Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1236-603/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-11
Bylos Nr.: e2A-1236-603/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12679-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Ignotas, Loreta Bujokaitė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“

Kategorijos

2.11Kiti civilinės teisės reguliuojami teisiniai santykiai

Civilinė byla Nr. e2A-1236-603/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12679-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.11.; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Ignoto ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės“ konservų fabrikui dėl įpareigojimo pateikti informaciją ir dokumentus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Ollam“ pateikė ieškinį, prašydama įpareigoti UAB „Gerovės“ konservų fabriką (toliau – ir Bendrovė, įmonė) ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos UAB „Ollam“ informaciją ir dokumentus apie UAB „Gerovės“ konservų fabriką: atsakovės didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jos pateikimo akcininkui dienos; atsakovės visuose bankuose esančių sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki išrašų pateikimo akcininkui dienos; atsakovės sudarytų nekilnojamojo turto nuomos ir panaudos sutarčių už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki šių dokumentų pateikimo akcininkui dienos (įskaitant galiojančias ir nutrauktas, pasibaigusias); atsakovės ir atskaitingų asmenų tarpusavio įsiskolinimų išsamią informaciją laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki šio dokumento pateikimo akcininkui dienos, nurodant visas operacijas; atsakovės sudarytų darbo sutarčių kopijas už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo akcininkui dienos (įskaitant galiojančias ir nutrauktas/pasibaigusias); visų atsakovės sudarytų sandorių už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo akcininkui dienos kopijas; visų atsakovės pirkimo sąskaitų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo akcininkui dienos kopijas; visų atsakovės pardavimo sąskaitų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo akcininkui dienos kopijas; visų atsakovės sudarytų paskolos sutarčių kopijas už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo akcininkui dienos; atsakovės kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant kreditorius ir debitorius, kredito ir debeto sumas 2022-12-31 dienai, 2023-06-30 dienai bei atsakymo pateikimo akcininkui dienai, taip pat skolų/gautinų sumų teisinį pagrindą (sandorį, kt.); atsakovės sąnaudų, nurodytų 2017 m.-2022 m. metiniuose finansinių ataskaitų rinkiniuose sąrašą, nurodant sąnaudos rūšį ir dydį; atsakovės sudarytų laidavimo, garantijos sutarčių nuo 2017-02-01 iki sutarčių pateikimo akcininkui datos. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko ieškovo UAB „Ollam“ naudai bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose rėmėsi šiais argumentais:

1.1. ieškovė siekia ginti savo kaip atsakovės akcininkės teises. Atsakovė septynerius metus neteikia finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registrui, vadovė atsisako teikti bet kokią informaciją ieškovei, atsakovės sąnaudos šešerius metus ženkliai viršija pajamas;

1.2. vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 18 straipsniu, ieškovė 2023 m. liepos 26 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl informacijos pateikimo. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė atsakymą į prašymą, tačiau, motyvuodama informacijos konfidencialumu, pateikė ne visą prašomą informaciją, nenurodė, kuri konkrečiai akcininko prašoma informacija yra konfidenciali ir dėl kokių konkrečiai priežasčių ji tokia pripažįstama;

1.3. reikalavimas įpareigoti atsakovę pateikti informaciją apie ją ir dokumentus kildinamas iš ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 18 straipsnio nuostatų. Ieškovės interesas ir poreikis gauti informaciją iš atsakovės pagrindžiamas siekiu inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą; dalyvauti valdant atsakovę, apsaugoti savo investiciją, spręsti dėl tolimesnio atsakovės likimo (likvidavimas, investavimas, nemokumo proceso iniciavimas, reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimas, kt.). Savo ruožtu atsakovė neturi teisės atsisakyti suteikti informaciją ir pateikti dokumentų kopijas (taip pat ir konfidencialios informacijos), kadangi ieškovei ši informacija yra būtina teisės aktuose nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Apie pagrindą inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą ieškovė galės spręsti tik gavusi visus svarbiausius su įmonės veikla susijusius dokumentus (įmonės sudarytus sandorius, pirkimo, pardavimo sąskaitas, banko sąskaitų išrašus, didžiąją knygą ir t. t.).

1.4. dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinio už 2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m., 2020 m., 2021 m., 2022 m. netvirtinimo ir neteikimo Juridinių asmenų registrui nežinoma reali atsakovės finansinė padėtis. Bendrovės vadovė G. Š. tik 2021 m. kovo 31 d. parengė metinių finansinių ataskaitų rinkinius už paskutinius ketverius metus, tačiau pati balsavo PRIEŠ savo pačios parengtus metinius finansinius rinkinius ir pranešimus. Tuo tarpu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės turto „dingimo“ nesudaro pagrindo nerengti, netvirtinti ir neviešinti metinių finansinių ataskaitų rinkinio;

1.5. bendrovės vadovė netinkamai vykdo savo pareigas, todėl ieškovei yra pagrindas abejoti atsakovės ir jos valdymo organų veikla reikalinga gauti daugiau informacijos apie įmonės veiklą, sudarytus sandorius, sudarytas darbo sutartis, lėšų judėjimą sąskaitose ir pan.. Nors įmonės vadovė mano, kad 2015 m. spalio 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. sutartimis suteiktų paskolų neatgaus, tačiau nenutraukia paskolos sutarčių, kad būtų sustabdytas palūkanų skaičiavimas, nesikreipia į teismą dėl skolos priteisimo, o septynerius metus skaičiuoja palūkanas ir moka pelno mokestį nuo priskaičiuotų palūkanų;

1.6. kadangi veikla nuostolinga ir pajamos viršija sąnaudas, ieškovė 2023 m. kovo 15 d. siūlė papildyti visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę klausimu dėl įmonės likvidavimo, tačiau akcininkai tokio sprendimo nepriima. Tuo tarpu bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai kasmet didėja. Įtraukiant į apmokestinamąsias pajamas palūkanas, kurių atsakovės vadovė nesitiki atgauti, yra iškreipiama faktinė įmonės finansinė ir ūkinė situacija. Bendrovės valdymo organas (vadovė G. Š.) naudoja bendrovės lėšas asmeniniais tikslais, apmoka tiek savo asmenines išlaidas, tiek kitų akcininkų asmenines išlaidas, įmonės vadovė gaudavo darbo užmokestį už visą darbo dieną ir tuo laikotarpiu, kai įmonė veiklos nevykdė, be to nuo 2019 metų buvo priimtas dar vienas darbuotojas, tačiau įmonė, motyvuodama konfidencialumu, atsisakė suteikti informaciją, kokias funkcijas jis vykdo. Bendrovei nuosavybės teise priklauso UAB „Gerovės“ fabriko 5521 akcijos, tačiau šis finansinis turtas - vertybiniai popieriai - nėra įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas (žemės sklypas ir pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini)) yra apskaitomas vos 48 265 Eur verte, nors įmonė civiliniame ginče su UAB „Reinhard“ įrodinėjo ženkliai didesnę šio turto vertę;

1.7. neturėdama duomenų ieškovė neturi galimybės tinkamai įvertinti realios finansinės padėties, negali priimti informacija pagrįstų sprendimų (pavyzdžiui, savo akcijas parduoti ar ne; inicijuoti Bendrovės nemokumo procesą ar ne ir t. t.). Bendrovė nėra valdoma tinkamai, galimai nusikalstamai tvarkoma Bendrovės buhalterinė apskaita, neatvaizduojama tikroji Bendrovės finansinė situacija, tačiau neturėdama prašomos informacijos, ieškovė neturi galimybės tinkamai įvertinti bendrovės valdymo tinkamumo. Bendrovei atsisakant suteikti akcininkui jo prašomą informaciją, tenka pareiga įrodyti, kad informacija ir (ar) dokumentai, kurią akcininkas reikalauja atskleisti, yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija. Atsisakymas suteikti ieškovei prašomą informaciją (nepriklausomai nuo to, ar ji yra, ar nėra konfidenciali) yra nepagrįstas, kadangi prašoma informacija yra reikalinga ieškovei įgyvendinti teisės aktuose nustatytus reikalavimus (t. y. įgyvendinti savo teisę dalyvauti valdant Bendrovę, tinkamai įvertinti dėl Bendrovės valdymo tinkamumo ir poreikio inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą etc.), be to, net jeigu prašoma informacija ir pagrįstai būtų laikoma konfidencialia, nėra jokių prielaidų, kad ieškovė neužtikrins prašomos informacijos konfidencialumo;

1.8. tuo atveju, jeigu atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys teismo įpareigojimų, atsakovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko vadovui skirti 289 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsikirtimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. nuo 2012 m. kovo 13 įmonės generaline direktore buvo A. J., kuri taip pat yra ir atsakovės akcininkė, jai priklauso 39 868 vnt. paprastųjų vardinių akcijų. 2016 m. spalio 24 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu A. J. buvo atšaukta iš atsakovės vadovo pareigų nuo 2017 m. sausio 31 d., nauja vadove nuo 2017 m. vasario 1 d. paskirta G. Š., kuri taip pat yra ir viena iš atsakovo akcininkų. A. J. buvo atšaukta iš vadovės pareigų kitiems bendrovės akcininkams kilus įtarimų, jog tuometinė vadovė ir akcininkė, veikdama bendrai su savo sutuoktiniu L. J., kuris taip pat buvo atsakovės akcininkas per jo valdomą įmonę UAB „Gerovės konservai“, pasitelkdami savo įsteigtus ir valdomus juridinius asmenis UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Gerovės konservai“, veikia priešingai atsakovės ir kitų jo akcininkų interesams. Po sprendimo dėl A. J. atšaukimo iš pareigų priėmimo 2017 m. sausio 29 A. J. pateikė G. Š. pranešimą dėl bendrovės turto ir duomenų perdavimo, iš kurio turinio matyti, kad buvusi vadovė G. Š. perdavė valdyti bendrovę, kuri neturėjo jokio nekilnojamojo turto, taip pat jokių lėšų kasoje ir bankų sąskaitose, vienintelis įvardintas kilnojamasis turtas - 2 kompiuteriai ir 1 spausdintuvas. Minėtame pranešime nurodyta, kad visi veiklos ir buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti ir valdomi UAB „Gerovės prekyba“ ir UAB „Cibis“, t. y. įmonėms, kurios susijusios su A. J. ir jos sutuoktiniu L. J.;

