- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-10
- Bylos Nr.
- 2-359-231/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02831-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- T. B.
- Advokatai
- Gintaras Dabkevičius, Evelina Davidavičiūtė, Gintautas Dabkevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui T. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovė prašė atidalinti ieškovei turtą, žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6635, bendras plotas 0,4000 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7995-6005-7012; lauko virtuvę, unikalus Nr. 7995-6005-7034; kiemo rūsį, unikalus Nr. 7995-6005-7045; ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0383-7281; pirtį, unikalus Nr. 4400-0383-7327; ūkio pastatą unikalus Nr. 4400-0383-7349; ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0383-7360; kiemo statinius, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat atidalinti atsakovui T. B. žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6524 bendras plotas 3,9400 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha; ūkio pastatą, unikalus Nr. 7995-6005-7023, esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4500 Lt kompensaciją.
Šalies argumentai
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šalims priklauso aukščiau minėti žemės sklypai ir nekilnojamas turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovei L. K. priklauso 3/4 dalys šio Turto, o atsakovui T. B. – 1/4 dalis, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis - atsakovui. Ieškovės iniciatyva buvo parengta Turto vertės nustatymo ataskaita pagal kurią viso prašomo Turto vertė yra 80 000 Lt, ieškovei prašomos atidalinti Turto dalies (dviejų žemės sklypų su statiniais) vertė -64 500 Lt, o atsakovui prašomo atidalinti Turto dalies (dviejų žemės sklypų) vertė yra 15 500 Lt. Šiai dienai T. B. priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kuris įvertintas 4500 Lt verte (taigi Atsakovui priklausanti turto dalis yra 1500 Lt vertės). L. T. atsakovui priklauso ¼ dalis, taigi atsakovui priklausanti šio turto dalis yra 18 875 Lt vertės (1/4 dalis nuo 75 500 Lt). Atsižvelgiant į tai, iš viso atsakovui priklausančio Turto dalies vertė yra 20.375 Lt (18.875 Lt + 1500 Lt). Pagal ieškovės siūlomą atsidalijimo variantą Atsakovui atitektų du žemės sklypai, kurių bendra vertė yra 15 500 Lt bei viename iš šių žemės sklypų esantis pastatas (ūkio pastatas, unikalus Nr. 7995-6005-7023), kurio vertė kaip atskiro statinio Turto vertės nustatymo ataskaitoje nėra nurodyta. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad šio statinio vidutinė rinkos vertė yra 1110 Lt. Taigi iš viso atsakovui būtų atidalinta turto (du žemės sklypai ir statinys) 16 610 Lt vertės. Siekiant sąžiningai ir teisingai atidalyti Turtą atsakovui, ieškovė įsipareigoja papildomai atsakovui sumokėti 4500 Lt kompensaciją, kad viso atsakovo atidalijamo turto vertė atitiktų jam priklausančią turto dalį nuo viso Turto vertės (netgi ją šiek tiek viršytų). Atsakovui priklausančio Turto dalies vertė 20.375 Lt, o atsakovui atidalintino turto vertė kartu su kompensacija siektų 21.110 Lt. Turtą atsidalijus aukščiau nurodytu būdu, ieškovei L. K. iš viso atitektų 1,4000 ha ploto žemės su jame esančiais statiniais, o atsakovui iš viso atitektų 4,0000 ha žemės. Ieškovė L. K., atsisakydama didelės dalies žemės sklypų ploto ir papildomai sutikdama atsakovui mokėti kompensaciją pinigais, sudarė pakankamas sąlygas Turtą atsidalinti taikiai tarp visų bendraturčių. Bendraujant su