Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo posėdyje, nagrinėjant G. N. administracinio teisės pažeidimo bylą, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2016 m. rugsėjo 11 d. vakare G. N. gėrė su juo kartu Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kol atvyko policijos pareigūnai.

A. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis jokių melagingų parodymų nedavė, sakė tiesą, G. N. 2016-09-11, vakare, po darbų, buvo ir kartu gėrė alkoholį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Kaip jis atėjo ar atvažiavo, nematė ir nežino, bet jis tada nesvirduliavo, buvo blaivus, vietoj gėrė iki atvykstant policijos pareigūnams. G. N. šiuo adresu buvo 10-15 minučių, po to jį išsivedė atvykę policijos pareigūnai. Įsitikinęs, kad alkoholį gėrė kartu su G. N., prieš tai jis buvo blaivus, todėl šio jam inkriminuojamo pažeidimo nepripažįsta, jokių melagysčių nebuvo. Buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, bet melagingų parodymų čia jis nemato.

Motyvuojamoji dalis

A. L. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-29 nutartimi, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. A2.6.-3511-409/2016 teismo posėdžio protokolais, Šiaulių apylinkės teismo 2016-11-29 nutarimu.

Lietuvos Respublikos ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimąsi negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Teisminio nagrinėjimo metu A. L. nepripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir teismui aiškino, kad G. N. 2016-09-11, vakare, buvo ir kartu gėrė alkoholį adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prieš tai jis buvo blaivus, nesvirduliavo, vietoj kartu išgėrė iki atvykstant policijos pareigūnams, kurie pasirodė maždaug po 10-15 minučių nuo G. N. atvykimo. Tačiau teismas tokią versiją atmeta ir vertina ją kaip gynybinę, siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti administracinės atsakomybės, be to, ją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, liudytoju apklaustas E. S. buvo nuoseklus, analogiškai aiškino įvykio aplinkybes ir teigė, kad jis visą laiką sekė G. N. vairuojamą automobilį, kol pastarasis sustojo, iš automobilio išlipus vairuotojui ir tik jam nuėjus į kiemą, labai greitai, po maždaug vienos minutės, atvyko policijos pareigūnai, kurie tą asmenį išsivedė iš kiemo. Pažymėtina ir tai, kad šis liudytojas nurodė, kad kieme jokių girtaujančių asmenų nebuvo. Liudytojais apklausti į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai R. P. ir R. D. taip pat patvirtino, jog jokių girtaujančių asmenų kieme nebuvo, pats G. N. jiems nesakė, kad ką tik gėrė alkoholinius gėrimus, pripažino vairavęs neblaivus. Nors A. L. nurodė, kad policija į kiemą atvyko praėjus maždaug 10-15 minučių po G. N. atvykimo, tačiau liudytojas E. S. nurodė, kad policija atvyko maždaug po minutės. Teismas pažymi, kad tokius šio liudytojo parodymus patvirtina ir duomenys, gauti iš bendrojo pagalbos centro, kad pranešimas centre gautas 2016 m. rugsėjo 11 d., 20.21.50 val., policijos komisariate pranešimas gautas 20.22.32 val., iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad G. N. blaivumas patikrintas 20.32 val., tai yra, praėjus tik 10 minučių nuo pranešimo apie važiuojantį Tilžės gatve galimai girtą asmenį gavimo, parodė 3,20 promiles, t. y. sunkų girtumo laipsnį. Be to, iš pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pranešimą apie neblaivų vairuotoją jie gavo apie 20.24 val., o į vietą nuvyko ir asmenį pastebėjo apie 20.25 val. Visa tai rodo, kad tuo metu, kai buvo gautas pranešimas BPC, G. N. dar vairavo automobilį, vėliau sustojo, išlipo iš automobilio, ėjo link sustojusio E. S. automobilio, atvykę policijos pareigūnai bendravo su G. N. ir tik po to tikrino jo girtumą, todėl per tą laiką G. N. neturėjo jokių galimybių nueiti pas kitus asmenis ir su jais vartoti alkoholį.

Bylos duomenys liudija ir tai, kad Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, A. L. buvo apklaustas kaip liudytojas, prieš duodant parodymus, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal ATPK 187² str., paimtas jo rašytinis pasižadėjimas, kas parodo, kad A. L. byloje suvokė savo procesinę padėtį. Be to, nagrinėtinu atveju Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 29 d. išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3511-409/2016, nustatė, jog G. N. vairavo būdamas neblaivus, o iki policijos pareigūnams patikrinant jo girtumą kartu su A. L. jis alkoholio nevartojo, todėl G. N. nubaudė. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutarimas yra įsiteisėjęs ir turi teisinę „res judicata“ galią, todėl jame nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad G. N. 2016 m. rugsėjo 11 d. vakare su A. L. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) namo kieme, kol atvyko policijos pareigūnai, alkoholio nevartojo, todėl A. L. teismui duoti parodymai vertintini kaip melagingi.

Už melagingų parodymų davimą teisme liudytojas atsako pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį (ANK 581 str. 4 d.). Administracinio teisės pažeidimo byla A. L. buvo iškelta pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsnį. Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos nuobaudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka (LR administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 31 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, veika kvalifikuota teisingai. A. L. kaltė pilnai įrodyta, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, jis savo kaltę, padarius pažeidimą, neigė ir gailesčio neišreiškė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Įvertinus šių duomenų visumą, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. L. už šį administracinį teisės pažeidimą skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda, adekvati pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam pažeidimui. Mažesnę nei minimalią nuobaudą skirti nėra pagrindo, kadangi asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 187² straipsniu, 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teismas,

nutaria:

A. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 187² straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.