2.2. atsakovė neturėjo (ir iki šiol neturi) visų savo veiklos dokumentų ir apskaitos duomenų už nuo atsakovės veiklos pradžios iki 2017 m. sausio 31 d. Kol atsakovė neturi savo apskaitos duomenų ir dokumentų, finansinių ataskaitų parengti negali, nes neaišku, kokios ūkinės operacijos vyko konkrečiais metais (2015 m., 2016 m. ir 2017 m. I pusmetį). Atsakovei teisminiu keliu nepavyko atgauti visų veiklos dokumentų už laikotarpį iki 2017 m. sausio 31 d. Atsakovės naudota apskaitos programa ir joje užfiksuoti apskaitos duomenys buvo ir iki šiol yra likę A. J. žinioje. Atsakovės vadovė G. Š. negali parengti teisingos ir išsamios atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinio, kadangi nėra parengti 2015 bei 2016 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat dėl A. J. sudarytų neteisėtų ir galimai nusikalstamų sandorių nėra galimybės nustatyti tikrosios atsakovės turtinės padėties net ir po 2017 m. vasario 1 d. Dėl šių A. J. galimai nusikalstamų veiksmų vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00338-17 pagal BK 184 straipsnio 2 dalį dėl bendrovės turto galimo iššvaistymo. Nors sandoris su UAB „Reinhard“ buvo laiku nuginčytas ir pritaikyta restitucija, t. y. turtas grąžintas atsakovei, tačiau pagal kitą sandorį - su UAB „Foreva LT“ ir atsakovės paskolos sutartį su UAB „Investment“ - atsakovei priklausančios turto pardavimo lėšos (1 060 000 Eur) atsakovės iki šiol nėra pasiekusios;

2.3. Vilniaus apygardos teisme buvo inicijuota civilinė byla dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais atsakovei padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai solidariai iš atsakovų sutuoktinių A. J. ir L. J., taip pat UAB „Gerovės prekyba“ yra priteista 150 000,00 Eur nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos bei patirtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau dėl išieškojimo iš UAB „Gerovės prekyba“ priimtas išieškojimo negalimumo aktas. Ši bendrovė 2023 m. rugsėjo 6 d. yra likviduota ir išregistruota, nuostolių išieškojimas nebėra ir nebebus įmanomas. UAB „Gerovės konservai“ vienintelio akcininko L. J. sprendimu 2017 m. gruodžio 12 d. buvo nuspręsta atskirti UAB „Gerovės konservai“ dalį ir šiai daliai priskirtų turto, teisių bei pareigų pagrindu sukurti vieną tos pačios teisinės formos bendrovę - UAB „Ollam”, kuri 2017 m. gruodžio 27 d. perėmė UAB „Gerovės konservai“ turtą, teises ir pareigas, taip pat ir 53 688 vnt. paprastųjų vardinių 1,45 Eur nominalios vertės atsakovės akcijų. L. J. įsteigtai UAB „Ollam“ perėmus turtą iš UAB „Gerovės konservai“, L. J. visas savo valdomas UAB „Ollam“ akcijas perleido savo mažametei dukrai B. J.. Siekiant išvengti išieškojimo L. J. taip pat siekė „atsikratyti“ jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, su savo tėvu A. J. Vilniaus apygardos teisme imitavo tarpusavio teisminį ginčą dėl L. J. ir A. J. sudarytos dovanojimo sutarties nutraukimo, buvo siekiama A. J. sugrąžinti jo paties anksčiau L. J. padovanotą nekilnojamąjį turtą. L. J. sutuoktinė A. J. (buvusi atsakovės vadovė ir akcininkė) sudarė 5 akcijų dovanojimo sutartis, kuriomis neva perleido visas savo turėtas atsakovės akcijas savo šešerių metų dukrai B. J.. A. J. restitucijos pagrindu sugrąžinus jos valdomas atsakovės akcijas, buvo netrukus kreiptasi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo;

2.4. į kiekvieną ieškovės kreipimąsi buvo atsakyta ir pateikta tiek informacijos bei dokumentų, kiek yra galima pagal galiojančių norminių teisės aktų ir vidaus norminių teisės aktų reikalavimus. Ieškovės reikalavimas gauti ne tik bendro pobūdžio įstatyme ir įstatuose konkrečiai įvardintą informaciją bei dokumentus, tačiau ir tokią informaciją ir dokumentus, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, kuri akcininkui yra tariamai būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. A. J., L. J., kuriam netiesiogiai per savo nepilnametę dukterį B. J. (ji paskirta vienintele UAB „Ollam“ akcininke), ir A. J. ( A. J. motina) turi teisę, kaip akcininkai, dalyvauti atsakovės, kaip bendrovės, valdyme, nors jų asmeniniai interesai, akivaizdžiai prieštarauja atsakovės ir kitų jo akcininkų turimiems interesams;

2.5. atsakovė neneigia ieškovės, kaip akcininko teisės, gauti tam tikrą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardintą ir įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus, tačiau turi būti atskirai vertinama, ar tokiais reikalavimais nėra piktnaudžiaujama, siekiama neteisėtų/nesąžiningų tikslų. Tuo tarpu ieškovė prisidengia siekiu inicijuoti atsakovės veiklos tyrimą bei dalyvauti bendrovės valdyme, tačiau tikrasis siekis yra papildomai apsunkinti A. J. ir L. J. atžvilgiu vykdomus išieškojimo veiksmus juos laikinai sustabdant ar juos visiškai nutraukiant, atleidžiant šiuos skolininkus visiškai ar iš dalies nuo atsakomybės ir pan. Tiek naudojant juridinio asmens veiklos tyrimą, tiek inicijuojant bankroto bylą /likvidavimo procesą, būtų siekiama nušalinti dabartinę vadovę G. Š. nuo pareigų ir paskirti tam administratorių/likvidatorių;

2.6. atsakovės finansinė padėtis yra atvaizduota finansinių ataskaitų rinkiniuose už 2017-2022 metus. Šie dokumentai yra parengti laikantis teisės aktų reikalavimų, atitinka atsakovės faktinę būklę, kiek ją įmanoma teisingai ir objektyviai atvaizduoti. Ieškovė visus šiuos duomenis turi. Ieškovės samprotavimai, kaip buhalterinėje apskaitoje turėtų būti apskaitomos tam tikros finansinės operacijos, nėra susijęs su poreikiu gauti daugiau nei bendro pobūdžio konkrečiai įstatyme ar įstatuose įvardintos informacijos ir dokumentų. Viena iš sąskaitų už teisininkų suteiktas teisines paslaugas byloje dėl A. J. ir B. J. sudarytų bendrovės akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis ab initio buvo išrašyta bendrovei ir jos apmokėta, tikrasis šios bylos rezultato naudos gavėjas buvo pati atsakovė, o ne akcininkai. Atsakovės vadovės darbo laiko norma, užmokesčio dydis yra patvirtintas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, šie duomenys ieškovei yra žinomi. Nuo 2019 m. bendrovėje yra įdarbintas antras darbuotojas, kuris dirba ne visą darbo dieną, jo poreikis atsirado nuginčijus A. J. atsakovės vardu neteisėtai sudarytą sandorį, susigrąžinus nekilnojamąjį turtą ir pradėti vykdyti šio turto nuomą. Detali ir išsami informacija ieškovei apie antro darbuotojo darbo sąlygas neteikiama remiantis Generalinio direktoriaus 2016 m. sausio d d. įsakymu Nr. 2 dėl konfidencialios informacijos pripažinimo ir šio įsakymo priedu Nr. 1. Ieškovė žino atsakovės vadovės darbo sąlygas, taip pat žino duomenis apie darbuotojų darbo užmokesčiams išleidžiamas sumas, todėl ji dominančius skaičiavimus ir išvadas gali padaryti be papildomos informacijos;

2.7. ieškovės pastabos, jog į buhalterinę apskaitą nėra įtrauktas konkretus bendrovės valdomas finansinis turtas, t. y. UAB „Gerovės“ fabriko 5521 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), taip pat, jog bendrovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra apskaitomas netinkama verte, nepakeistų nurodytų aplinkybių vertinimo atsakovės vedamoje buhalterinėje apskaitoje. Atsakovė bendradarbiauja ir teikia informaciją bei dokumentus tokia apimtimi, kokia yra leistina/galima pagal galiojančių norminių teisės aktų (ABĮ 18 straipsnio 1 dalis) ir atsakovės vidaus norminių teisės aktų (2016 m. sausio 4 d. Generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2 dėl konfidencialios informacijos pripažinimo ir šio įsakymo priedas Nr. 1) reikalavimus. Generalinio direktoriaus įsakymas yra patvirtintas dar buvusios vadovės A. J., jis nėra nuginčytas ir yra galiojantis;

2.8. ieškovės pareikštas papildomas reikalavimas nustatytu terminu neįvykdžius teismo įpareigojimo, skirti atsakovės vadovui 289,00 Eur baudą už kiekvieną teismo įpareigojimo nevykdymo dieną yra materialinis reikalavimas ir nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu, todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtas;