atsakovu dėl įvairių priežasčių pasirašyti tarpusavio susitarimo (atsidalinti bendru sutarimu) abiems bendraturčiams nepavyksta. Transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę reikštų -kad daiktas (žemės sklypai bei statiniai) ir teisė į jį tampa mažiau varžomi. Atidalijimas leistų sumažinti bendraturčių skaičių, o tai leistų operatyviau ir pigiau valdyti Turtą. Patenkinus ieškinį, ieškovės prašomas atidalinti turtas būtų visiškai izoliuotas nuo likusio atsakovui atidalintino turto, t. y. tiek ieškovei L. K. priklausantys, tiek priklausantys atsakovui nekilnojamieji daiktai būtų naudojami atskirai. Tai geriausiai atitiktų abiejų bendraturčių interesus ir leistų turtą naudoti savarankiškai.Be to, atsakovas nesirūpina nuosavybės teise valdomu turtu, jo neprižiūri, yra apleidęs, nedalyvauja bendro turto tvarkyme, o tai apsunkina ieškovės galimybes turtą valdyti ir jį naudoti.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad iki ieškinio pareiškimo ir iki paskutiniojo teismo posėdžio atsakovas dar nebuvo įregistravęs paveldėjimo teisių VĮ “Registrų centras”, todėl savo paveldėjimo teises negalėjo naudoti nei prieš ieškovę, nei prieš trečiuosius asmenis, atsižvelgiant į CK 1.75 str. 2 d., kur numatyta, kad neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Tai akivaizdžiai apsunkino bendrasavininkų galimybes naudotis sklypu, kadangi iškilus turto priežiūros ar valdymo klausimams visuomet reikia abiejų bendrasavininkų sutikimo. Atliekant bet kokius priežiūros darbus reikia abiejų bendrasavininkų sutikimo, nes turtas yra saugojamoj teritorijoje. Minėtų sklypų neleidžiama dalinti dalimis dėl su regioniniams parkams taikomais apribojimais. Kadangi negalima šio turto atsidalinti pusiau suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus, pastatus, sklypus, tačiau ieškovei siekiant atsidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovė pasirinko tokį savo teisių gynimą, kuris sudarytų galimybę ir ieškovei, ir atsakovui atidalinimu įgyti nuosavybę į visas turto dalis. Už atsidalijamą turtą, už bendrasavininkams priklausančias dalis, prašo kompensuoti kitu nekilnojamuoju turtu ir tų dalių, kurių neįmanoma kompensuoti analogišku turtu, ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui kompensaciją. Tokiam atidalinimo būdui kaip pagrindą ieškovė ėmė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą ir ieškovė iš tikrųjų nesiejo savo teisių į konkretų turtą, tačiau žiūrėjome, kaip galima atsidalinti turtą natūra, kad būtų kuo mažesnė piniginė kompensacija. Eilę metų bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiu turtu naudojosi tik ieškovė, atsakovas juo nesinaudojo, tik laikas nuo laiko atvykdavo į sodybą, bet visai jos neprižiūrėjo. Nauja elektros tiekimo sutartis sudaryta ieškovė vardu, nes dėl avarinės būklės elektros energijos tiekimas į ginčo namą buvo atjungtas, dėl ko reikėjo daryti naujus įvadus, ką ieškovė savo lėšomis ir padarė. Visą turtą prižiūrėjo tik ieškovė, atsakovas net raktų neturi nuo namo. Atsakovas niekada nepageidavo gauti raktų nuo namo, jis nereiškė tokio noro ir kelis metus net nebuvo ten. Atsižvelgiant į tai, kad gyvenamosios paskirties žemės sklypą neleidžia atidalinti Aukštadvario regioninis parkas, taip pat į tai, kad didesnė ginčo turto dalis priklauso ieškovei ir į tai, kad 2 žemės sklypai yra prie ežero, t.y. 3,9400 ir 1,0000 ha žemės sklypai ribojasi su ežeru, tai buvo pasirinkta, kad atidalinti tuos sklypus natūra, kurių vieną prašome priskirti atsakovui, o kitą ieškovei, nes ieškovei priklauso ¾ turto, taigi, atsižvelgiant į tai, kad jeigu atsakovas norėtų statyti pastatą, jam ir pasiūlyta atidalinti žemės sklypą, su jame esančiu ūkiniu pastatu, kur yra pamatai, o miškų ūkio paskirties žemės sklypas pasirinktas atsižvelgiant į vertę, kurį norėtų gauti ieškovė, nes ji turi gyvenamuosius pastatus, jai reikia priruošti malkų, ji prižiūri mišką, eilę metų jį valo. Prašo ieškinį patenkinti pilnai, kitokių turto atsidalinimų variantų nėra, kadangi atliko daug skaičiavimų. Prašo priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. 3811,50 Lt.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Prašė ji atmesti, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Nurodė, kad ieškovės siūloma atidalinimo tvarka yra labai šališka, nurodytas atidalinimo variantas, pažeidžia kito bendraturčio interesus. Ieškovė pateikė realybės neatitinkančią situaciją, kadangi 0.0600 ha žemės sklype yra ūkio pastato (unikalus Nr. 7995-6005-7023) pamatų likučiai, o paties ūkio pastato nėra, bei jo nusidėvėjimo procentas yra neaiškus. Atsakovas siekiant išvengti tolimesnių teisminių nagrinėjimų, siūlo ieškovei parduoti atsakovui visą jai priklausančią turto dalį už 64 500 Lt ir 6 500 Lt pinigine kompensaciją, iš viso sumokant ieškovei 70 000 Lt. Pradėjus valdyti turtą vienam savininkui, būtų racionaliau įvykdomos Valstybės saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Ieškovės pasiūlyme įžvelgiama tendencija priskirti sau naudingiausius, geriausius ir pelningiausius sklypus, t.y. 0,4 ha miškų ūkio ir 1,0 ha gyvenamosios teritorijos su visais pastatais, komunikacijomis, vaizdais į ežerą, ežero pakrante, o ieškovui lieka tik 0,06 ha gyvenamosios paskirties žemės sklypas be jokių pastatų ir komunikacijų, bei 3,94 ha žemės sklypas - žemės ūkio paskirties, kuriam pagal nacionalinių ir regioninių teritorijų įstatymą negalima keisti paskirties, todėl akivaizdžiai matyti, kad sklypai yra nelygiaverčiai, ir ieškovės pateiktas atidalinimo būdas iš esmės pažeidžia atsakovo nuosavybės teises ir LR CK 4.93 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Ieškovė teikdama savo pasiūlymą atidalinti ginčo turtą jos pasiūlytomis sąlygomis neįvertino pagrindinių žemės sklypų ypatumų, t.y. specialiųjų žemės sklypų naudojimo sąlygų, kuriose yra pažymėta, kad žemės sklypai yra nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, bei jiems keliami visiškai kiti reikalavimai numatyti saugomų teritorijų įstatyme.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal prašomą atidalijimą ieškovei priklausytų 1,0000 ha žemės sklypas su namu ir ūkiniais pastatais, o atsakovui atitektų 3,9400 ha žemės ūkio paskirties sklypas, kurio šiuo metu priklauso ¼, dalis, tai grubiai 1,000 ha šio sklypo. Ieškovė bando primesti atsakovui 3.9400 ha žemės ūkio paskirties sklypą, kuriame nėra jokio pastato ir kuriame niekada nebuvo jokių pastatų. Šis 3.9400 ha žemės ūkio paskirties sklypas yra išsidėstęs prie ežero, jo viena kraštinė ribojasi su 1,000 ha žemės sklypu. Tačiau šio sklypo paskirties pakeisti neįmanoma. Atsakovė neprižiūri miškų ir elektra į ginčo gyvenamąjį namą buvo atvesta dar vaikystės laikais. Nurodė, kad dabar atsakovas VĮ „Registrų centras“ įregistravo nuosavybės teises į jam likusį turtą po tėvo mirties, o anksčiau jų nebuvo įregistravęs, nes buvo tikslinga atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti plotus, kad nebūtų pažeisti bendraturčių interesai į proporcingumą ir tada registruoti nuosavybę.. Nesutinka, kad 1,0000 ha žemės sklypas atitektų ieškovei, nes jis yra didžiausios vertės.
