybė informavo, kad Detalusis planas išgabentas į Vilnių („Infotec Paslaugų centras“) skaitmenizuoti ir elektroniniu paštu jos atstovui persiuntė elektroninę Detaliojo plano kopiją. Viename iš atsiųstų elektroninių dokumentų yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, skirtas Klaipėdos rajono savivaldybei, tačiau pareiškėjai su atstovu atvykus į Klaipėdos rajono savivaldybę ir susipažinus su originaliais dokumentais, pastebėta, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra laikomas atskirai nuo kitos Detaliojo plano medžiagos. Susipažinus su visa Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. T11-252 medžiaga, pastebėta, jog šioje medžiagoje yra visas pareiškėjos rengtas Detalusis planas, kuriame jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo nėra. Panašaus turinio kaip ir 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra Tarybos posėdžio medžiagos 16 puslapyje, tačiau šis įsipareigojimas sudarytas 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir jame nurodyti siauresni pareiškėjos įsipareigojimai.
Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją su prašymu informuoti, koks yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju, jei Klaipėdos rajono savivaldybė jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra Tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas, o, nustačius, jog jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti Detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiškėjos prašymo dėl įsipareigojimo pašalinimo iš Detaliojo plano medžiagos netenkino. Pareiškėjos nuomone, atsakovės veiksmai yra neteisėti, prieštarauja Detaliojo plano patikrinimo ir patvirtinimo metu galiojusiems teisės aktams, kurių nuostatos rodo, kad minėtas jos įsipareigojimas negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi.
Nurodo, kad parengtame Detaliajame plane buvo 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos įsipareigojimas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas buvo pateiktas 2006 m. gegužės 18 d. (sprendimo Nr. PL-155). Jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi, kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tvirtinant Detalųjį planą, šio įsipareigojimo net negalėjo būti šiai institucijai pateiktame plano egzemplioriuje.
Teigia, kad detaliųjų planų pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka, kaip ir visas detalusis planas, todėl jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kuriuo keičiama Detaliojo plano dalis, negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi - šis Detaliojo plano pakeitimas teisės aktuose nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas. Mano, kad susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjos interesus, sukuria teisinio neapibrėžtumo būseną - sprendžiant iš atsakovės, galiojantys yra tiek 2005 m. rugpjūčio 8 d., tiek ir 2006 m. liepos 17 d. jos (pareiškėjos) įsipareigojimai, kurių turinys nėra vienodas. Atkreipia dėmesį, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojimas yra įrištas į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžiui pateiktą medžiagą (segtuvą), o 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas laikomas atskirai Klaipėdos rajono savivaldybėje. Todėl pareiškėjai lieka neaišku ir tai, ar Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, priimdama 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. T11-252, šį dokumentą vertino. Net jei šis dokumentas vertintas, jis Detaliojo plano dalimi negali būti laikomas, kadangi, tai neatitiktų detaliųjų planų tvirtinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino, kad apie įsipareigojimą sužinojo tik apie 2018-2019 metus, prasidėjus teisminiams procesams. Įsipareigojimo ji nepasirašė, parašas ant šio dokumento yra suklastotas.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo, patvirtino teritorijų planavimo dokumentą, kuris, vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusių Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 51 punktu, užregistruotas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini). 2006 m. liepos 17 d. N. M. įsipareigojimas yra saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti Detaliojo plano dokumentai, taigi jie visi yra Detaliojo plano sudėtinė dalis.
Nurodo, kad skundžiamu raštu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nepriėmė pareiškėjos atžvilgiu atitinkamo sprendimo ir jokių poveikio priemonių pareiškėjai netaikė, rašte pateikė informacinio pobūdžio informaciją: kur saugomas pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, kad jis yra Detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252, ir užregistruoto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis bei kad pareiškėjos įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252, patvirtino teritorijų planavimo dokumentą. Taigi prašomas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 18 d. raštas „Dėl detaliojo plano“ yra informacinio pobūdžio dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjai kokių nors teisinių pasekmių, todėl jis nelaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu.