2.9. atsakovei gavus Juridinių asmenų registro pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą dėl ilgą laiką neteiktų finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovė buvo priversta 2023 m. lapkričio 30 d. organizuoti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio metu buvo patvirtinti atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2017-2022 metų veiklos laikotarpius. Nurodytų laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentai (išskyrus už 2017 m.) yra patekti ir užregistruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre. Ieškovės argumentai apie aplinkybes, kurios esą sudaro pagrindą reikalauti iš atsakovės tam tikrų duomenų ir informacijos, yra išnykusios. Patvirtintų finansinės atskaitomybės dokumentų ir juose esančios informacijos pakanka tam, jog ieškovė realizuotų savo, kaip bendrovės akcininkės teisės, įskaitant tas, dėl kurių tariamo įgyvendinimo ir pareiškė šį ieškinį dėl dokumentų ir informacijos išreikalavimo, be to, šie dokumentai ir juose esanti informacija ne kartą jau teikta ieškovei, užtikrina ieškovės teisę dalyvauti valdant bendrovę, apsaugoti savo investiciją į bendrovę, spręsti dėl bendrovės veiklos tyrimo pradėjimo. Nei vienas bendrovės veiklos laikotarpis nuo 2017 m. iki 2022 m., remiantis minėtais finansiniais dokumentais, nebuvo nuostolingas, o tai, kad ieškovė tuos pačius jam žinomus finansinius rodiklius/duomenis vertina kitaip, nei jie yra įvertinti bendrovės vadovo ir vyr. finansininko parengtose pelno (nuostolio) ataskaitose, nesudaro pagrindo teikti ieškovei daugiau nei bendro pobūdžio informaciją ir dokumentus apie bendrovę;

Šalies argumentai

2.10. ieškovė neturi teisės reikalauti ir gauti ieškiniu prašomos informacijos bei dokumentų, kadangi ne tik negali užtikrinti jų konfidencialumo, bet ir egzistuoja reali rizika, jog toks informacijos ir (ar) dokumentų kopijų pateikimas ieškovei galėtų padaryti žalą bendrovei ar kitaip pažeistų bendrovės teisėtus interesus. Bendrovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2 dėl konfidencialios informacijos pripažinimo ir šio įsakymo priedu Nr. 1 yra nustatyta, kokia informacija yra laikoma bendrovės komercine (gamybine) ir konfidencialia informacija. Tuo tarpu ieškiniu prašoma suteikti informacija yra ne bendro pobūdžio įstatyme konkrečiai įvardinta informacija ir/ar įstatuose nurodyta informacija, o informacija, kuri susijusi būtent su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija. Dar daugiau ieškovės naudos gavėjai - L. J., A. J. - įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 jau yra pripažinti pažeidę pareigą saugoti bendrovės komercinę (gamybinę) ir konfidencialią informaciją sudarančią informaciją, dėl to padarę žalos bendrovei, kurią privalo solidariai atlyginti ir iki šiol nėra jokia apimtimi atlyginę, jų dabartinė veikla yra nukreipta į veiksmus, jog būtų išvengta priverstinio žalos išieškojimo. Visi reikalavimai teikti informaciją ir dokumentus bendrovei yra teikiami ne nuo pačios A. J. ir/ar jos motinos A. J., kurios taip pat yra bendrovės akcininkės, o „slepiantis“ už ieškovės UAB „Ollam“ ir remiantis tariamai sąžiningo bendrovės akcininko teisių įgyvendinimu. Ieškovė jokios veiklos nevykdo, neturi nei vieno darbuotojo, vadovas L. J. net nėra įdarbintas pas ieškovę, yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip tariamai ieškantis darbo. Ieškovės naudos gavėjams A. J. ir L. J. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00338-17 yra pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 2 ir 3 dalis, o bendrovė 2023 m, gruodžio 7 d. yra pripažinta civiliniu ieškovu dėl mažiausiai 1 096 796 Eur padarytos žalos atlyginimo, kas leidžia kritiškai vertinti ieškovės galimybes užtikrinti perduotos informacijos konfidencialumą, taip pat jo tikruosius tikslus ir siekius prašant šios informacijos ir dokumentų išreikalavimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės UAB „Ollam“ atsakovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko naudai 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad atsakovės įstatinis kapitalas padalintas į 521 675 paprastąsias vardines akcijas (Atsakovės įstatų 3.2 punktas). Bendrovės vardu vienasmeniškai veikia bendrovės vadovas – generalinis direktorius (Įstatų 6.1 punktas), kurio kompetencija, rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, išskyrus įstatų 6.3 punkte numatytus atvejus (Įstatų 6.2 punktas). Ieškovei UAB „Ollam“ priklauso 10,291 proc. atsakovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, o vienintele ieškovės UAB „Ollam“ akcininke yra nurodoma nepilnametė B. J., direktorius L. J.. Duomenų apie tai, kad UAB „Ollam“ vykdytų kokią nors veiklą, turėtų darbuotojų ir pan. nėra pateikta.

Šalies argumentai

5. Teismas nustatė, kad atsakovei 2023 m. liepos 26 d. pateikus prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo atsakovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštu pateikė paaiškinimus (atsakymus į klausimus), taip pat pajamų – sąnaudų iššifravimą už 2017-2022 m. laikotarpį, apibendrintus duomenis apie skolinius įsipareigojimus, duomenis apie bendrovės atskaitingo asmens skolą, bendrovės kreditorių ir debitorių sumas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismas pažymėjo, kad akcininko galimybė jam pareikalavus susipažinti su bendrovės informacija įtvirtinta ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje, bendrovės dokumentų ir kitos informacijos pateikimo akcininkams tvarka numatyta atsakovės įstatų 8.1.-8.6 punktuose ir atsakovės įstatuose akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę reguliuojama analogiškai kaip ir ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad priklausomai nuo informacijos ir duomenų pobūdžio, su kuriais akcininkas išreiškia norą susipažinti, skiriasi bendrovėms įstatymų leidėjo nustatyti įpareigojimai ir vienais atvejais bendrovės privalo sudaryti akcininkams galimybę susipažinti su informacija, o kitais turi teisę atsisakyti tą padaryti. ABĮ 18 straipsnio 1 dalies pirmo-trečio sakinių kalbinės formuluotės suponuoja, kad, akcininkui pareikalavus, bendrovė turi pareigą suteikti galimybę susipažinti su pirmame sakinyje nurodytais konkrečiais bendrovės dokumentais, taip pat dokumentais, kurie turi būti vieši pagal įstatymus ar kurie nurodyti bendrovės įstatuose. Be to, bendrovė turi pareigą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir su kita bendrovės informacija, įskaitant dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, jeigu tokia informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ar būtina vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą.

7. Teismas nurodė, kad pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalies antro ir trečio sakinių formuluotes, pagal bendrą taisyklę bendrovė turi teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, taip pat kita informacija, kuri nepriskirtina viešai pagal įstatymus ir (ar) nurodytai bendrovės įstatuose, kopijas, išskyrus atvejus, kai: pirma, bendrovės akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus; antra, bendrovės akcininkui paminėto pobūdžio informacija yra būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė savo kaip akcininkės teisę į informaciją grindžia akcininko teisės dalyvauti valdant bendrovę įgyvendinimu. Tačiau sprendė, kad ieškovė nepagrindė turinti objektyvų interesą susipažinti su ieškinyje nurodyta informacija apie atsakovės veiklą ir (ar) gauti su tuo susijusių dokumentų kopijas. Vertindamas ieškovės teiginį, jog ieškinyje nurodyta informacija apie atsakovę jai yra būtina, kadangi ji nežino realios bendrovės padėties ir dėl to negali priimti su savo, kaip akcininkės teisėmis, susijusių sprendimų, taip pat ketina svarstyti klausimus dėl juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimo, tačiau pastebėjo, kad ieškovė jau yra kreipusis dėl atsakovės juridinio asmens veiklos tyrimo, byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. e2-1432-560/2024). Laikė, kad ieškovės kaip akcininkės teisė inicijuoti bylą dėl bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo yra realizuota. Teismo vertinimu, iš ieškovės paaiškinimų neaišku, kokie tikrieji ieškovės tikslai gauti prašomą informaciją, kadangi atsakovė nuasmenintą informaciją yra suteikusi, ją pakankamai detalizavusi (t. y. tiek iš atsakovės pateiktos, tiek ir ieškovės turimos informacijos ieškovė gali darytis išvadas apie atsakovės veiklą, finansinę padėtį). Laikė, kad ieškovė iš esmės nepagrindė, kokiais tikslais jai reikalingi atsakovės kontrahentų rekvizitai, kai atsakovė yra detalizavusi tiek gaunamų pajamų kilmę, tiek dydį. Atsakovė paaiškino, kokias funkcijas atlieka antrasis įmonės darbuotojas, kaip ieškovė gali nustatyti šiam darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dydį. Vien tai, kad ieškovei nėra žinomi konkretūs atsakovės kontrahentai ir pan., nėra pagrindo išvadai, kad kaip akcininkė, negali informuotai apsispręsti dėl bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimo ar kitais su akcininko teisėmis susijusiais klausimais. Atsakovė taip pat pateikė įrodymus, kad metiniai finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai už 2018-2022 metus 2023 m. lapkričio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti ir pateikti įregistruoti Juridinių registre.

9. Teismas nustatė, kad atsakovės buvusi vadovė 2016 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtino UAB „Gerovės“ konservų fabriko Komercinių (gamybinių paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašą, kuriame išvardijo valdymo, finansinius, asmeninius, pardavimo duomenis laikyti konfidencialia bendrovės informacija ir komercine paslaptimi. Ieškovė šio bendrovės direktoriaus įsakymo ir paties sąrašo neginčija, nurodydama, kad atsižvelgiant į ieškovės nurodomus informacijos panaudojimo tikslus (inicijuojamas juridinio asmens veiklos tyrimas), aplinkybė, ar informacija yra konfidenciali, reikšmės neturi. Pažymėjo, kad formaliai pagal atsakovės patvirtintą sąrašą visa ieškovės prašoma pateikti informacija turi būti laikoma konfidenciali ir sudaro bendrovės komercinę paslaptį.

10. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-394-450/2022 vertino ir 2016 m. sausio 4 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2 ir šio įsakymo Priede Nr. 1 nurodytos informacijos priskyrimo konfidencialiai ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančiai informacijai pagrįstumą. Teismo nuomone, nors šis teismo sprendimas tiesioginio prejudicinio ryšio neturi (nedalyvavo ieškovė), tačiau šioje byloje nenustatyta, kad analogiškos aplinkybės dėl tam tikros informacijos priskyrimo konfidencialiai turėtų būti vertinamos kitaip, nei įvertinta Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu. Todėl pritarė atsakovei, jog ieškovės reikalaujama suteikti informacija atitinka konfidencialumo kriterijus.

11. Pasisakydamas dėl to, kad ieškovė turi užtikrinti prašomos informacijos ir dokumentų konfidencialumą, nurodė, jog nei ABĮ, nei atsakovės įstatuose nėra nustatyta, kaip akcininkas turėtų užtikrinti bendrovės komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos konfidencialumą. Pareiga užtikrinti atsakovės komercinės (gamybinės) paslapties, konfidencialios informacijos ieškovei kyla ne tik iš ABĮ 18 straipsnio 1 dalies, bet ir atsakovės įstatų 8.2 punkto. Teismo vertinimu, net ir laikant, kad ieškovės reikalaujama informacija reikalinga imperatyviems įstatymų reikalavimams vykdyti, tai nepaneigia ieškovės pareigos užtikrinti informacijos konfidencialumą.

12. Teismas sprendė, kad iš atsakovės procesinių dokumentų, žodinių paaiškinimų galima daryti išvadą, jog leidus ieškovei susipažinti su prašoma informacija ieškovė ja pasinaudos tokiu būdu, kad bus pakenkta Bendrovei. Nors atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti galimų pakenkimo būdų, tačiau, teismo vertinimu, tokie atsikirtimai turi realų faktinį pagrindą dėl ieškovės ir jos vienintelės akcininkės (kuri yra nepilnametė) įstatyminių atstovų tarpusavio sąsajų, dėl to, kad ieškovė, veikianti per savo vadovą, iš kurio solidariai kartu su kitais susijusiais asmenimis atsakovės naudai priteistas žalos atlyginimas, turėtų galimybes susipažinti ne tik su visa, įskaitant konfidencialią, informacija apie bendrovės veiklą, bet taip būtų sudarytos sąlygos riboti įmonės veiklą. Laikė, kad ieškovės teisės gauti informaciją ribojimas remiantis atsakovės atsikirtimais, šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja įstatymų leidėjo tikslui užtikrinti, kad visi akcininkai bendrovių valdyme ir sprendimų priėmime turėtų vienodas teises. Teismo vertinimu, ieškovės gauta nuasmeninta apibendrinta informacija yra daugiau nei pakankama ieškovei sąžiningai įgyvendinti savo kaip akcininkės teises.

13. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, padarė išvadą, jog nėra materialiųjų teisinių priežasčių, kurios sudarytų pakankamą ir pagrįstą pagrindą tenkinti ieškovės pareikštą reikalavimą dėl informacijos ir dokumentų išreikalavimo, todėl ieškinio reikalavimą dėl informacijos pateikimo atmetė. Atmetus šį reikalavimą, nėra aktualus išvestinio dublike suformuluoto reikalavimo dėl baudos skyrimo tenkinimo klausimas.

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nustatė, kad ieškovė pagal pateiktus duomenis patyrė 2550,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 109 Eur žyminis mokestis ir 2 441,17 Eur teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio ir kitų procesinių dokumentų rengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame. Atsakovė pateikė duomenis apie 5154,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas (atsiliepimo, tripliko, papildomų prašymų rengimas, dalyvavimas teismo posėdyje). Įvertinęs tai, kad ieškovės reikalavimas atmestas, ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovės pagrįstas, būtinas bylinėjimosi išlaidas. Laikė, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduotinų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti įvertinta tik tai, kad atsakovei advokatų kontoros Glimstedt Bernotas ir partneriai advokatai atsakovei teikia kompleksines paslaugas (t. y. atstovauja ne tik šioje, bet ir kitose bylose), bylos tarpusavyje turi sąsajas (t. y. dėl susijusių aplinkybių), todėl yra pagrindas mažinti atsakovei atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydį iki 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respubikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovė UAB „Ollam” pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo, prašydama jį panaikinti ir ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. įstatymas nenumato nei kokybinių, nei kiekybinių vertinimo kriterijų tam, kad akcininkas galėtų įgyvendinti įstatyme įtvirtintą neturtinę teisę gauti informaciją apie bendrovę. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo (32 punktas) argumentų darytina išvada, jog teismas akcininko teisę diferencijuoja priklausomai nuo atitinkamų kriterijų, t. y. šiuo atveju darbuotojų skaičiaus, užsiimamos veiklos ir jos aktyvumo ir pan. ir tuo vadovavosi nepagrįstai. Pagal esamą teisinį reglamentavimą, akcininko teisė gauti informaciją apie bendrovę numatyta visiems (bet kuriam) bendrovės akcininkui, t. y. asmeniui, turinčiam bent 1 (vieną) bendrovės akciją ir nėra siejama net su akcininko turimų akcijų skaičiumi;

15.2. pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai (įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija) akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentu konfidencialumą. Taigi teismas turi nustatyti akcininko prašomos informacijos apie bendrovę gavimo tikslą, prašomos informacijos pobūdį ir tai, ar akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą;

15.3. ieškovė įrodė prašomos informacijos gavimo tikslą (pagrindą). Ieškovės interesas ir poreikis gauti informaciją iš bendrovės grindžiamas siekiu inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą ir dalyvauti valdant bendrovę, apsaugoti savo investiciją, spręsti dėl tolimesnio bendrovės likimo (likvidavimas, investavimas, nemokumo proceso iniciavimas, reikalavimų dėl žalos atlyginimo pareiškimas, kt.). Bendrovė ilgus metus nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui, kas patvirtina ieškovės nurodomo siekio (poreikio) susipažinti su informaciją realumą, pagrįstumą, tikrumą. Nesudaro pagrindo atmesti ieškinio teismo argumentas, jog ieškovė ir be prašomos informacijos yra inicijavusi bylą dėl bendrovės ir jos veiklos tyrimo, kadangi prašoma visai kitos apimties informacijos, nei bendrovės, nei jos vadovės veiklos tyrimas dar nėra pradėtas, kadangi civilinė byla neišnagrinėta, o tai, kad ieškovė yra inicijavusi bylą, nėra pagrindo laikyti ieškovės teisės realizavimo. Neturėdama prašomos informacijos akcininkė objektyviai neturi galimybės tinkamai įvertinti Bendrovės valdymo tinkamumo, spręsti, ar nepažeidžiami Bendrovės veiklos tikslai, ar Bendrovei nėra daroma žala, ar Bendrovės sudaryti sandoriai nėra ekonomiškai nenaudingi Bendrovei, ir t. t. Tuo tarpu teigdamas, kad nėra aiškūs tikrieji ieškovės tikslai gauti prašomą informaciją, teismas nepagrįstai nustatė ieškovei nepagrįstai didelę įrodinėjimo naštą byloje;

15.4. atsakovė neįrodė ieškovės prašomos informacijos konfidencialumo, todėl ir teismo išvada dėl informacijos pobūdžio nepagrįsta. Atsakovė vadovavosi vien tik ta aplinkybe, kad Bendrovėje yra patvirtintas konfidencialios informacijos sąrašas ir visa ieškovės prašoma informacija patenka po įsakyme numatytomis informacijos kategorijomis“, tačiau net neįrodinėjo, kad ieškovės prašoma informacija yra konfidenciali, t. y. kad atitinka visus teismų praktikoje išskiriamus konfidencialios informacijos kriterijus (t. y. slaptumą, vertingumą bei protingas pastangas informacijai išsaugoti). Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendime civ. byloje Nr. e2A-394-450/2022 pateiktu vertinimu dėl Bendrovės generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakyme nurodytos informacijos priskyrimo konfidencialiai ar komercinei (gamybinei) paslapčiai ir nevertino informacijos konfidencialumo / ne konfidencialumo šiuo konkrečiu (šios bylos) atveju, kaip yra reikalaujama kasacinio teismo praktikoje, juolab kad visiškai skiriasi tiek pačių bylų pobūdis (anksčiau nagrinėta žalos atlyginimo byla ir ši nagrinėjama byla dėl akcininko teisės gauti informaciją apie bendrovę), tiek pačios informacijos pobūdis abiejose bylose (informacija apie gaminamų produktų receptūras, klientus ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje žalos atlyginimo byloje ir informacija apie Bendrovės sudarytas darbo sutartis, nuomos sutartis ir jų sąlygas, atskaitingų asmenų tarpusavio įsiskolinimų informacija);

