Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-03-22 · Civilinė byla Nr. 2VP-1040-1080/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-22
Bylos Nr.
2VP-1040-1080/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dovilė Sadauskaitė
Skolininkas
S. P.
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Karolis Bradauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-1040-1080/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15415-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1.; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė,sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,

dalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams I. Š. ir advokato padėjėjui Karoliui Bradauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas S. P., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą su pareiškimu skirti skolininkui S. P. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-04-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170426-00034 įvykdymo termino pasibaigimo - 2017-10-26, valstybės naudai. Nurodė, kad antstolė vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, išduotą 2017-04-26, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – S. P., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų pardavimu, vykdymo rezultatus, antstolė nustatė, kad įpareigojimas nėra įvykdytas; apie tai surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą pareiškimą, kuriuo prašo antstolės pareiškimą tenkinti.

3. Nurodė, kad Inspekcija 2017-04-26 skolininkui S. P. (toliau – skolininkas) surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170426-00034 (toliau - Privalomasis nurodymas). Inspekcijos specialistai, patikrinę ginčo objektą vietoje, 2019-10-17 patikrinimo aktu Nr.4D-2984 konstatavo, kad minėtas teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo. Antstolė patikrinusi privalomojo nurodymo vykdymą, nustatė, kad įpareigojimas neįvykdytas, todėl vadovaudamasi nuo 2017-01-01 galiojančia CPK 771 straipsnio 6 dalimi, kreipėsi į teismą skirti skolininkui S. P. 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pasibaigimo - 2017-10-26, valstybės naudai. Atkreipė dėmesį, kad antstolės pareiškime nurodant privalomojo nurodymo Nr. yra padaryta korektūros klaida nurodant Nr. ,,PNSSP-100-170426-0034“, nors turėtų būti ,,PNSSP-100-170426-00034“. Todėl prašo teismą laikyti, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2VP-20991-1080/2020 yra kalbama apie 2017-04-26 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170426-00034.

4. Taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad statytojo teisei įgyvendinti nustatyti reikalavimai netaikomi, jeigu statinio griovimą vykdant teismo sprendimą arba Inspekcijos privalomąjį nurodymą organizuoja Inspekcija. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui, apibrėžia tik griovimo atvejus, tačiau pagal teikiamą vykdyti privalomąjį nurodymą, statytojas buvo įpareigotas iki 2017-10-25 išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę: išardyti. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, savavališkos statybos padarinius pašalinti gali tik pats statytojas, kadangi Inspekcija negali įgyvendinti statytojo teisių, dėl ko negali ir objektyviai įvykdyti įpareigojimo - pašalinti savavališkos statybos padarinius, jeigu jų nepašalino statytojas.

5. Suinteresuotas asmuo S. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo atmesti antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir baudos neskirti.

6. Nurodė, kad Privalomuoju nurodymu įpareigojama išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir atstatyti ūkinį pastatą sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Sklypas nuo 2016 m. nuosavybės teise priklauso fiziniams asmenims, o prieš tai Sklypas nuosavybės teise priklausė UAB „Senamiesčio turtas“. Sklype, yra pastatytas dvibutis gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausęs Bendrovei. Dvibutyje gyvenamajame name yra du butai. Vienas butas, adresas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise šiuo metu priklauso T. R. ir K. R., o prieš tai priklausė Bendrovei. Antras butas, adresu (duomenys neskelbtini), šiuo metu nuosavybės teise priklauso P. O. ir R. O., o prieš tai priklausė taip pat Bendrovei. Nurodyme minimas atstatytinas ūkinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini) neįregistruotas.

7. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2017-12-22 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3814-535/2017, kuriuo tenkino Inspekcijos skundą, kuriuo buvo prašoma: 1) panaikinti Bendrovės 2016 m. lapkričio 16 d. surašytos (pateikta 2016 m. lapkričio 18 d.) deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą dėl pastato, esančio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Deklaracija) (duomenys neskelbtini) galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Bendrovė VAAT sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir prašė VAAT sprendimą panaikinti bei atmesti Inspekcijos skundą. LVAT 2020-10-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 Bendrovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino VAAT sprendimą ir bylą perdavė VAAT nagrinėti iš naujo. VAAT 2020-10-19 nutartimi įpareigojo Inspekciją iki 2020-12-15 pašalinti prašymo trūkumus, kuriuos buvo nustatęs LVAT minėtoje byloje. Inspekcija per nustatyta terminą nepašalino trūkumų, todėl VAAT 2021-01-11 nutartimi nutarė palikti Inspekcijos prašymą nenagrinėtu. Šiuo metu dvibučio gyvenamojo namo Deklaracija ir registraciją yra galiojančios.

8. Pažymi, kad LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, kad dvibučio gyvenamojo namo, pastatyto sklype, statytojas buvo Bendrovė, o leidimas statyti dvibutį gyvenamąjį namą buvo išduotas P. P., kuris iki 2021-01-27 buvo vienintelis Bendrovės akcininkas. S. P. nuo pat Bendrovės įsteigimo momento nebuvo nei Bendrovės akcininku, nei Bendrovės vadovu. Dvibutį gyvenamąjį namą statė Bendrovė, kuri registravo nuosavybės teises į namą ir jame esančius butus. Butai yra parduodi aukščiau nurodytiems sąžiningiems įgijėjams, kurių nuosavybės teises saugo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis.

9. Suinteresuoto asmens teigimu, Inspekcija, nustačiusi galimus dvibučio gyvenamojo namo ar jo dalies neteisėtos statybos požymius, galėjo surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo Bendrovei, kuri buvo dvibučio gyvenamojo namo statytojas ir pirmasis namo bei Sklypo savininkas. S. P. niekada nebuvo nei namo statytojas ar savininkas, nei Sklypo savininkas ar valdytojas, nei Bendrovės vadovas. Todėl vadovaujantis CPK 771 straipsnio 8 dalimi bauda jam negali būti skirta.

10. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškime prašomu skirti baudos dydžiu, nes teismų praktikoje skiriamos mažesnės baudos. Įvertintina ir tai, kad S. P. nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamasis turtas, jis augina du nepilnamečius vaikus, dirba (duomenys neskelbtini) vadovu, kurioje vidutinis išmokamas atlyginimas darbuotojams 2021 m. sausio mėn. buvo tik 54 EUR, darbuotojų skaičius – 5, dėl ko prašoma skirti bauda taptų nepakeliama finansine našta visam gyvenimui.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas iš dalies.

12. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

13. Nustatyta, kad Inspekcija 2017-04-26 skolininkui S. P. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170426-00034 (toliau - Privalomasis nurodymas). Inspekcijos specialistai, patikrinę ginčo objektą vietoje, 2019-10-17 patikrinimo aktu Nr.4D-2984 konstatavo, kad minėtas teismo sprendimas įvykdytas nebuvo, todėl Inspekcija kreipėsi į antstolę Astą Stanišauskaitę dėl priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo (CPK 587 straipsnio 10 punktas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Antstolė, veikdama teisės aktų nustatyta tvarka patikrinusi Privalomojo nurodymo vykdymą, nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas; apie tai vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas apžiūros vietoje aktas.

14. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl nustačius, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali būti atliekama savavališkos statybos įteisinimo procedūra, o šios sąlygos nevykdant – statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas nurodymas dėl savavališkos statybos išduotas 2017-04-26, jo įvykdymo terminas nurodytas – 2017-10-25, iki šiol skolininkas savavališkos statybos padarinių nepašalino. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-06-01 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-526-834/2017 skolininkas S. P. pripažintas kaltu padarius administracinės teisės nusižengimą, numatytą ANK ir S. P. skirta 800 Eur bauda. Nutarime konstatuota, kad skolininkas pastatė neypatingos kategorijos pagalbinio ūkio pastatus nukrypdamas nuo statinio projekto, todėl pažeidė LR Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 27 straipsnio 16 dalies 1 punktą. Skolininkas pateikė teismui papildomus įrodymus, tvirtindamas, kad pagal 2019 m. parengtus savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktus sumokėjo įmokas, tačiau pastarąsias įmokas skolininkas sumokėjo tik antstolei pasikreipus su pareiškimu dėl baudos skyrimo, t.y. jau bylos nagrinėjimo metu skolininkas ėmėsi realių aktyvių veiksmų. Skolininko rašytiniuose paaiškinimuose ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra rengiami kiti teisės aktuose numatyti dokumentai dėl savavališkos statybos įteisinimo, tačiau detaliau šios aplinkybės nei konkretizavo, nei pateikė šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (posėdžio garso įrašo nuo 22:20 iki 23:04 min.). Todėl skolininko pateikti mokėjimai ir teiginiai apie kitus veiksmus savavališkai statybai įteisinti jokios esminės reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti neturi. Terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti yra pasibaigęs (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), todėl Privalomasis nurodymas, tapęs vykdytinu dokumentu, skolininko privalo būti vykdomas, o skolininkui jo nevykdant – svarstytinas baudos už jo neįvykdymą skyrimo jam klausimas.

15. Skolininkas atsiliepime pažymi, kad Lietuvos Vyriausias administracinis teismas 2020-10-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 tenkindamas UAB „Senamiesčio turtas“ apeliacinį skundą iš dalies panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas įpareigojo Inspekciją pašalinti prašymo trūkumus, tačiau Inspekcija pastarųjų nepašalino, todėl dvibučio namo deklaracija ir registracija yra galiojančios. Tačiau nagrinėjamu atveju privalomasis nurodymas yra išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis; atstatyti pagalbinio ūkio pastatą pagal statinio projekto sprendinius pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas bei sutvarkyti statybvietę. Tuo tarpu administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla dėl dvibučio namo deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą ir teisinės registracijos panaikinimo, t.y. ne dėl Privalomajame nurodyme nurodyto pagalbinio ūkio pastato, dėl ko pastarieji skolininko argumentai nesusiję su ginčo dalyku ir yra atmestini kaip nepagrįsti. Be to ir pats skolininko atstovas teismo posėdžio metu teigė, jog antstolė skolininkui vykdomosios bylos nepateikė, todėl negali įsitinkinti apie kokį ūkinį pastatą yra kalbama (posėdžio garso įrašo nuo 20:00 iki 21:22 min.). Pažymėtina, kad skolininkui nėra apribota teise susipažinti tiek su vykdomąja byla, tiek civilinės bylos medžiaga, į kurią yra pateikta vykdomoji byla bei teikti tikslius ir aiškius atsikirtimus dėl pareiškime nurodytų argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo.

16. Skolininkas taip pat teigia, kad jis niekada nebuvo nei namo statytojas ar savininkas, nei Sklypo savininkas ar valdytojas, nei Bendrovės vadovas, todėl Privalomasis nurodymas ir bauda jam negali būti paskirti. Kaip matyti iš Privalomojo nurodymo, duomenys apie asmenį, kuriam įteikiamas privalomasis nurodymas, yra nurodytas – statytojas S. P., t.y. nurodytas konkretus asmuo, kuriam Privalomasis nurodymas yra nukreiptas, nurodytas jo įvykdymo terminas - 2017-10-25 bei pats Privalomojo nurodymo turinys. Privalomajame nurodyme išaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminas bei nurodymas, jog privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininkas Privalomojo nurodymo įstatymo nustatyta tvarka neskundė, t.y. laikė jį pagrįstu ir teisėtu. Be to pats skolininkas nagrinėjant administracinę bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme neginčijo aplinkybės ir pripažino užfiksuotus faktus bei pažeidimą, jog statė neypatingos kategorijos pagalbinio ūkio pastatus nukrypdamas nuo statinio projekto, tuo pažeisdamas Statybos įstatymą. Taip pat iš teismui pateikto paties skolininko 2017-04-18 paaiškinimo Inspekcijai matyti, jog skolininkas pats nurodo, kad yra perėmęs statytojo teisę, taip pat skolininkas užsakė ir sumokėjo Savavališkos statybos atliktų darbų statinio ekspertizės aktuose paskaičiuotas įmokas (b.l. 96,104-120). Taigi darytina išvada, jog skolininkas, priešingai nei teigia skolininko atstovas, laiko save parėmusiu statytojo teises, atitinkamai ir pareigas, dėl ko jam ir kyla pareiga vykdyti Privalomąjį nurodymą. Todėl pastarieji skolininko argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