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė nurodė, jog palaiko atsiliepime į patikslintą skundą išdėstytą institucijos poziciją, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas negalėtų būti savarankišku bylos dalyku. Atskyrus įsipareigojimą nuo Detaliojo plano medžiagos, įsipareigojimas nenustos galioti, dokumentas yra nenuginčytas, todėl jis toks ir lieka. 2012 metais pati pareiškėja Seimo kontrolieriams pateikė savo 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą. Pareiškėja, teigdama, kad tik 2018 metais sužinojo apie įsipareigojimą, elgiasi nesąžiningai. Byloje dėl šio reikalavimo turi būti taikomas senaties terminas.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Detaliojo plano projekto vadovas G. V. paaiškino, jog jis yra Detaliojo plano, dėl kurio vyksta ginčas, rengėjas. Liudytojas parengė pareiškėjos du įsipareigojimus bei pateikė pareiškėjai pasirašyti. Pareiškėja įsipareigojimus pasirašė jo akivaizdoje. Jei nebūtų buvę minėtų pareiškėjos įsipareigojimų, Detalusis planas nebūtų patvirtintas. Naikinant pareiškėjos įsipareigojimą, būtų panaikinamas ir Detalusis planas, kadangi įsipareigojimas yra Detaliojo plano sudėtinė dalis. Liudytojas pabrėžė, kad įsipareigojimas yra išduotų planavimo sąlygų infrastruktūros tęsinys. Savivaldybei detalieji planai pateikiami surišti į bylą, tačiau būna, kad papildoma reikalingais dokumentais. Išėmus iš bylos dokumentą, pati byla griūva.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 18 d. rašto „Dėl detaliojo plano“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą - pašalinti jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos).
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtintas pareiškėjos žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) detalusis planas (minėta, toliau – ir Detalusis planas).
Pareiškėja 2021 m. balandžio 14 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu informuoti, koks yra jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo statusas ir ar šis įsipareigojimas laikomas Detaliojo plano dalimi. Tuo atveju, jei Klaipėdos rajono savivaldybė 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą laiko Detaliojo plano dalimi, pareiškėja prašė informuoti, kodėl šio įsipareigojimo nėra Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimo medžiagoje, taip pat, kodėl jis sudarytas vėliau, nei priimtas Detaliojo plano patikrinimo aktas. Nustačius, jog 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas nėra Detaliojo plano dalis, pareiškėja prašė raštu apie tai informuoti, pranešti Detaliojo plano skaitmenizavimą atlikusiam subjektui bei nurodyti pašalinti jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš skaitmenizuotos Detaliojo plano medžiagos.
Atsakovė pareiškėjos prašymo dėl jos įsipareigojimo pašalinimo iš Detaliojo plano medžiagos netenkino. 2021 m. gegužės 18 d. pareiškėjai išsiųstu raštu atsakovė nurodė, kad <...> 2006-07-17 N. M. įsipareigojimas yra saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006-08-24 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti detaliojo plano dokumentai. Vadovaujantis detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“, 51 punktu, patvirtinti detalieji planai registruojami savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre. Atsižvelgiant į tai, manome, kad prie detaliojo plano registro lapo pridėti dokumentai yra detaliojo plano sudėtinė dalis. Įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006-08-24 sprendimu Nr. T11-252 patvirtino teritorijų planavimo dokumentą. <...>.
Pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovės veiksmai prieštarauja Detaliojo plano patikrinimo ir patvirtinimo metu galiojusiems teisės aktams, kurių nuostatos rodo, jog minėtas įsipareigojimas negali būti laikomas Detaliojo plano dalimi. Pareiškėja teigia, kad parengtame Detaliajame plane buvo 2005 m. rugpjūčio 8 d. pareiškėjos įsipareigojimas, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos patikrinimo aktas buvo pateiktas 2006 m. gegužės 18 d. (sprendimo Nr. PL-155). 2006 m. liepos 17 d. datuojamas jos įsipareigojimas pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus negalėjo būti laikomas Detaliojo plano dalimi, kadangi Klaipėdos apskrities viršininko administracijai tvirtinant Detalųjį planą, šio įsipareigojimo net negalėjo būti šiai institucijai pateiktame plano egzemplioriuje. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apskrities viršininko teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra apskrities viršininko patvirtintas 2006 m. gegužės 18 d. (sprendimo Nr. PL-155). Nurodo, kad buvo vertinamas būtent G. V. parengtas detalusis planas. Detaliojo plano patikrinimo metu jos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo apskritai dar negalėjo būti, kadangi jis sudarytas po dviejų mėnesių po patikrinimo akto patvirtinimo.