15.5. priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią bendrovei tenka įrodyti, kad informacija ir (ar) dokumentai, kurią: 1) akcininkas reikalauja atskleisti, yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija; 2) ar pagrįstai informacija yra priskirtina komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai; 3) ar informacija atitinka komerciškai vertingos informacijos rūšies formaliuosius požymius, kadangi vien informacijos priskyrimas bendrovės komercinei paslapčiai ar konfidencialiai informacijai savaime nereiškia, jog atitinkamai informacijai, kiek tai susiję, inter alia (be kita ko), su informacijos atskleidimu akcininkui, savaime tampa taikytinas komercinėms paslaptims ar konfidencialiai informacijai taikytinas teisinis režimas; 4) ar Bendrovė pagrindė, kad toks informacijos ir (ar) dokumentu kopijų pateikimas akcininkui darytu žalą bendrovei ar kitaip pažeistų bendrovės teisėtus interesus; 5) akcininko pareigos saugoti komerciškai vertingą bendrovės informaciją įgyvendinimo būdai skiriasi priklausomai nuo konkrečios informacijos rūšies ir tais atvejais, kai vertinama informacija atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius ir akcininkas žino, jog ši informacija sudaro komercinę paslaptį, papildomi akcininko bei bendrovės susitarimai dėl komercinės paslapties apsaugos nėra reikalingi, nes pareiga saugoti komercines paslaptis kyla iš įstatymo; konfidencialios informacijos, kurios teisinė apsauga kildinama iš sutarties, atveju atitinkamas susitarimas yra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civ. byloje. Nr. e3K-3-133-1075/2021, 34, 36 punktai). Tačiau atsakovė ne tik kad aiškiai neįvardino ir nekonkretizavo ieškovės prašomos informacijos pobūdžio, tačiau rėmėsi tik 2016 m. sausio 4 d. įsakymu patvirtintu „Komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašu“, iš kurio nėra jokios galimybės nustatyti, kuri konkrečiai informacija yra „konfidenciali“, o kuri informacija yra „komercinė paslaptis“ ir kuriame išvardinta iš esmės visa informacija, kuria disponuoja ar gali disponuoti Bendrovė (net ir viešai prieinama informacija). Dar daugiau, teismas nepagrįstai nevertino ir ieškovės argumentų, kad Bendrovė ilgą laiką (nuo 2017 metų) iš esmės jokios veiklos nevykdo (t. y. seniai nebegamina jokių konservų), šiuo metu užsiima tiktai nekilnojamojo turto nuomos veikla (viso labo tiktai nuomoja dalį savo turimo sandėlio), jokia kita ūkine komercine veikla Bendrovė neužsiima (neturi klientų, tiekėjų, pardavimų, kainodaros, nekuria receptūrų ir pan.), kas vėlgi paneigia teismo argumentus, jog informacija yra konfidenciali;

15.6. net jeigu ir akcininko prašoma informacija yra konfidenciali, Bendrovė neturi teisės atsisakyti ją suteikti, jeigu: 1) tokia informacija akcininkui yra būtina vykdyti teisės aktus reikalavimus; 2) akcininkas užtikrina prašomos informacijos konfidencialumą. Teismo vertinimas, kad ieškovė negalėtų užtikrinti jos prašomos informacijos konfidencialumo yra nepagrįstas ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, teismų praktikai bei byloje esantiems įrodymams. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kad ieškovės prašomos informacijos atskleidimas jai darytų žalą Bendrovei ar kitaip pažeistų Bendrovės teisėtus interesus, juolab kad pats teismas nurodė, jog atsakovė negalėjo tiksliai įvardinti galimų pakenkimo būdų, o atsakovė nuo 2017 metų jokios ūkinės komercinės veiklos nevykdo ir gauna maždaug 3000 Eur per mėnesį pajamų nuomodama tik dalį savo turimo sandėlio. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė bei byloje nenustatyta, kokia žala ir kokiu konkrečiai būdu Bendrovei būtų padaryta ar galėtų būti padaryta, jei akcininkas sužinotų, kokiems asmenims ir kokia nuomos kaina yra nuomojamas Bendrovės turimas sandėlis, koks konkrečiai asmuo ir kokiomis sąlygomis yra įdarbintas Bendrovėje, kokios kitos Bendrovės pirkimų sąskaitos ir galėtų įsitikinti, ar Bendrovei nėra išrašomos kitos Bendrovės interesams prieštaraujančios pirkimo sąskaitos. Nepagrįstai spręsta dėl ieškovės negalėjimo užtikrinti prašomos informacijos konfidencialumo. Tuo atveju, jei Bendrovė būtų įrodžiusi, kad prašoma informacija sudaro komercinę paslaptį, ieškovei pareiga saugoti komercines paslaptis bei atsakomybė už komercinės paslapties atskleidimą kyla iš įstatymo. Jei Bendrovė būtų įrodžiusi, kad visa ieškovės prašoma informacija yra Bendrovės konfidenciali informacija, Bendrovė, siekdama pagrįsti savo atsisakymo suteikti informaciją pagrįstumą, turėjo įrodyti, kad Bendrovė siūlė ieškovei sudaryti konfidencialumo susitarimą ir kad ieškovė tokį susitarimą sudaryti atsisakė. Todėl teismo išvada dėl to, kad ieškovė neužtikrintų/negalėtų užtikrinti prašomos informacijos konfidencialumo, yra visiškai nepagrįsta;

15.7. ikiteisminio tyrimo faktas, ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, ikiteisminio tyrimo pabaigimas kaltinamuoju aktu, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad asmuo (akcininkas) atliko veiksmus priešingus bendrovės interesams. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, jo baigtis neaiški, jokie kaltinimai nei L. J., nei A. J. nėra pareikšti. Be to, atsakovės akcentuojamas ikiteisminis tyrimas šio ginčo atveju apskritai neturi jokios reikšmės, kadangi Bendrovė jai padarytą žalą grindžia A. J. veiksmais, padarytais jai einant Bendrovės vienasmenio valdymo (t. y. generalinės direktorės) pareigas. Šiuo atveju nei A. J., nei L. J., kurių atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas, neužima jokių pareigų Bendrovėje ir atitinkamai ne(be)gali disponuoti jokiu Bendrovės turtu, dėl ko nėra jokio pagrindo teigti, kad suteikus ieškovei jos prašomą informaciją apie Bendrovę, Bendrovei bus padaryta / gali būti padaryta žala. Pagrindo riboti ieškovės teisės į informaciją apie Bendrovę nesudaro ir iš A. J. ir L. J. praeityje priteistas 150 000 Eur žalos atlyginimas Bendrovės naudai;

15.8. sprendime nenurodyta, kokiu konkrečiu būdu ieškovė, gavusi prašomą informaciją apie Bendrovę, galėtų riboti atsakovės veiklą. Toks teismo teiginys yra visiškai deklaratyvus, kadangi ieškovė neturi jokių galimybių paveikti ar riboti Bendrovės veiklą ir tai padaryti objektyviai nėra įmanoma;

15.9. teismas turėjo įvertinti ir tai, dėl kokių neteisėtų A. J. ir L. J. veiksmų buvo priteistas žalos atlyginimas atsakovei. Ieškovė kaip atsakovės akcininkė praeityje nėra padariusi jokio analogiško pažeidimo, kas sudarytų pagrindą teigti, jog ieškovė tokį pažeidimą galėtų padaryti pakartotinai;

15.10. deklaratyvus ir nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovės gauta nuasmeninta apibendrinta informacija neva yra visiškai pakankama ieškovei sąžiningai įgyvendinti savo kaip akcininko teises. Ieškovė nurodė konkrečią informaciją, kuri akcininkei reikalinga nurodytiems tikslams pasiekti. Tuo tarpu įstatymas nenumato, kad Bendrovė galėtų „atrinkti“, „dozuoti“, teikti ne pilną, ne išsamią, „nuasmenintą“ ir pan. informaciją, jeigu informacijos prašoma esant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams. Akivaizdu, jog ieškovė negali įgyvendinti savo kaip akcininkės teisių gavusi ne prašytą, o Bendrovės pateiktą nepilną ir neišsamią informaciją.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Gerovės“ konservų fabrikas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

16.1. pagrįstai konstatuota, kad ieškovė ne tik nepagrindė, jog turi objektyvų interesą susipažinti su prašoma informacija ir dokumentais, bet ir tai, jog prašoma informacija ir dokumentais atitinka konfidencialiai informacijai keliamus kriterijus, o ieškovė ne tik, kad neužtikrins šios informacijos konfidencialumo, bet ir gali ją panaudoti tokiu būdu, jog bus pakenkta Bendrovei;

16.2. teismo vertintos ieškovės realios galimybės įgyvendinti iš ABĮ ir Bendrovės įstatų kylančią pareigą užtikrinti jai Bendrovės perduotos informacijos konfidencialumą/šios informacijos apsaugą nebuvo įvardintos kaip kiekybiniai „vertinimo“ kriterijai, kuriuos turi atitikti konkretus akcininkas, siekiantis tokios informacijos gavimo. Be to, šios aplinkybės, kaip ir nurodo ieškovė, buvo vertinamos su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios sudarė pagrindą teismo išvadai, jog leidus ieškovei susipažinti su prašoma informacija ieškovė ja pasinaudos tokiu būdu, kad bus pakenkta bendrovei. Taigi, teismas netaikė kokybinių ar kiekybinių vertinimo kriterijų ieškovei kaip akcininkei, siekiančiai realizuoti teisę į informacijos gavimą, tačiau tam tikras byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes vertino tuo aspektu, ar gavus tam tikrą informaciją/dokumentus ieškovė sugebės užtikrinti jos konfidencialumą ir apsaugą;

16.3. ieškovė nei bylos nagrinėjimo metu, nei teikdama apeliacinį skundą nepagrindė, kad pas ieškovę dirba bent vienas darbuotojas, jog yra vykdoma kokia nors reali ūkinė komercinė veikla. Todėl atsakovė pagrįstai kėlė, o teismas vertino tai, kaip ieškovė, neturinti nei vieno dirbančio darbuotojo ir nevykdanti jokios ūkinės komercinės veiklos, ketina užtikrinti iš Bendrovės reikalaujamos perduoti Bendrovės informacijos konfidencialumą;