Atsakovo atstovė adv. pad. Evelina Davidavičiūtė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nesutinka, kad iš jo būtų atimta nuosavybės teisė į 1,0000 ha žemės sklypą, kuriame yra pastatai, įskaitant ir gyvenamasis namas, kadangi šis sklypas yra didžiausios vertės iš viso esamo turto, kurių ¼ dalis priklauso atsakovui ir jis turi į juos visišką teisę. Kadangi atsakovas išreiškė savo valią 1,0000 ha žemės sklypo neatidalinti ir kad jo dalis nebūtų priskirta ieškovei, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos 1,0000 ha žemės sklypu nustatymo. Kalbant dėl kitų žemės sklypų, tai atsakovas sutiktų išpirkti juos iš ieškovės, kadangi jis nenori prarasti nuosavybės teisių į visus žemės sklypus. 1,0000 ha žemės sklypu abi šalys naudojosi bendrai, kada kas norėjo, tada ir važiuodavo į sodybą. Ieškovės pasiūlytas atidalinimo variantas pažeidžia atsakovo teises, neišlaiko bendrasavininkų interesų pusiausvyros, kadangi ieškovei lieka pats vertingiausias žemės sklypas su pastatais ir gyvenamuoju namu, o atsakovas yra išreiškęs pageidavimą išlikti visų sklypų savininku, todėl prašome ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatytos aplinkybės ir teismo motyvai.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei L. K. ir atsakovui T. B. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-l611-6635, bendras plotas 0,4000 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6524, bendras plotas 3,9400 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha; gyvenamas namas, unikalus Nr. 7995-6005-7012; Ūkio pastatas, unikalus Nr. 7995-6005-7023; lauko virtuvė, unikalus Nr. 7995-6005-7034; kiemo rūsys, unikalus Nr. 7995-6005-7045.; ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7281; pirtis, unikalus Nr. 4400-0383-7327; ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7349; ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7360; kiemo statiniai, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esantys (duomenys neskelbtini) (toliau tekste visi nurodyti nekilnojamojo turto objektai vadinami „Turtu").
Ieškovei priklauso 3/4 dalys šio Turto, o atsakovui – 1/4 dalis, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis - atsakovui.
Asmuo, manydamas, kad dėl kitų asmenų veiksmų jis visa apimtimi negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą, gali ginti savo pažeidžiamas arba ginčijamas teises teisme. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Kaip žinia, teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Atsižvelgdamas į bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo apribojimus, susijusius su kitų bendraturčių teisėmis, bei į iš to galinčias kilti problemas ir bendraturčių nesutarimus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Taip pat teismų praktikoje ne kartą pabrėžta bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Iš byloje esančių dokumentų (b.l.18) matyti, kas ieškovė siekė surasti abi šalis tenkinantį bendro turto padalijimo variantą, tačiau šalims priimtinas sprendimo būdas dėl ginčo Turto atidalijimo nebuvo pasiektas. Bylos nagrinėjimo metu šalims buvo siūlyta susitarti dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų padalijimo (atidalijimo), tačiau susitarimas nebuvo pasiektas.
Pareigą bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).
Lietuvos respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad „Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, parduodant, išnuomojant, atidalijant, įkeičiant, dovanojant, išskyrus atvejus, kai keičiamos gretimų sklypų ribos“. Iš byloje esančių duomenų - Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, Aukštadvario regioninio parko direkcijos rašto (b.l.5-12, 140) - matyti, kad ginčo žemės sklypai yra Aukštadvario regioninio parko zonoje. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad ginčo sklypus galima atidalinti natūra tik jų neskaidant dalimis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Atsižvelgiant į būtinybę išlaikyti bendraturčių interesų pusiausvyrą, tokio pobūdžio bylose itin svarbus šalių įrodinėjimo pareigos paskirstymo klausimas. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009; kt.). Šalių įrodinėjimo pareiga svarbi ne tik sprendžiant dėl geriausio bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdo, tačiau taip pat nustatant teisingą kompensacijos pinigais dydį (2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2011).
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos, pagal kurias, nors prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau jeigu negalima atidalyti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (2011 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Taigi, nustačius tam tikras išimtinį atvejį apibūdinančias faktines aplinkybes, teismas gali atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisdamas bendraturčiui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra visų bendraturčių sutikimo.
