Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Indrės Žvaigždinienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. (M. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad nagrinėjamoje byloje skundžiamas tik Departamento 2021 m. birželio 2 d. sprendimas, kuris buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (2021 m. balandžio 1 d. sprendimas įformintas dokumente „Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ nurodžius dokumentų grąžinimo priežastį, t. y. kad yra nepateikta galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento patvirtinta kopija). Byloje nėra ginčijamas Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą. Būtent šis sprendimas sukėlė pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes.

2. Teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui patikslinti skundą, ginčyti Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą.

3. Pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. pateikė patikslintą skundą ir prašo: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti jo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo; įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

3.1. Paaiškino, kad Migracijos departamento informacinę sistemą MIGRIS pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais. Pareiškėjo atstovo įgaliotas asmuo 2021-04-01 atvykęs į Migracijos departamento Vilniaus padalinį buvo informuotas, kad prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, nes pareiškėjo Izraelio paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille. 2021-04-15 pareiškėjo atstovas kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu (skundu) užregistruoti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi pareiškėjo pateiktas prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais buvo patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, o Migracijos departamentas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo dokumentus. 2021-06-02 buvo gautas Migracijos departamento raštas, kuriame patikslinama, jog pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo priimtas, kadangi pareiškėjo Izraelio valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, kaip to reikalauja 2013-04-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 5 punktas.

3.2. Pažymi, kad kartu su jo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo pateiktas pareiškėjo Izraelio valstybės paso nuorašas, patvirtintas pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. Apraše nėra detalizuojama, kad teikiamų Migracijos departamentui dokumentų kopijos turi būti patvirtintos išimtinai tik notaro ar kito subjekto. Advokato teisė tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus yra nustatyta Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymu (toliau – ir Advokatūros įstatymas). Aprašas yra poįstatyminis teisės aktas, kuriuo negali būti sukuriamas įstatymui prieštaraujantis reguliavimas. Migracijos departamento bandymas riboti šias advokato įstatymines teises, prisidengiant poįstatyminio teisės akto (Aprašo) nuostatų netinkamu aiškinimu, laikytinas konstitucinių teisinės valstybės ir teisinės viršenybės principų pažeidimu. Aprašo 5 punktas nei pažodžiui expressis verbis, nei aiškinant jį sistemiškai su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatomis, neapriboja advokato, kaip dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę pagal įstatymą turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą. Nurodytos pozicijos laikosi tiek Lietuvos Advokatūra, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisija, kurios 2020-07-02 sprendime Nr. 19R-1902(AG-414/07-2020) šiuo klausimu nurodoma, kad „pareiškėjų atstovas, būdamas advokatu, turi teisę tvirtinti su teisinėmis paslaugomis susijusių asmenų dokumentų kopijas, o teikiant tokius dokumentus elektroninių ryšių pagalba, turi teisę juos suskaitmeninti ir patvirtinti kvalifikuotu elektroniniu parašu“.

3.3. Mano, kad Migracijos departamentas netinkamai aiškina, kas yra laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme ir nepagrįstai teigia, kad pareiškėjo prašymo pateikimas departamentui nėra teisinė paslauga, su kurios teikimu siejama Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkte suteikta advokato teisė teikti ir tvirtinti dokumentų nuorašus. Atsižvelgiant į advokatų teikiamų paslaugų specifiką bei platų teikiamų teisinių paslaugų ratą, teisė advokatui tvirtinti dokumentų kopijas buvo išplėsta dar 2017-12-12 Advokatūros įstatymu Nr. VIII-879, kuomet advokatui suteikta teisė tvirtinti ne tik bylai nagrinėti teisme reikalingų rašytinių įrodymų nuorašus, bet ir su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Ši teisės norma negali būti aiškinama siaurinamai, apsiribojant vien teisinių paslaugų sutartimi arba kitais procesiniais dokumentais, suformuotais paties advokato, nes su teisinių paslaugų teikimu susiję dokumentai yra visi dokumentai be išimčių, kurie yra būtini tam, kad advokatas galėtų kokybiškai įvykdyti pagal teisinių paslaugų sutartį prisiimtus įsipareigojimus, t. y. tai gali būti ir kliento, ar trečiųjų asmenų pateikti, ir paties advokato suformuoti dokumentai. Pareiškėjo atstovas, įgyvendindamas įstatymuose nustatytą kliento atstovavimo teisę, teisinių paslaugų teikimo sutarties pagrindu atlieka visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Tai apima ne tik kliento konsultavimą ar susijusių dokumentų surinkimą, bet ir prašymų dėl pilietybės atkūrimo ir kitų dokumentų rengimą/pateikimą Migracijos departamentui bei, atitinkamais atvejais, kliento atstovavimą teisme, kas neabejotinai laikoma teisinių paslaugų teikimu Advokatūros įstatymo 2 straipsnio prasme. Taigi, teisinių paslaugų teikimas pareiškėjui neapsiribojo vien fiziniu dokumentų atnešimu į Migracijos departamentą, kaip klaidingai nurodo Migracijos departamentas. Pareiškėjo atstovas, atstovaudamas jį atliekant visus teisinius veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir susijusių dokumentų surinkimo, įskaitant ir prašymo dėl pilietybės atkūrimo bei kitų dokumentų pateikimą Migracijos departamentui pareiškėjo vardu, neabejotinai teikė teisines paslaugas Advokatūros įstatymo prasme, todėl turėjo teisę tvirtinti su šiomis paslaugomis susijusių dokumentų kopijas.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į patikslintą skundą paaiškina, kad su skundu nesutinka. Atsiliepime paaiškina, kad 2021 m. kovo 26 d. pareiškėjas per Migracijos departamento informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais. 2021 m. balandžio 1 d. pareiškėjo atstovei atvykus į Migracijos departamentą, ji buvo informuota, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, kadangi pareiškėjo Izraelio paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille.