16.4. pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė nepagrindė turinti objektyvų interesą susipažinti su ieškinyje nurodyta informacija apie atsakovės veiklą, o ieškovės reikalaujama suteikti informacija atitinka konfidencialumo kriterijus;

16.5. teismas pagrįstai konstatavo, kad ir be ieškiniu reikalaujamos pateikti informacijos bei dokumentų ieškovė jau realizavo savo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Bendrovės ir jos vadovės G. Š. veiklos tyrimo, kadangi Vilniaus apygardos teisme šio pareiškimo pagrindu jau yra iškelta civilinė byla Nr. e2-14312-560/2024. Ieškovė pareiškime dėl Bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo pradėjimo remdamasis jo turimais dokumentais ir informacija apie Bendrovės ir jos vadovės veiklą jau išdėstė visus argumentus, kurie, jos vertinimu, sudaro pagrindą pradėti Bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimą, tačiau nei pareiškime, nei vėliau teiktuose procesiniuose dokumentuose nereiškė procesinių prašymų dėl negautos informacijos ir duomenų išreikalavimo. Pasirengimo bylos nagrinėjimui stadija nurodytoje byloje jau yra pasibaigusi, byla paskirta nagrinėti žodiniame teismo posėdyje, taigi, ieškovės deklaruojamas siekis gauti papildomus dokumentus ir informaciją iš Bendrovės siekiant papildyti nurodytos bylos medžiagą yra nepagrįstas ir spekuliatyvus. Ieškovė remdamasi prielaidomis ir spėjimais, jog galbūt „kažkas“ Bendrovėje yra vykdoma netinkamai ar tinkamai nevykdoma, tiesiog samprotauja, jog tai galėtų būti dar vienas pagrindas reikalauti Bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo, taigi, šiuo atveju net nėra realaus/objektyvaus poreikio Ieškovo prašomos informacijos reikalavimui ir atitinkamai – teikimui;

16.6. ieškovė bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jai kaip akcininkei yra būtina gauti didesnės apimties Bendrovės informacijos ir duomenų, nei jų buvo pateikta iki šiol. Nors Bendrovės akcininke yra ir pati A. J., o taip pat ir jos motina A. J., tačiau nei viena iš jų nėra niekada kreipusios į Bendrovę su prašymu pateikti tam tikrą ar tą pačią ieškovės prašomą suteikti informaciją, be kurios, esą nėra įmanoma dalyvauti Bendrovės valdyme ir priimti sprendimus. Minėta aplinkybė pagrindžia, jog reiškiami reikalavimai dėl duomenų ir informacijos teikimo turi kitų, nei viešai deklaruojamų, nesąžiningų ir neteisėtų tikslų;

Šalies argumentai

16.7. ieškovė nepagrįstai teigia, jog prašomos informacijos konfidencialumas vertintas vadovaujantis vien tik aplinkybe, kad Bendrovės generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2 ir šio įsakymo priedu Nr. 1 yra nustatyta, kokia informacija yra laikoma Bendrovės komercine (gamybine) ir konfidencialia informacija ir kad visa ieškovės prašoma informacija patenka po įsakyme numatytomis kategorijomis. Bendrovė bylos nagrinėjimo metu vadovavosi ir toliau vadovaujasi nurodytais dokumentais, kuriuos patvirtino pati A. J., ėjusi Bendrovės vadovo pareigas, jie nėra nei nuginčyti/nei ginčijami, todėl Bendrovė atsisakydama teikti tam tikrą ieškovės prašomą informaciją pagrįstai vadovavosi ir toliau vadovaujasi šiais Bendrovės vidaus norminiais dokumentais;

16.8. ieškovė taip pat klaidina apeliacinės instancijos teismą, jog Bendrovė bylos nagrinėjimo metu atskirai neįrodinėjo ginčo informacijos priskyrimo prie komercinę (gamybos) paslaptį / konfidencialią informaciją sudarančios informacijos kriterijų (slaptumo, vertingumo, protingų pastangų šią informaciją išsaugoti). Nors dėl šių vertinimo kriterijų nebuvo atskirai pasisakyta Bendrovės procesiniuose dokumentuose, tačiau bylos nagrinėjimo metu Bendrovės atstovai pasisakė dėl visų nurodytų vertinimo kriterijų;

16.9. tai, kad Bendrovė nebevykdo su konservų gamyba susijusios ūkinės komercinės veiklos, nereiškia, jog nebegali turėti nei komercinės/nei konfidencialios informacijos. Ieškovė nenurodė nei galiojančių teisės aktų, nei aktualios teismų praktikos, kurioje būtų nustatyti kokie nors vertinimo kriterijai, kokios kategorijos/rūšies veiklos vykdymas per se leidžia spręsti, jog konkretus subjektas (ne)gali turėti komercinės ir/ar konfidencialios informacijos, kuri, visų prima, tenkintų vertingumo kriterijų;

16.10. atsakovė bylos nagrinėjimo metu neturėjo tikslo įvardinti tiksliai galimus pakenkimo būdus, o teismo posėdyje pateikė tik kelis galimus ieškovei atskleistos informacijos nesąžiningo/neteisėto panaudojimo prieš Bendrovę galimus atvejus. Teismas suprato ir teisingai nustatė ginčo situaciją, jo tikrasis informacijos gavimo tikslas susijęs ne su akcininkų teisių, numatytų ABĮ įgyvendinimu, o prisidengiant šių teisių įgyvendinimu ieškoti/tikrinti ir kvestionuoti bet kokią gautą iš Bendrovės informaciją, kuri sudarytų bent menamas prielaidas inicijuoti naujus administracinius/baudžiamuosius/civilinius procesus prieš Bendrovę ir jos vadovę G. Š., tokiu būdu siekiant sustabdyti/nutraukti/ ar kitaip atidėti ar išvengti vykdomų žalos išieškojimo veiksmų ir realiai gresiančios baudžiamosios atsakomybės taikymo;

16.11. nėra skirtumo, kokiai kategorijai būtų priskirta Bendrovės atsisakoma pateikti informacija, t. y. ar komercinei paslapčiai, ar konfidencialiai informacijai, kadangi abiem atvejais pareiga užtikrinti perduodamos informacijos konfidencialumą yra ta pati, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu ji kyla (iš įstatymo ar sutarties). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais pagrįsta ir įrodyta, kad ieškovė nesugebės ne tik užtikrinti jai perduodamos Bendrovės informacijos konfidencialumo, bet ir gavusi tokią informaciją gali panaudoti ją prieš Bendrovę ir padaryti jai dar daugiau žalos. Ieškovės siekis atriboti ją nuo tikrųjų naudos gavėjų yra beprasmis, nes ieškovė neneigia, jog tikrieji naudos gavėjai yra A. J. ir L. J., todėl jų ryšiai ir sąsajos su ieškove yra akivaizdūs ir neginčytini;

16.12. atsakovė tam tikros ieškovės prašomos informacijos dėl jos patekimo į komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos sąrašą apskritai neprivalėjo suteikti, tačiau padarė išimtis ir pateikė tam tikrą nuasmenintą ir pakankamai detalizuotą informaciją. Tačiau atsakovė nutarė bendradarbiauti ir pateikti ieškovei kiek objektyviai įmanoma daugiau jo prašomos informacijos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

18. Apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 mm. kovo 12 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei jos prašomą informaciją ir dokumentus apie atsakovę, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl ieškovės teisės susipažinti su bendrovės (atsakovės), kurios akcininkė ji yra, dokumentais ir informacija įgyvendinimo.

19. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovei UAB „Ollam“ priklauso 10,291 proc. atsakovės UAB „Gerovės“ konservų fabriko akcijų, kad vienintele ieškovės UAB „Ollam“ akcininke yra nurodoma nepilnametė B. J., o direktorius L. J..

20. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė, įgyvendindama savo kaip akcininkės teises, 2023 m. liepos 26 d. atsakovei pateikė prašymą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo ir pareikalavo pateikti: 1) Bendrovės didžiąją knygą už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jos pateikimo Akcininkui dienos; 2)Bendrovės visuose bankuose esančių sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki išrašų pateikimo Akcininkui dienos; 3) Bendrovės sudalytų nekilnojamojo turto nuomos ir panaudos sutarčių už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki šių dokumentų pateikimo Akcininkui dienos (įskaitant galiojančias ir nutrauktas, pasibaigusias); 4) Bendrovės ir atskaitingų asmenų tarpusavio įsiskolinimų išsamią informaciją laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki šio dokumento pateikimo Akcininkui dienos, nurodant visas operacijas; 5) Bendrovės sudalytų darbo sutarčių kopijas už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo Akcininkui dienos (įskaitant galiojančias ir nutrauktas/pasibaigusias); 6) Visų Bendrovės sudarytų sandorių už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo Akcininkui dienos kopijas; 7) Visų Bendrovės pirkimo sąskaitų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo Akcininkui dienos kopijas; 8) Visų Bendrovės pardavimo sąskaitų už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo Akcininkui dienos kopijas; 9) Visų Bendrovės sudarytų paskolos sutarčių kopijas už laikotarpį nuo 2017-02-01 iki jų pateikimo Akcininkui dienos; 10) Bendrovės kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant kreditorius ir debitorius, kredito ir debeto sumas 2022-12-31 dienai, 2023-06-30 dienai bei atsakymo pateikimo Akcininkui dienai, taip pat skolų/gautinų sumų teisinį pagrindą (sandorį, kt.); 11) Bendrovės sąnaudų, nurodytų 2017 - 2022 m. metiniuose finansinių ataskaitų rinkiniuose sąrašą, nurodant sąnaudos rūšį ir dydį; 12) Bendrovės sudarytų laidavimo, garantijos sutarčių nuo 2017-02-01 iki sutarčių pateikimo Akcininkui datos.

