- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-13
- Bylos Nr.
- 2S-1119-115/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02698-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- L. K.
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algirdas Auruškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo T. B. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu ieškovo T. B. ieškinys atsakovei L. K. dėl naudojimo tvarkos nustatymo ir atidalinimo iš bendrosios nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1) nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal ieškovo pasiūlymą;
2) atidalinti ieškovą iš bendrosios nuosavybės jam priteisiant lauko rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir lauko tualetą; atsakovei L. K. priteisiant ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkio pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei lauko tualetą; ieškovo asmeninėn nuosavybėn paskirti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovei iš jo priteisti 174 21 Lt kompensaciją;
3) leisti ieškovui atlikti žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 9 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko yra užvesta civilinė byla Nr. 2-359-231/2012, kurioje 2012 m. gruodžio 10 d. buvo priimtas teismo sprendimas, kuris yra apskųstas apeliacinės instancijos teismui. Esant nepasibaigus teisminiam procesui vienoje byloje, kita iš esmės tapati byla negali būti nagrinėjama.
Anot teismo, nors šioje byloje keliamas klausimas ir dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir leidimo atlikti kadastrinius matavimus, šie reikalavimai keliami dėl to paties turto. Teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 atidalinant šalis iš bendrosios nuosavybės žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra priskirti atsakovės L. K. nuosavybėn, todėl apskųsto sprendimo įsiteisėjimo atveju, tokie reikalavimai netenka prasmės, kaip išreikalavimas leisti atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, kuris yra išvestinis ir siejamas betarpiškai su žemės nuosavybe.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas T. B. prašo panaikinti 2013 m. balandžio 9 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškinio pareiškimo metu Trakų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-359-231/2012 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. B. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Ieškovas informavo teismą apie minėtą bylą ir apie faktą, jog jam buvo užkirstas kelias pateikti toje byloje savą atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantą teismui atsisakius priimti priešieškinį. Tačiau teismas ieškinį paliko nenagrinėtu tik praėjus beveik keturiems mėnesiams po ieškinio pareiškimo. Tokiais savo veiksmais teismas pažeidė koncentracijos ir ekonomiškumo principus, paneigė ieškovo teisę kreiptis į teismą.
2. Šioje byloje pareikštas ieškinys nėra ir negali būti laikomas tapačiu atsakovės L. K. pareikštam ieškiniui civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012, kadangi ieškovas pateikė kitokį bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo variantą, o dalies nuosavybės objektų pasiūlė neatidalinti, o nustatyti jų naudojimosi tvarką. Tokio reikalavimo atsakovė L. K. civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 nereiškė. Be to, ieškovas pateikė reikalavimą leisti jam atlikti ir įregistruoti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliuosius geodezinius matavimus be atsakovės sutikimo. Taigi šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 pareikštų ieškinių dalykas bei pagrindas yra skirtingi.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė L. K. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti jam baudą, iš kurios 25 proc. priteisti atsakovei, o 75 proc. valstybei. Atskirajame skunde pateikiami tokie atsikirtimai:
1. Civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 ieškovas priešieškinio neteikė, nors teismas išaiškino jam tokią teisę. Apie civilinę bylą Nr. 2-359-231/2012 teismas sužinojo tik atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, todėl visiškai pagrįstai ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas parengiamojo teismo posėdžio metu išklausius abi šalis.
2. Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 yra kilę tapatūs ginčai, t.y. tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu faktiniu pagrindu. Ieškovo procesinės teisės civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 apribotos nebuvo, teismas užtikrino jo teisę būti išklausytam, teikti pasiūlymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009). Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas pabrėžė tai, kad, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Faktinis ieškinio pagrindas yra ieškinio pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimus dėl naudojimosi jam ir atsakovei bendrai priklausančiu turtu tvarkos nustatymo, turto atidalinimo bei leidimo ieškovui atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo. Civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 pareikštu ieškiniu atsakovė prašė teismo atidalinti šalims bendrai priklausantį turtą. Akivaizdu, jog ši byla ir civilinė byla Nr. 2-359-231/2012 buvo užvestos tarp tų pačių šalių, nors ir turinčių skirtingą procesinį statusą, dėl to paties dalyko ir iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu.
Šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 pareikštų ieškinių dalykai sutampa, nes, nepaisant to, kad šalys prašė teismo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal skirtingus projektus, tačiau tiek ginčo objektas, tiek gynybos būdas, tiek siekiamas materialinis teisinis rezultatas abiejų bylų atvejais yra tas pats. Aplinkybė, jog šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas taipogi prašė teismo leisti atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus be atsakovės sutikimo, nesudaro pagrindo išvadai, kad šioje byloje pareikšto ieškinio ir atsakovės pareikšto ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 dalykai skirtųsi, kadangi minėtas ieškovo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovo siūlomą variantą. Faktas, jog šalys pareikštais ieškiniais siekė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę pagal skirtingus projektus, taipogi nedaro ieškinių dalykų skirtingais, kadangi materialinis teisinis ginčo rezultatas abiem atvejais būtų analogiškas – atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nebeliktų ginčo objekto. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą.
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši teisė nėra neribota, bet privalo būti įgyvendama atsižvelgiant ne tik į procedūrinius reikalavimus, bet ir į faktines aplinkybes. Nustatyta, kad ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 turėjo atstovą – profesionalų teisininką, taigi jam turėjo būti išaiškintos jo procesinės teisės bei priešieškinio teikimo sąlygos, tame tarpe ir terminai. Ieškovas priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 pateikė 2012 m. lapkričio 21 d. – bylą nagrinėjant teismo posėdyje, tačiau teismas remdamasis CPK 143 straipsnio 1 dalimi priešieškinį atsisakė priimti. Ieškinys šioje byloje pareikštas 2012 m. lapkričio 22 d., tačiau priimtas ištaisius trūkumus – 2013 m. sausio 18 d. (b. l. 1), kai tuo tarpu teismas sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012 priėmė 2012 m. gruodžio 10 d. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas objektyviai neturėjo galimybės spręsti bylų sujungimo klausimo, kol nebuvo išspręstas ieškovo pareikšto ieškinio priėmimo klausimas. Ieškovo delsimas ginti savo teises reiškiant priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-359-231/2012, kuri buvo iškelta dar 2012 m. sausio 4 d., nėra pagrindas teigti, jog šioje byloje buvo pažeistos jo procesinės teisės ar padaryti esminiai proceso pažeidimai. Manydamas, kad teismas, nagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-359-231/2012, pažeidė jo teisę į efektyvią teisminę gynybą atsisakydamas priimti priešieškinį, ieškovas šią aplinkybę bei su tuo susijusius argumentus galėjo paminėti apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.
Šių argumentų pagrindu atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors ieškovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau atsakovės prašymas skirti ieškovui baudą negali būti tenkinamas, kadangi nenustatyta, jog ieškovas inicijuodamas šią bylą būtų akivaizdžiai piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.