4.1. Pažymi, kad 2021 m. balandžio 15 d. Migracijos departamente buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl Migracijos departamento darbuotojų veiksmų 2021 m. balandžio 1 d. priimant pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas, 2021 m. birželio 2 d. išnagrinėjęs skunde išdėstytas aplinkybes, informavo pareiškėjo atstovą, kad Migracijos departamento darbuotojai, 2021 m. balandžio 1 d. atsisakydami priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo tuo pagrindu, kad pareiškėjo Izraelio paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille, suklydo iš dalies. Rašte buvo nurodyta, kad Migracijos departamento darbuotojai suklydo nurodydami, kad paso kopija turi būti patvirtinta pažyma Apostille, tačiau Migracijos departamento darbuotojai 2021 m. balandžio 1 d. atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo esant teisėtam pagrindui, nes pareiškėjo Izraelio paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu. Apraše yra nurodytas baigtinis dokumentų, kurių kopijos gali būti teikiamos su prašymais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės arba pranešimais apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, sąrašas. Pagal Aprašo 4 punkto trečiąją pastraipą kartu su pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą gali būti teikiamos Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento kopija, dokumento, patvirtinančio kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą, kopija, dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytas sąlygas, kopijos, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Pagal Aprašo 5 punkto pirmąją pastraipą šių kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Aprašo 5 punkto antroji pastraipa reglamentuoja užsienio valstybėse išduotiems dokumentams taikomus reikalavimus, pagal kuriuos gali būti teikiamos užsienio valstybėse išduotų dokumentų kopijos, kurios turi būti paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos ir legalizuotos ar patvirtintos pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Atvejai, kai šis reikalavimas netaikomas aiškiai apibrėžti Apraše (5 punkto antroji pastraipa): ši nuostata netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo paso kopiją, patvirtintą paties atstovo, o ne notaro.

4.2. Departamento vertinimu, toks dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimas nėra suderinamas nei su Pilietybės įstatymu, nei su Aprašu, nei juo labiau su pačiu pilietybės institutu. Lietuvos Respublikos pilietybė yra ypatinga vertybė, liudijanti piliečio ryšį su valstybe, suteikianti jam Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamas teises ir pareigas (teisė dalyvauti rinkimuose, dalyvauti Lietuvos Respublikos politiniame gyvenime, teisę į nemokamą mokslą, sveikatos apsaugą, socialines garantijas ir kt.), todėl prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ir šį prašymą pagrindžiančių dokumentų pateikimui pagrįstai yra taikomi griežtesni reikalavimai, užtikrinantys prie prašymo pridedamų dokumentų autentiškumą. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesilaikė Apraše nustatytos tvarkos, Departamentas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą. Dėl Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto, kuriame nustatyta, kad advokatas, vykdydamas advokato veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus, todėl advokatai gali tvirtinti pareiškėjų prašymų ir prie jo pridėtų dokumentų kopijų kopijas, pažymėtina, kad Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Atvejai, kada Migracijos departamentui gali būti teikiamos dokumentų kopijos, ir šioms kopijoms taikomi reikalavimai yra nustatyti būtent Apraše, reglamentuojančiame prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą ir nagrinėjimą.