21. Atsakovė 2023 m. rugpjūčio 4 d. raštu pateikė paaiškinimus, taip pat pajamų – sąnaudų iššifravimą už 2017 - 2022 m. laikotarpį, apibendrintus duomenis apie skolinius įsipareigojimus, duomenis apie bendrovės atskaitingo asmens skolą, bendrovės kreditorių ir debitorių sumas.

22. Ieškovė pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad jai teikta informacija nėra pakankama, kadangi siekia inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, abejoja atsakovės ir jos valdymo organų veikla, todėl abejonėms išsklaidyti (arba patvirtinti) reikalinga gauti daugiau informacijos ir duomenų apie Bendrovės veiklą, o neturėdama prašomų duomenų ieškovė neturi galimybės tinkamai įvertinti realios finansinės padėties, negali priimti informacija pagrįstų sprendimų, t. y. įgyvendinti savo kaip akcininkės teisių.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs: 1) byloje esančius rašytinius įrodymus; 2) ieškovės argumentus, kuriais grindžiama būtinybė gauti ieškinyje nurodomą Bendrovės informaciją ir dokumentus; 3) atsakovės atsikirtimus, kuriais ji įrodinėja, jog pateikta tiek informacijos ir dokumentų, kiek yra galima pagal galiojančių norminių teisės aktų ir vidaus norminių teisės aktų reikalavimus, kad ieškovė nesąžiningai siekia gauti informaciją, susijusią su Bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, kad iš tiesų ieškovės siekis pasinaudojant ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise susijęs ne su teise gauti bendro pobūdžio informaciją ir dokumentus, bet apsunkinti ieškovės naudos gavėjų A. J. ir L. J. atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus, sprendė netenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei jos prašomus dokumentus ir informaciją. Netenkindamas ieškovės reikalavimo apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad: 1) ieškovė nepagrindė objektyvaus intereso susipažinti su prašoma pateikti informacija ir dokumentais; 2) prašoma pateikti informacija ir dokumentai atitinka konfidencialiai informacijai keliamus kriterijus. Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti duomenys ieškovei yra daugiau nei pakankami ieškovei sąžiningai įgyvendinti savo kaip akcininkės teises.

24. Akcininko neturtinę teisę nuolat gauti informaciją iš bendrovės reglamentuoja ABĮ 18 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja.

25. Analogiškai ABĮ 18 straipsnio 1 daliai akcininko teisė gauti informaciją iš bendrovės reglamentuojama ir atsakovės įstatuose. Šią aplinkybę teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

26. Kasacinis teismas, aiškindamas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra nurodęs, kad būtent informacijos pobūdis lemia tiek akcininko teisės į informaciją apimtį, tiek ir bendrovės elgsenos informacijos atskleidimo akcininkui procese ribas. Įstatymų leidėjas ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtino akcininko teisę į trejopo pobūdžio informaciją:

26.1. visų pirma, bendrovė turi suteikti akcininkui visą ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje konkrečiai įvardytą akcininko reikalaujamą bendro pobūdžio informaciją (leisti susipažinti ir pateikti kopijas), nepriklausomai nuo akcininko turimų akcijų skaičiaus bendrovėje, t. y. bendrovės įstatus, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, bendrovės metinius ir tarpinius pranešimus, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitas, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolus ar kitus dokumentus, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymus ar atsiliepimus visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašus, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašus, kitus bendrovės dokumentus, kurie turi būti vieši pagal įstatymus;

26.2. antra, akcininkas, be informacijos, nurodytos įstatyme, turi teisę į kitą bendrovės įstatuose nurodytą informaciją ir dokumentus, dėl kurios prieinamumo akcininkams buvo nuspręsta tvirtinant bendrovės įstatus;

26.3. trečia, akcininkas turi teisę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) gauti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pastaroji informacija apima informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, jeigu akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021; 2021 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-215-378/2021).

27. Taigi tiek iš teisinio reglamentavimo (ABĮ 18 straipsnio 1 dalies), tiek ir kasacinio teismo doktrinos darytina išvada, jog bendrovė turi teisę atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, taip pat kita informacija, kuri nepriskirtina viešai pagal įstatymus ir (ar) nurodytai bendrovės įstatuose, kopijas, išskyrus atvejus, kai: 1) bendrovės akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus; 2) bendrovės akcininkui paminėto pobūdžio informacija yra būtina vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus šiuo aspektu, sprendė, kad ieškovė nepagrindė turinti objektyvų interesą susipažinti su ieškinyje nurodyta informacija apie Bendrovės veiklą. Nors apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdama, jog ieškovės interesas ir poreikis gauti informaciją pagrįstas siekiu inicijuoti Bendrovės veiklos tyrimą ir dalyvauti valdant Bendrovę, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantei.

29. Šiuo aspektu nepritariant apeliantės argumentams visų pirma pažymėtina tai, kad apeliantė jau yra realizavusi savo teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl Bendrovės ir jos vadovės G. Š. veiklos turimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės pareiškimą yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1432-560/2024 (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, kaip matyti, ieškovė į teismą su pareiškimu dėl Bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo kreipėsi neturėdama šiame ieškinyje reikalaujamų dokumentų ir informacijos, kas paneigia apeliantės argumentus, jog informacija ir dokumentai reikalingi juridinio asmens veiklos tyrimui inicijuoti. Be to, kaip matyti iš civilinės bylos Nr. e2-1432-560/2024 proceso, apeliantė pateikė procesinius prašymus dėl papildomų dokumentų ir rašytinių įrodymų išreikalavimo, taigi, apeliantei reikalingų dokumentų ir informacijos klausimas gali būti (o, kaip matyti, iš bylos proceso, ir bus) išsprendžiamas apeliantės inicijuotoje civilinėje byloje dėl Bendrovės ir jos vadovės veiklos tyrimo. Antra, apeliantė ir teikdama apeliacinį skundą nepagrindė savo tikrųjų tikslų dėl prašomos informacijos. Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių nustatyta, kad apeliantei buvo pateikta atitinkama nuasmeninta informacija (šių aplinkybių apeliantė ir neginčija), informacija pakankamai detalizuota, o reikalavimas įpareigoti Bendrovę pateikti jos nurodomą informaciją ir duomenis kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų informacijos bei duomenų panaudojimo tikslų. Minėta aplinkybė kartu pagrindžia ir tai, kad apeliantei buvo suteikta galimybė susipažinti su atitinkama informacija, taigi, nėra pagrindo teigti, jog apeliantės teisė gauti informaciją apskritai buvo apribota. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentas, jog gauta informacija ir duomenys galimai galėtų būti pagrindas naujo pareiškimo dėl veiklos tyrimo pateikimui, yra vertintina kaip hipotetinio pobūdžio prielaida, nesudaranti pakankamo pagrindo teigti, jog apeliantė pagrindė poreikį gauti informaciją bei duomenis ar jos panaudojimo tikslus. Kaip matyti iš esmės šiais argumentais rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas.

30. Nors apeliantė teigia, kad informacija ir duomenys reikalingi ir siekiant dalyvauti Bendrovės valdyme, tačiau ir šis apeliantės argumentas nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog apeliantė pagrindė informacijos gavimo poreikį. Kaip jau buvo minėta, apeliantei pateikti nuasmeninti pakankamai detalizuoti duomenys, apeliantė nepaneigė teismo išvados, jog iš šių duomenų ji gali daryti išvadas apie atsakovės veiklą ir finansinę padėtį. Nors apeliantė ir apeliaciniame skunde remiasi argumentu, kad jai abejonių Bendrovės veikla kelia tai, jog nebuvo pateikti Juridinių asmenų registrui atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai, tačiau atsakovė paaiškino tokias nepateikimo priežastis, nurodydama, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių (dėl neperduotų duomenų ir visų veiklos dokumentų ir apskaitos duomenų už nuo atsakovės veiklos pradžios iki 2017 m. sausio 31 d., dėl kurių nėra galimybės nustatyti vykusių ūkinių operacijų ) negalėjo parengti ir pateikti Juridinių asmenų registrui metinės atskaitomybės dokumentų. Be to, atsakovė pateikė įrodymus, kad metiniai finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai už 2018-2022 metus 2023 m. lapkričio 30 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo patvirtinti ir pateikti įregistruoti Juridinių asmenų registre.

31. Taigi apibendrinant išdėstytą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog apeliantė nepagrindė poreikio ir būtinybės gauti didesnės apimties nei kad buvo pateikti Bendrovės informaciją ir duomenis, o apeliantė savo ruožtu teikiamu apeliaciniu skundu nepaneigė pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo išvados.

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat laikė, kad ieškovės prašoma informacija ir dokumentai atitinka konfidencialiai informacijai keliamus kriterijus. Apeliantė tokiai išvadai nepritaria, teigdama, kad atsakovė neįrodė prašomos pateikti informacijos konfidencialumo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Bendrovės generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymu patvirtintos konfidencialios informacijos sąrašu ir besąlygiškai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendime civ. byloje Nr. e2A-394-450/2022 pateiktu vertinimu dėl informacijos pobūdžio. Tuo tarpu atsakovė nepritaria apeliantės argumentams, teigdama, jog pagrindė informacijos konfidencialumo pobūdį.