18. Skolininko atstovas prašė skirti skolininkui vienkartinę baudą. Vienkartinio (fiksuoto) pobūdžio bauda dabar galiojančioje CPK 771 straipsnio 6 dalies redakcijoje nenumatyta. Remiantis kasacinio teismo praktika, CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tęstinio pobūdžio bauda, esant tam tikroms aplinkybės, gali būti keičiama į kito pobūdžio baudą, pavyzdžiui, fiksuoto (vienkartinio) pobūdžio baudą. Tačiau, teismo vertinimu, CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė yra ta, kad teismas skiria tęstinio pobūdžio baudą, todėl teismas, kuris nukrypsta nuo CPK 771 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, turėtų tai daryti esant tam tikram pagrindui, pavyzdžiui, nustatyti tokias faktines aplinkybes, kurios pateisintų taikyti kitokio, nei tęstinio, pobūdžio baudą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių skirti skolininkui fiksuoto dydžio baudą.

19. Parenkant baudos dydį teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkas už Statybos įstatymo nuostatų pažeidimą buvo baustas administracine tvarka, tačiau už antstolės reikalavimų nevykdymą šioje vykdomoje byloje baudžiamas pirmą kartą, į tai, kad duomenų apie tai, kad skolininkas ėmėsi veiksmų savavališkos statybos įteisinimui nepateikė, į terminą per kurį Privalomasis nurodytas turėjo būti įvykdytas, įvertinus ir duomenis apie skolininko darbovietėje, kurioje jis dirba direktoriumi, vidutinį darbo užmokestį, kurie teismo vertinimu, nepagrindžia skolininko kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dydžio, taip pat ir tai, kad nėra pateikta duomenų apie skolininko pinigines lėšas kredito įstaigose, į skolininko paaiškinimus apie sunkią jo turtinę padėtį bei viešai prieinamus duomenis apie gaunamą atlyginimą ne tik skolininko nurodytoje bendrovėje, bet ir kitose įmonėse (b.l. 14). Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į baudos tikslus, siekiant, jog bauda skatintų skolininką įvykdyti prievolę, skolininkui skirtina tęstinio pobūdžio bauda už Privalomojo nurodymo nevykdymą, t.y. 10,00 Eur bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Privalomąjį nurodymą. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra pakankama sudrausminti skolininką ir paskatinti imtis jį realių veiksmų privalomajam nurodymui kuo greičiau įvykdyti, yra adekvati ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes (CK 1.5 straipsnis) bei neprieštarauja CPK 771 straipsnio nuostatoms.

20. Išaiškintina skolininkui S. P., kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti antstolės reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 771 straipsniu,

nutaria:

antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti skolininkui S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 10,00 Eur (dešimt eurų ir 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2017-04-26 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-170426-00034 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017-10-26, valstybės naudai, įmokos kodas 6804.

Išaiškinti skolininkui S. P., kad baudos paskyrimas neatleidžia jo nuo pareigos įvykdyti antstolės reikalavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dovilė Sadauskaitė