Su tokiais pareiškėjos argumentais teisėjų kolegija nesutinka.
Šioje administracinėje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. birželio 13 d. iki 2006 m. liepos 27 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 patvirtintos Detaliųjų planų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės, neteko galios 2014 m. sausio 25 d.). Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtis, t. y. Įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimą, planavimo organizatorių, planų rengėjų, fizinių, juridinių asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų teises ir pareigas šiame procese.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numatė, kad detaliųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis Įstatymas ir Aplinkos ministerijos patvirtintos detaliųjų planų rengimo taisyklės. Žemėvaldų planai (projektai) rengiami Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 26 straipsnio 4 dalis nustatė, kad detalųjį planą tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu. Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etapu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas) įforminami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Šio straipsnio 5 dalyje reglamentuota, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma tvirtinti detalųjį planą, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu atsisako jį tvirtinti, privaloma planavimo organizatoriui raštu pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo detaliojo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius savivaldybės tarybos pavedimu detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtina ir nepateikiamas motyvuotas atsakymas dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl nustatytu terminu nepatvirtinto detaliojo plano planavimo organizatoriui atsiradusią žalą atlygina savivaldybė įstatymų nustatyta tvarka.
Taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. gegužės 14 d.) 51 punkte numatyta, kad detaliuosius planus tvirtina savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu. Prie dokumento, kuriuo tvirtinamas detalusis planas, pridedami detaliojo plano sprendiniai (brėžiniai ir aiškinamasis raštas). Detalusis planas patvirtinamas ar motyvuotai nepatvirtinamas per 20 darbo dienų nuo detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Detaliojo plano koncepciją, jei ji rengiama, tvirtina savivaldybės taryba detaliojo plano rengimo etape. Taisyklių 53 punktas sako, kad detalusis planas tvirtinti neteikiamas, jeigu Inspekcijos išvada dėl detaliojo plano tvirtinimo yra neigiama. Tais atvejais, kai siūloma detalųjį planą tvirtinti, savivaldybės taryba ar jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, atsisakę detalųjį planą tvirtinti, privalo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą per 20 darbo dienų nuo plano pateikimo dienos. Jei savivaldybės taryba ar administracijos direktorius detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino ir nepateikė motyvuoto atsakymo dėl plano netvirtinimo, detalusis planas tvirtinamas Vyriausybės nustatoma tvarka.
Detaliojo plano tikrinimo ir tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje, Apskričių viršininkų vykdomos teritorijų planavimo valstybinės priežiūros taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. 247, 5 punkte buvo nustatyta, kad apskrities viršininko administracijos inspekcijos tarnybai tikrinti pateikiami bendrojo, detaliojo ar specialiojo planų proceso procedūrų dokumentai. Šių taisyklių 14 punkte buvo nurodyta, kad Inspekcijos tarnyba per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo gautas prašymas ir užregistruotas teritorijų planavimo dokumentas, planavimo organizatoriui ir planą tvirtinančiai institucijai pateikia dokumento patikrinimo aktą su tikrinimo išvada. Pagal taisyklių 16.1 punktą, esant teigiamai tikrinimo išvadai, dokumentą siūloma tvirtinti be apribojimų. Šios teisės aktų nuostatos patvirtina, kad teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas yra tik siūlymas, t. y. nėra privalomas subjektui, tvirtinančiam detalųjį planą. Įgaliota savivaldybės institucija, priimdama sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo, savarankiškai nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados sprendžia tvirtinti ar ne detalųjį planą. Tai, kad detaliojo plano patikrinimo akte pateikiama teigiama išvada yra tik siūlymas (t. y. ne privalomojo, o tik rekomendacinio pobūdžio), ir kad tokia išvada pati savaime nėra pagrindas tvirtinti detalųjį planą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra konstatavęs ne vienoje byloje (2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1237/2009, 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-88/2009 ir kt.). 2009 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1009/2009, 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS17-285/2007 LVAT konstatavo, kad detalusis planas, o ne teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas, ir yra tas dokumentas, kuris suteikia galimybę tam tikrai ūkinei - komercinei veiklai. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra sudarytas po 2006 m. gegužės 18 d. patikrinimo akto parengimo, nesudaro pagrindo teikti, kad šis įsipareigojimas nėra detaliojo plano sudėtinė dalis.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. B. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui patikslintą ieškinį atsakovei N. M., kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BAU Solutions” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; 2) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (išduotą pagal UAB „BAU Solutions” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą); 3) įpareigoti atsakovę ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti SB „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekiu priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (išduotą pagal G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija“) apšviesti ir aptverti tvora; 4) nustatyti, jog neįvykdžius per teismo nustatytą terminą šių įpareigojimų atsakovė privalo mokėti po 100 Eur baudą už kiekvieną praleistą sprendimui įvykdyti dieną ieškovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais naudai; 5) priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodyta, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimu teritorijų planavimo procese planavimo organizatorė atsakovė N. M. įsipareigojo įkurti sodininkų bendriją, bendrijos valdybą ir išrinkti bendrijos valdybos atstovą, atsakingą už kelio atkarpos rekonstrukcijos techninio projekto parengimą ir statybos įvykdymą bendrijos lėšomis arba bendrijos kartu su gretimų teritorijų naudotojų lėšomis
Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. spalio 12 d. sprendimu ieškovo V. B. ieškinį ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. B., J. B., V. V. ir J. V. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies. Teismas nusprendė: 1) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pastatyti pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą (išduotą pagal UAB „BAU Solutions” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą) vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus; 2) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis prijungti ieškovo V. B. ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, J. B., J. B., V. V. ir J. V. sklypuose esančias komunikacijas prie veikiančių ir nustatyta tvarka įregistruotų lietaus nuotekų tinklų, fekalinių nuotekų valymo įrenginių, vandentiekio tinklų (pastatytų pagal 2011 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos statytojai N. M. išduotą statybos leidimą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų sodininkų bendrijai statybai (kuris išduotas pagal UAB „BAU Solutions” parengtą vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklus sodininkų bendrijai techninį projektą); 4) įpareigoti atsakovę N. M. ne vėliau kaip per dvylikos mėnesių laikotarpį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nutiesti SB „Šilko gija“ teritorijoje 2006 m. lapkričio 9 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr.13.6-5766 patvirtintame detaliajame plane numatytą kelią sodininkų bendrijai su vandentiekiu priešgaisriniam vandens paėmimui pagal 2007 m. rugsėjo 6 d. statybos leidimą Nr. NS07-145 (kuris išduotas pagal G. V. projektavimo firmos parengto vidaus kelio ir vandentiekio priešgaisriniam paėmimui techninį projektą Nr. K05-09b), nutiesti trinkelėmis grįstus šaligatvius, namų kvartalą (SB „Šilko gija) apšviesti ir aptverti tvora; 4) atmesti kitą ieškinio ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, reikalavimų dalį.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą N. M. apskundė apeliacine tvarka. Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2022 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-142-538/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos apygardos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė N. M., vykdydama detaliuoju planu, patvirtintu Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, prisiimtus įsipareigojimus prie kiekvieno perkamo sklypo suformavo atskirą sklypą, su atskiru unikaliu numeriu, kvartalo keliui komunikacijoms nutiesti, todėl kiekvienas pirkėjas įsigydamas žemės sklypą gyvenamojo namo statybai turėjo įsigyti ir atskirą inžinerinės infrastruktūros paskirties sklypą. Atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, kaip fizinis asmuo įrengė elektros tinklus ir 2008 m. rugsėjo 18 d. iš akcinės bendrovės „VST“ gavo naujojo vartotojo prisijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas. Be to, atsakovė N. M. 2011 m. balandžio 4 d. užsakė inžinerinių tinklų techninio projekto parengimą. Į bylą pateiktas UAB „B. S.“ techninis projektas patvirtina, kad vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), užsakovas yra ne Bendrija, o atsakovė N. M.. Taip pat nustatė, kad byloje esantys 2005 m. rugpjūčio 8 d. ir 2006 m. liepos 17 d. atsakovės duoti įsipareigojimai Klaipėdos rajono savivaldybei patvirtina, jog būtent N. M. įsipareigojo savo lėšomis (duomenys neskelbtini), įrengti elektros aukštos įtampos kabelinės linijos įrengimus ir modulinės pastotės sumontavimą; įrengti gaisrų gesinimo tvenkinio, vandens paėmimo vamzdynus ir šulinį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad N. M., apylinkės bei apygardos teismuose nagrinėjant civilines bylas, taip pat apeliaciniame skunde neginčijo savo 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja tik 2022 m. sausio 26 d. vykusio teismo posėdžio metu ėmė teigti, kad 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimo ji nepasirašė, o jos parašas yra suklastotas, pareiškėjai šio įsipareigojimo atsiradimo aplinkybės nežinomos. Pareiškėja teigė, kad ji dėl suklastoto parašo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau tyrimas dėl suklastoto parašo nebuvo pradėtas. Pareiškėja nei skunde, nei patikslintame skunde nekėlė klausimo dėl jos parašo suklastojimo.