33. Pagal kasacinio teismo praktiką bendrovei visų pirma tenka pareiga įrodyti, kad informacija ir (ar) dokumentai, kurią akcininkas reikalauja atskleisti, yra susiję su jos komercine (gamybine) paslaptimi ar konfidencialia informacija. Teismas, spręsdamas akcininko ir bendrovės ginčą dėl informacijos suteikimo, kiekvienu konkrečiu atveju turėtų įvertinti ir nustatyti, ar pagrįstai informacija yra priskirtina komercinei (gamybinei) paslapčiai ar konfidencialiai informacijai. Vien informacijos priskyrimas bendrovės komercinei paslapčiai ar konfidencialiai informacijai savaime nereiškia, jog atitinkamai informacijai, kiek tai susiję, inter alia (be kita ko), su informacijos atskleidimu akcininkui, savaime tampa taikytinas komercinėms paslaptims ar konfidencialiai informacijai taikytinas teisinis režimas – informacija turi atitikti atitinkamus komerciškai vertingos informacijos rūšies formaliuosius požymius. Be to, bendrovė turėtų pagrįsti, kad toks informacijos ir (ar) dokumentų kopijų pateikimas akcininkui darytų žalą bendrovei ar kitaip pažeistų bendrovės teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 221 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-1075/2021) .

34. Byloje pateiktas atsakovės buvusios vadovės A. J. 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2 ir šio įsakymo priedu Nr. 1 patvirtintas UAB „Gerovės“ konservų fabriko komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas, kuriame išvardinti valdymo, finansiniai, asmeniniai, pardavimo duomenys laikyti konfidencialia bendrovės informacija ir komercine paslaptimi. Taigi ieškovė nustatė informaciją, kurią laiko komercine (gamybine) paslaptimi bei ėmėsi protingų bei pakankamų priemonių tokiai informacijai apsaugoti, o pagal atsakovės patvirtintą sąrašą visa ieškovės prašoma pateikti informacija turi būti laikoma konfidenciali ir sudaro bendrovės komercinę paslaptį. Kadangi minėtas atsakovės patvirtintas įsakymas bei juo patvirtintas komercinių (gamybinių) paslapčių bei konfidencialios informacijos sąrašas ir informacijos pobūdis yra galiojantys, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog visa ieškovės prašoma pateikti informacija turi būti laikoma konfidenciali ir sudaro bendrovės komercinę paslaptį.

35. Teisėjų kolegija laiko, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-394-45/2024 pateiktu vertinimu dėl Bendrovės generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 2 ir šio įsakymo priedu Nr. 1 nurodyto informacijos priskyrimo konfidencialiai ar komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos konfidencialumo. Pažymėjęs, kad nors sprendimas neturi tiesioginio prejudicinio ryšio su nagrinėjama civiline byla, kartu laikė, jog neturi pagrindo analogiškų aplinkybių dėl tam tikros informacijos priskyrimo konfidencialiai vertinti kitaip nei tai jau buvo įvertinta. Nors iš tiesų, minėtos civilinės bylos ir nagrinėjamo ginčo dalykas ir bylose dalyvaujantys asmenys skiriasi, tačiau, kaip pažymėjo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju ir netaikytina CPK 182 straipsnio 2 dalis. Tai, kad teismas analogiškas aplinkybes dėl informacijos priskyrimo konfidencialiai vertino taip, kaip jos buvo vertintos minimoje civilinėje byloje, nesudaro pagrindo laikyti, jog buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos.

36. Šiuo aspektu vertintina ir tai, kad neturi teisinės reikšmės apeliantės argumentai, jog atsakovės informacija yra praradusi vertingumą, kadangi Bendrovė ilgą laiką neveikia rinkoje ir iš esmės nevykdo jokios ūkinės komercinės veiklos. Pastebėtina, kad apeliantė klaidingai sieja ūkinės komercinės veiklos nevykdymą su informacijos vertingumo praradimu. Kaip nurodo atsakovė, tai, jog nėra vykdoma komercinė ūkinė veikla, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė neturi (ir negali turėti) komercinės ar konfidencialios informacijos.

37. Informacija, sudaranti komercinę (gamybinę) paslaptį ir konfidencialią informaciją, gali būti ribojama, o bendrovės atsisakymas suteikti akcininkui informaciją turi būti tinkamai pagrįstas, t. y. bendrovė privalo pagrįsti, kodėl prašomos informacijos atskleidimas akcininkui būtų nesuderinamas su bendrovės interesais. Sprendžiant ginčą dėl akcininko teisės į informaciją ribojimo, kiekvienu atveju turi būti nustatomi reikšmingi faktai, kurių pagrindu konkrečiam akcininkui gali būti atsisakyta suteikti informaciją apie bendrovės veiklą. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju, kai tarp šalių kilo ginčas dėl akcininkui teiktinos bendrovės informacijos ribojimo, teismas vertina konkrečiam ginčui aktualias ir reikšmingas faktines aplinkybes ir sprendžia, ar akcininko neturtinė teisė į informaciją gali būti apribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-801/2002).

38. Teismas laikė, kad ieškovė, gavusi prašomą informaciją, galėtų ją panaudoti priešingai Bendrovės interesams, pakenkti Bendrovei. Pritardamas atsakovei, kad leidus ieškovei susipažinti su prašoma informacija ieškovė ja pasinaudos tokiu būdu, kad bus pakenkta bendrovei, apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir vertino šias aplinkybes: 1) ieškovės vienintelės akcininkės (nepilnametės B. J.) ir jos įstatyminio atstovo, kuris kartu yra ir ieškovės vadovas, tarpusavio sąsajas; 2) kad ieškovė neturi daugiau jokių darbuotojų; 3) tai, kad iš ieškovės vienintelės akcininkės įstatyminių atstovų įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra priteistas žalos, kurią atsakovė patyrė dėl atsakovės komercinę paslaptį sudarančios informacijos neteisėto panaudojimo, atlyginimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų faktinių aplinkybių visuma pakankama abejoti dėl ieškovės nurodomo informacijos ir duomenų panaudojimo tikslo bei vertinti, kad gauta informacija ir duomenys galėtų būti neteisėtai panaudoti veikiant prieš Bendrovę. Atsakovė 2024 m. vasario 14 d. teismo posėdyje nurodė kelis galimus neteisėto informacijos panaudojimo būdus, taip pat pažymėjo, kad dėl detalesnio komentavimo susilaiko dėl to, kad ieškovė negalėtų Bendrovei padaryti žalos. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nors ir nedetalizavo galimų neteisėtų gautos informacijos panaudojimo būdų, tačiau, kaip jau minėta, tokią išvadą pagrįstai padarė remdamasis nustatytomis ir šiame punkte aukščiau aptartomis faktinėmis aplinkybėmis. Kita vertus, tai, kad, apeliantės teigimu, sprendime teismas neįvardino neteisėtų informacijos panaudojimo ar pakenkimo Bendrovės interesams būdų, savaime nepaneigia padarytos išvados pagrįstumo dėl galimo ir tikėtino Bendrovės teisėtų interesų pažeidimo. Taigi remiantis išdėstytu pagrįsta ir išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovės teisės gauti informaciją ribojimas neprieštarauja įstatyme įtvirtintai ieškovės kaip akcininkės teisei gauti informaciją pagal ABĮ 18 straipsnio 1 dalį, juolab kad, kaip jau buvo minėta, ieškovei nebuvo apskritai atsisakyta pateikti informaciją, o pateikta nuasmeninta apibendrinta informacija.

39. Nors apeliantė kritikuoja atsakovės pateiktą informaciją (o kartu ir su tuo susijusius pirmosios instancijos teismo argumentus) tuo aspektu, jog ABĮ nenumato galimybės pateikti atrinktos (nepilnos, neišsamios ir pan.) informacijos, tačiau tokie teiginiai nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytų įrodymų visumą, neturi teisinės reikšmės. Kaip jau minėta, ieškovei informacija pateikta nuasmeninta ir pakankamai detalizuota, o tuo tarpu apeliantė nepagrindė, jog tokia informacija jai nėra pakankama. Kita vertus, atsakovė nurodė argumentus, jog pateikti ieškovei duomenys įvertinus grėsmės Bendrovei aplinkybę, t. y. pateikta kiek objektyviai įmanoma daugiau informacijos, siekiant kartu užtikrinti ir ieškovės teisę į informaciją. Taigi informacijos (jos dalies) (ne) pateikimas pagrįstas siekiu išvengti galimo pakenkimo Bendrovės interesams.

40. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantė daug dėmesio skiria kritikuodama pirmosios instancijos teismo teiginius prašomos informacijos konfidencialumo užtikrinimo aspektu, teigdama, jog nepagrįstai spręsta, kad ieškovė negalės užtikrinti informacijos konfidencialumo, neįvertinant, jog informaciją pripažinus komercine paslaptimi ieškovei pareiga konfidencialumą užtikrinti kyla iš teisinio reglamentavimo ir papildomi susitarimai nėra reikalingi, o tuo atveju, jeigu informacija būtų pripažinta konfidencialia, atsakovė turėjo įrodyti, kad ieškovei buvo siūlyta sudaryti konfidencialumo susitarimą, o ieškovė atsisakė jį sudaryti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai nepaneigia pareigos užtikrinti informacijos konfidencialumą. Tuo tarpu apeliantė nei pirmosios instancijos teisme, nei tuo labiau ginčydama teismo sprendimą nepagrindė, kaip ji ketina užtikrinti informacijos konfidencialumą, o apeliacinės instancijos teisme apskritai rėmėsi tik bendro pobūdžio teiginiais. Dar daugiau, buvo nustatyta, kad leidus ieškovei susipažinti su prašoma informacija ieškovė ja pasinaudos tokiu būdu, kad bus pakenkta Bendrovei. Taigi laikytina, kad apeliantės bendro pobūdžio teiginiai, kuriais siekiama paneigti išvadą dėl apeliantės pareigos užtikrinti konfidencialumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos baigties

41. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

44. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme –1815 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

45. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijose 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl jos priteistinos atsakovei iš ieškovo (CPK 98 straipsnis).

46. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovės apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ollam“, j. a. k. 304737485, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės“ konservų fabriko, j. a. k. 122355065, naudai 1815,00 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėAndrius IgnotasRūta Veniulytė-Jankūnienė