4.3. Pažymi, kad ginčui aktualūs teisės aktai – Pilietybės įstatymas ir Aprašas – nenustato advokatui teisės tvirtinti prie prašymo pridėtos paso kopijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2021-10-20 sprendime administracinėje byloje Nr. eI2-803-426/2021 konstatavo, kad Pilietybės įstatyme ir Apraše nenumatyta teisė advokatui patvirtinti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo skanuotos kopijos bei pridėtų dokumentų kopijų. Sprendimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Taigi, atvejai, kada Departamentui gali būti teikiamos dokumentų kopijos, ir šioms kopijoms taikomi reikalavimai yra nustatyti būtent Apraše, reglamentuojančiame prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą ir nagrinėjimą, o Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas.

4.4. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovui nėra jokių kliūčių pateikti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2021 m. birželio 2 d. rašte buvo pasiūlyta pareiškėjui pakartotinai pateikti prašymą Departamentui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, tačiau pareiškėjo atstovas šiai dienai nėra pateikęs tokio prašymo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų atstatymą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1627-13, kt.). Taigi, jeigu ir yra šiuo metu pažeidžiami pareiškėjo interesai, tai tik dėl pareiškėjo atstovo neveikimo.

4.5. Departamento vertinimu, kai advokatai pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo atneša (pateikia) į Migracijos departamentą – nėra teisinė paslauga. Prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo Departamentui gali pateikti ne tik advokatai, bet ir kiti įgalioti atstovai – nebūtinai teisininkai. Advokatūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Dokumentų atnešimas į Departamentą nėra nei teisinė konsultacija, nei teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas ar atstovavimas teisės klausimais. Apraše nėra nustatyta teisė advokatams tvirtinti dokumentų kopijas, todėl jie negali teikti Departamentui skanuotų pareiškėjų prašymų nuorašų ir prie jų pridėtų dokumentų kopijų nuorašų, o dokumentų atnešimas į Departamentą nelaikytinas teisine paslauga. Todėl Departamentas pagrįstai atsisakė priimti advokato prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

6. Nustatyta, kad pareiškėjas atstovauti jo interesus ir teises dėl pilietybės atkūrimo pavedė advokatui D. A..

6.1. Pareiškėjo atstovas advokatas D. A. 2021 m. kovo 26 d. per Departamento informacinę sistemą (MIGRIS) pateikė prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnį, kartu su šį prašymą pagrindžiančiais dokumentais (prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjo Izraelio paso kopiją su vertimu į lietuvių kalbą, pareiškėjo Izraelio paso kopiją ir kitų 2021 m. kovo 3 d. lydraštyje nurodytų dokumentų kopijas).

6.2. Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. informavo pareiškėjo atstovą, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo negali būti priimtas, nes pareiškėjo Izraelio paso kopija nėra patvirtinta notaro parašu bei pažyma Apostille.

6.3. Departamente 2021 m. balandžio 15 d. buvo gautas pareiškėjo atstovo skundas dėl Departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo atkuriant pareiškėjui Lietuvos Respublikos pilietybę.

6.4. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo atstovo skundą, 2021 m. birželio 2 d. sprendimu, jo prašymą atmetė, pažymėdamas, kad pareiškėjo prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nebuvo priimtas dėl to, jog pareiškėjo Izraelio valstybės paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu, kaip to reikalauja 2013 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 punktas, bei kad suklydo nurodydami, kad paso kopija turi būti patvirtinta pažyma Apostille. Departamentas akcentavo, Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes pareiškėjo Izraelio paso kopija nebuvo patvirtinta notaro parašu.

7. Pareiškėjo teigimu, kad Aprašo 5 punktas nei pažodžiui expressis verbis, nei aiškinant jį sistemiškai su Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punkto nuostatomis, neapriboja advokato, kaip dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę pagal įstatymą turinčio asmens, teisės paliudyti Migracijos departamentui pateikiamų dokumentų kopijų tikrumą.

8. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad ginčui aktualūs teisės aktai – Pilietybės įstatymas ir Aprašas – nenustato advokatui teisės tvirtinti prie prašymo pridėtos paso kopijos, o Advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Pilietybės įstatymas), Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-04-13 nutarimu Nr. 280 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-11-29 nutarimo Nr. 988 redakcija) nuostatos.

10. Pagal Pilietybės įstatymo 46 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam įstatymui įgyvendinti priima teisės aktus. Todėl Aprašas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas, reikalingas Pilietybės įstatymui įgyvendinti. Šie teisės aktai laikomi specialiaisiais teisės aktais, nukonkuruojantys bendruosius teisės aktus. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pridedamas be kitų nurodytų dokumentų ir asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

10.1. Pagal Aprašo 4 punkto trečią pastraipą Lietuvos Respublikos pilietis prie pranešimo turi pridėti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį dokumentą ar jo kopiją, dokumento, patvirtinančio kitos valstybės pilietybės įgijimą ir įgijimo datą, kopiją, dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7 ir 9 punktuose nurodytas sąlygas, ar jų kopijas, jeigu Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

10.2. Pagal Aprašo 5 punkto nuostatas, prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimai ir prie jų pridedami dokumentai, išskyrus kelionės dokumentus, įtrauktus į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintą kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, turi būti surašyti lietuvių kalba arba pateikiamas šių prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, pranešimų ir dokumentų vertimas į lietuvių kalbą, kuris turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos. Pateikiamų dokumentų kopijų tikrumas turi būti paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos.