Iš trečiojo suinteresuoto asmens SB „Šilko gija“ teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja dėl 2006 m. liepos 17 d. pasirašyto įsipareigojimo galimo suklastojimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį. Galutine ir neskundžiama 2021 m. kovo 10 d. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartimi nuspręsta, kad tyrėjo ir prokuroro sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, yra teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgę į pateiktus dokumentus, ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai pagrįstai nurodė, kad gauti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojo savo lėšomis įrengti elektros aukštos įtampos modulinės pastotės sumontavimą.
Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog pareiškėjos parašas, esantis ant jos įsipareigojimo, nenuginčytas, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių teigti, jog įsipareigojimo ji nepasirašė. Kad pareiškėja pasirašė įsipareigojimą, teismo posėdžio metu patvirtino įsipareigojimą rengęs Detaliojo plano projekto vadovas G. V.. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji apie įsipareigojimą nieko nežinojo iki pat 2018 ar 2019 metų, tėra jos gynybinė pozicija, neparemta jokiais dokumentais, prieštaraujanti byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, siekiant išvengti įsipareigojimo vykdymo.
Pažymėtina ir tai, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu iš bendrosios kompetencijos teisme nagrinėjamų civilinių bylų gauti dokumentai, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybėje esančių dokumentų iš Detaliojo plano, kurioje yra originalūs teritorijų planavimo dokumentai ir planai, kopijos, taip pat N. M. teikto paaiškinimo Seimo kontrolieriui A. N. 2012 m. rugpjūčio 24 d. Nr. P-1819 kopija, kurios priede yra pačios N. M. pateiktas 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas. Ši aplinkybė teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo manyti, kad pareiškėja apie savo įsipareigojimą sužinojo tik prasidėjus teisminiams procesams, t. y. apie 2018 metus.
Taigi iš bylos medžiagos, šalių, liudytojo Detaliojo plano projekto vadovo G. V. paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas yra galiojantis, jis saugomas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje prie teritorijų planavimo dokumento, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) registro lapo. Prie šio lapo yra pridėti ir kiti detaliojo plano dokumentai, jie visi yra Detaliojo plano sudėtinė dalis, todėl pašalinti pareiškėjos įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat skaitmenizuotos medžiagos) nėra jokio teisinio pagrindo.
ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Atsakovė skundžiamu sprendimu pranešė pareiškėjai, kur yra saugomas pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimas, taip pat kad jis yra Detaliojo plano, patvirtinto 2006 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-252 ir užregistruoto savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), sudėtinė dalis bei kad įsipareigojimas dėl infrastruktūros išvystymo buvo sudarytas iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje ir buvo adresuotas Klaipėdos rajono savivaldybei ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į įsipareigojimus, 2006 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. T11-252 patvirtino teritorijų planavimo dokumentą.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog skundžiamas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimas „Dėl detaliojo plano“ yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją atlikti veiksmą - pašalinti pareiškėjos 2006 m. liepos 17 d. įsipareigojimą iš Detaliojo plano medžiagos (taip pat ir iš skaitmenizuotos medžiagos). Vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.