Ieškovė, siūlydama savo bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo variantą, prašė jai priteisti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6635, bendras plotas 0,4000 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 7995-6005-7012; lauko virtuvę, unikalus Nr. 7995-6005-7034; kiemo rūsį, unikalus Nr. 7995-6005-7045; ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0383-7281; pirtį, unikalus Nr. 4400-0383-7327; ūkio pastatą unikalus Nr. 4400-0383-7349; ūkio pastatą, unikalus Nr. 4400-0383-7360; kiemo statinius, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esančius (duomenys neskelbtini), o atsakovui T. B. atidalinti žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6524 bendras plotas 3,9400 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha; ūkio pastatą, unikalus Nr. 7995-6005-7023, esančius (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 4500 Lt kompensaciją. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovei priklauso didesnė Ginčo turto dalis, t.y. 3/4 dalys Ginčo Turto, o atsakovui – 1/4 dalis, išskyrus žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis – atsakovui. Grįsdama ieškininį reikalavimą, ieškovė pateikė nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą Nr. ITO-11/10/28-01 (b.l.21-97) dėl Turto vertės. Turto ir verslo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (LR CPK 197 str. 1 d.). Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad visas ginčo turtas įvertintas 80000,00 Lt, ieškovei prašomos atidalinti Turto dalies (dviejų žemės sklypų su statiniais) vertė - 64500 Lt, atsakovui prašomo atidalinti Turto dalies (dviejų žemės sklypų vertė) -15 500 Lt. Atsakovui priklauso 1/3 dalis žemės sklypo Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kuris įvertintas 4500 Lt (atsakovui priklausančio turto dalis yra 1500 Lt vertės). L. T. atsakovui priklauso ¼, t.y. 18 875 Lt vertės (1/4 dalis nuo 75500 Lt). Atsakovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimu, prašomos priteisti kompensacijos dydžiu ir nurodyto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha verte, nepateikė jokių įrodymų dėl kitokios Turto vertės ir galimo Turto padalijimo būdo, apart siūlymą atidalinti atsakovui visą turtą, ieškovei sumokant kompensaciją. Iš byloje esančių žemės sklypų planų (b.l.93, 95) matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha (b.l.7, 8), kurį prašoma atidalinti ieškovei ir žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6524, bendras plotas 3,9400 ha, kurį prašoma atidalinti atsakovui yra prie ežero. Taip pat žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha, kurį prašoma atidalinti atsakovui, paskirtis- kitos / gyvenamosios teritorijos mažaaukščių gyvenamųjų namų ir žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6413, bendras plotas 0,0600 ha, kurį prašoma atidalinti atsakovui, paskirtis kitos / gyvenamosios teritorijos (b.l.11, 12). Taip pat bylos medžiaga nustatyta, kad mirus atsakovo tėvui, atsakovas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistravęs nuosavybės teisių į turtą, o tai apsunkino bendravininko, t.y. ieškovės galimybes naudotis sklypu, kadangi iškilus turto priežiūros ar valdymo klausimams reikia bendrasavininkų sutikimo. Ieškovė pasirinko savo reikalavimą dėl Turto atidalijimo ir kompensacijos dydžio grįsti matematiškai apskaičiuojant idealiosios turto dalies verte pagal viso Turto vertinimą, tačiau atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių dėl tokio skaičiavimo ydingumo. Ieškovė nurodė, kad žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1611-6580, bendras plotas 1,0000 ha, dažnai lankosi, rūpinasi šiame sklype esančiu namu ir ūkiniais pastatais, yra sudariusi elektros tiekimo sutartį, o atsakovas net neturi nuo šio namo raktų, šių aplinkybių neneigė ir atsakovas.
Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytais motyvais daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas atidalyti jai iš bendrosios dalinės nuosavybės Turtą natūra labiausiai atitinka proporcingumo, bendraturčių interesų pusiausvyros ir nuosavybės teisės apsaugos principus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei priklauso didesnė dalis turto, kuri juo rūpinasi, darytina išvada, kad jos siūlomas atidalijimo būdas, geriausiai užtikrintų turto naudojimo racionalumą, be to nepažeistų ir kitų bendraturčių interesų, atsakovui liekanti po atidalijimo turto dalis padidėtų.
.Dėl išdėstyto ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, todėl tenkinami.
Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovę atstovavo advokatas Gintaras Dabkevičius (b. l. 99), ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 3811,00 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą (129, 130). CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau tekste – Rekomendacijos). Rekomendacijų bendrųjų nuostatų 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti inter alia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius. Rekomendacijų 3 punkte numatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, iš šalies priteisiamos tik tuo atveju, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau tekste – MMA): už ieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 3 MMA (bylos nagrinėjimo metu 1 MMA yra 850,00 Lt) (Rekomendacijų 8.2 punktas), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA (Rekomendacijų 8.18 punktas). Ieškovo atstovas pateikė teismui prašymą (b.l.130) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame nurodė, kad advokato pagalba – tai procesinių dokumentų parengimas ir bylos vedimas.
Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovo atstovas advokatė Gintautas Dabkevičius surašė ieškinį, atstovavo ieškovą 2012-03-19, 2012-06-25, 2012-10-15 parengiamuosiuose ir 2012-11-21 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 5 val. 10 min., bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus, Rekomendacijų 2 punkte išdėstytus kriterijus, inter alia į šios civilinės bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą bei į Rekomendacijų 3, 7, 8 punktus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju išlaidos už advokato pagalbą, kurias ieškovas prašo priteisti, yra per didelės. Teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisinga, protinga ir sąžininga ieškovei iš atsakovo priteisti 2800,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 2939,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, tai yra 139,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3) ir 2800,00 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Be to, iš atsakovo priteistina 32,79 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).
Įsiteisėjus nagrinėjamoje byloje priimtam teismo sprendimui, naikintinos Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 100, 101)) taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – L. B., mirusio 2000-01-16, vardu registruotam ginčo Turtui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CK 1.5, 1.138, 4.80 str. str., CPK 4, 5, 88, 93, 96, 177, 185, 259, 260, 270 str. str., teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti pilnai.
Atidalyti L. K. priklausančias ¾ dalis iš - 0,4000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6635; 1,0000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6580; 3,9400 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6524; gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7995-6005-7012; lauko virtuvės, unikalus Nr. 7995-6005-7034; kiemo rūsio, unikalus Nr. 7995-6005-7045; ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7281; pirties, unikalus Nr. 4400-0383-7327; ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7349; ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7360; kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esančių (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis iš 0,0600 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr.4400-1611-6413; ūkio pastato, unikalus Nr. 7995-6005-7023, esančių (duomenys neskelbtini), sekančia tvarka:
- L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6635, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,4000 ha; žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-1611-6580, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1,0000 ha; gyvenamasis namas, unikalus Nr. 7995-6005-7012, esantis (duomenys neskelbtini); lauko virtuvė, unikalus Nr. 7995-6005-7034, esanti (duomenys neskelbtini); kiemo rūsys, unikalus Nr. 7995-6005-7045, esantis (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7281, esantis (duomenys neskelbtini); pirtis, unikalus Nr. 4400-0383-7327, esanti (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7349, esantis (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas, unikalus Nr. 4400-0383-7360, esantis (duomenys neskelbtini); kiemo statiniai, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esantys (duomenys neskelbtini).
- T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6524, esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 3,9400 ha; žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-1611-6413, esantis (duomenys neskelbtini)., bendras plotas 0,0600 ha; ūkio pastatas, unikalus Nr. 7995-6005-7023, esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš L. K. 4500 Lt kompensaciją T. B.
Priteisti iš T. B. 2939,00 Lt bylinėjimosi išlaidų L. K.
Priteisti iš T. B. 32,79 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 4 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2000-01-16, vardu VĮ „Registrų centras“ įregistruotą ¼ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6635, 25/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6580, 98/394 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6524, 2/6 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-1611-6413, ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. 7995-6005-7012, ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. 7995-6005-7023, ¼ dalį lauko virtuvės, unikalus Nr. 7995-6005-7034, ¼ dalį kiemo rūsio, unikalus Nr. 7995-6005-7045, ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7281, ¼ dalį pirties, unikalus Nr. 4400-0383-7327, ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7349, ¼ dalį ūkio pastato, unikalus Nr. 4400-0383-7360, ¼ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0383-7370, esančių (duomenys neskelbtini), areštą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.