11. Įvertinus paminėtas teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad kiekvienas atskiras užsienio valstybių išduotas dokumentas (arba jo kopija, paliudyta dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) arba vieno asmens prašymas ir prie jo pridėti užsienio valstybėje išduoti dokumentai (arba jų kopijos, paliudytos dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos) turi būti legalizuotas ar patvirtintas pažyma (Apostille), jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenumato kitaip. Ši teisės norma netaikoma kelionės dokumentams, Lietuvos Respublikos valstybės institucijų tiesiogiai iš užsienio valstybių institucijų gautiems dokumentams, patvirtinantiems, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, taip pat dokumentams, pateikiamiems kartu su asmens pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą, kai sprendžiama dėl šio asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo.

12. Byloje nėra ginčo, kad kartu su pareiškėjo prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Departamentui buvo pateikta pareiškėjo Izraelio valstybės paso kopija, patvirtinta pareiškėjo atstovo advokato D. A. parašu. Būtent šiuo pagrindu Departamento Vilniaus skyrius atsisakė priimti pareiškėjo prašymą, kaip neatitinkantį Aprašo 5 punkto antros pastraipos reikalavimo.

13. Pareiškėjo teigimu, Departamento Vilniaus skyrius netinkamai aiškina Aprašo 5 punkto nuostatą, nepagrįstai susiaurindamas „dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens“ sąvoką, turėjo vadovautis Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 dalimi.

13.1. Teismas negali sutikti su šiais pareiškėjo teiginiais, nes Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad advokatas, vykdydamas veiklą, turi teisę tvirtinti su teisinių paslaugų teikimu susijusių dokumentų nuorašus. Kaip minėta, klausimus dėl pilietybės atkūrimo reglamentuoja Pilietybės įstatymo ir Aprašo nuostatos. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nereglamentuoja prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo tvarkos ir savaime nesuteikia teisės advokatams kartu su tokiais prašymais teikti dokumentų kopijas. Nei Pilietybės įstatymas, nei Aprašas advokatams nenustato teisės tvirtinti prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pridėtų dokumentų kopijų.

13.2. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčijamas sprendimas priimtas siekiant įgyvendinti būtent Pilietybės įstatymo nuostatas, todėl Aprašo 5 punkto nuostata, kaip teisingai nurodo pareiškėjo atstovas, dėl pateikiamų Departamentui dokumentų kopijų tvirtinimo prieštarauja Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 5 punktui, tačiau, teismas sprendžia, kad tiek Lietuvos Advokatūros, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijos nurodyta pozicija šiuo klausimu nėra teismui privaloma sprendžiant šį individualų šalių ginčą.

13.3. Vadinasi, Aprašo nuostatos nenustato galimybės kartu su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo teikti dokumentų kopijų. Aprašas reikalauja, kad būtų pateikiami originalūs dokumentai. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjo atstovas pateikė pareiškėjo Izraelio valstybės paso kopiją, patvirtintą pareiškėjo atstovo, o ne originalų dokumentą, kuris buvo įkeltas į MIGRIS, pateikiant prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Todėl, ginčo sprendime teisingai nurodė, kad nebuvo laikytasi Aprašo 5 punkto reikalavimo, o pareiškėjo atstovui teikiant prašymą dėl pilietybės atkūrimo, buvo pateikta pareiškėjo Izraelio valstybės paso kopija, nepatvirtinta notaro, Departamento Vilniaus skyrius pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl pilietybės atkūrimo. Kaip jau minėta anksčiau, aktualūs šiam ginčui išnagrinėti teisės aktai nenumato advokatui teisės tvirtinti Departamentui teikiamų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų. Aprašas apskritai nenustato teisės, kad gali būti pateiktos prie prašymo pridėtų dokumentų kopijų kopijos.

14. Teismui, įvertinus ginčijamo sprendimo turinį, darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

15. Atsižvelgus į šias aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Departamento Vilniaus skyrius iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, Departamento Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, paliekamas nepakeistas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo skunde išdėstytais argumentais, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

16. Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas nėra pagrindo įpareigoti Migracijos departamentą priimti nagrinėti pareiškėjo 2021 m. kovo 26 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

17. Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. G. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.