Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsakovas pažymi, kad prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – Pilietybės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pilietybės įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiam įstatymui įgyvendinti teisės aktus. Pažymėtina, kad Aprašas yra tas Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtas teisės aktas, reikalingas Pilietybės įstatymui įgyvendinti. Šie teisės aktai laikomi specialiaisiais teisės aktais, nukonkuruojantys bendruosius teisės aktus.

Atkreipia dėmesį, kad nei vienas prie pareiškėjų prašymų pridėtas dokumentas, įskaitant ir pačius prašymus, nėra sudaryti elektroniniu būdu. Vieninteliai dokumentai, kurie atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus, keliamus elektroniniams dokumentams, yra pareiškėjų atstovo lydraščiai dėl dokumentų pateikimo. Visi kiti dokumentai yra skenuotos popierinių dokumentų kopijos. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų atstovo pateiktame dokumente nurodyta, jog jis pasirašytas el. parašu, tačiau nėra nurodyta el. parašo paskirtis. Patikrinus svetainėse https://www.archyvai.lt/lt/paslaugos_53/adoc-dokumentai.html, https://www.gosign.lt/lt/ ir https://tikrinti.elektroninisparasas.lt/ atsakovas nustatė, kad nenurodyta, jog dokumentas pasirašytas el. parašu.

Migracijos departamentas tvirtina, kad padarė pagrįstą išvadą, jog advokatas D. Ambrazaitis pasirašė prašymą, bet ne patvirtino pridėtų dokumentų kopijas. Atsakovas aiškina, kad šiuo atveju reikalingas ne advokato el. parašas, kurio paskirtis – pasirašymas, bet pačių pareiškėjų el. parašai, kuriais jie pasirašo prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Atsižvelgiant į tai, kad prie advokato prašymo pridėtų dokumentų tikrumo nepatvirtina atstovo elektroninis parašas, toks pareiškėjų prašymų ir prie jų pridėtų dokumentų pateikimo būdas neužtikrina pačių prašymų ir pridedamų dokumentų autentiškumo, todėl Komisija, atsakovo nuomone, visiškai be pagrindo pasisakė, kad D. Ambrazaitis patvirtino dokumentų autentiškumą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Aprašas nenustato galimybės teikti kitų su prašymu pateiktų dokumentų kopijų, nenumato galimybės teikti kopijų. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjų atstovas Migracijos departamentui pateikė tiek pareiškėjų prašymų nuskenuotas kopijas, tiek ir pridėtų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma (Apostille), kopijas, kurias patvirtino savo parašu. Nei Pilietybės įstatyme, nei Apraše nenustatyta, kad Migracijos departamentui gali būti pateikiamos asmenų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės kopijos, prašymai turi būti pasirašyti asmeniškai (įskaitant ir elektroninį parašą), tačiau tokie prašymai Migracijos departamentui nebuvo pateikti.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamame sprendime Komisijos minimi Nuorašų tvirtinimo ir registravimo aprašo 4.1–4.3 papunkčiai visiškai nereguliuoja klausimų, susijusių su dokumentų pateikimu Migracijos departamentui ar kitai viešojo administravimo įstaigai. Minėti punktai, pasak atsakovo, konkrečiai nustato advokatų dokumentų kopijų darymo ir registravimo tvarką, kai dokumentai yra teikiami tik teismui. Šią poziciją pagrindžia ir tai, kad Komisija vadovaujasi Teisėjų tarybos nutarimu, kuris taikomas tik teismams. Komisijos nurodomas Teisėjų tarybos nutarimo 18 punktas reguliuoja būtent teisme gautų elektroninių dokumentų patvirtinimą, tačiau ne kitose viešojo administravimo institucijose ir ne dėl prašymų Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimo.

Migracijos departamentas nekvestionuoja advokatų teisės tvirtinti dokumentų kopijas, kai jos yra susijusios su teisinėmis paslaugomis. Skunde pažymi, kad ginčui aktualūs teisės aktai – Pilietybės įstatymas ir Aprašas – nenustato advokatui teisės tvirtinti nei pareiškėjo pateikto prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo skanuotos kopijos, nei prie šio prašymo pridėtų dokumentų kopijų, patvirtintų užsienio notarų ir pažyma Apostille, kopijų. Atsakovui akivaizdu, kad Komisija nepagrįstai vadovaujasi teismams taikomais teisės aktais, kurie neturi jokios teisinės galios ir viršenybės tiek prieš Pilietybės įstatymą, tiek prieš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas.

Migracijos departamentas mano, kad pagrįstai atsisakė priimti advokato elektroniniu paštu atsiųstus pareiškėjų skenuotus prašymus ir pridėtus skenuotus prašymų priedus.

Skunde pažymėta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentas buvo apribojęs dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pateikimą, kadangi reikėjo pasiruošti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas tiek klientų, tiek darbuotojų saugumas. Atsakovo vertinimu, 2 mėnesių laikotarpis yra proporcingas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje karantinas dar galiojo iki 2020 m. birželio 16 d., ir nepažeidė pareiškėjų intereso. Šiuo metu pareiškėjų atstovui nebuvo kliūčių pateikti prašymus, kurie priimami visuose Migracijos departamento teritoriniuose padaliniuose.

Atsakovas aiškina, kad ginčijamame sprendime Komisija vadovavosi teisės aktais, kurie ne tik neaktualūs ginčui, bet neturi teisinės galios reglamentuoti kitų įstaigų veiklą ir specialios administracinės procedūros tvarkos, pažeidė procesinės teisės normas. Dėl šios priežasties byla išspręsta neteisingai.

Pareiškėjai R. S. F., B. J. B., D. A. B., B. P., M. E. P., D. M. T., S. N., J. M. K., I. Y. K., G. H. K., T. C. M., R. L. S., D. A., L. D., W. A., T. M. B., Z. G. su skundu nesutinka.

Akcentuoja, kad teisė pateikti Migracijos departamentui dokumentus per atstovą numatyta ir Pilietybės įstatymo 37 straipsnyje.

Aprašas tiesiogiai numato teisę teikti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir kitus susijusius dokumentus Migracijos departamentui per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą. Pareiškėjų teisė teikti prašymus per atstovą įtvirtinta Aprašo 3 ir 4 punktuose.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.756 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 56 straipsnį, Advokatūros įstatymo nuostatas, tokią teisę, veikdamas atstovaujamųjų asmenų vardu pagal pavedimo sutartį, neabejotinai turi advokatas.

Aprašo 3 punkte nustatyta teisė tiek tiesiogiai pateikti dokumentus Migracijos departamentui, tiek juos pateikti elektroniniais ryšiais. Kadangi atstovas veikia atstovaujamojo asmens vardu, jis gali pasirinkti vieną iš nurodytų alternatyvių prašymų teikimo būdų, kaip kad galėtų pats pareiškėjas.

Migracijos departamento teiginius, kad elektroniniais ryšiais dokumentus turi teisę pateikti tik pareiškėjai asmeniškai, o ne jų įgaliotas atstovas, pareiškėjai laiko teisiškai nepagrįstais.

Atsakovas, pasisakydamas dėl elektroniniu būdu teikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, pareiškėjų manymu, netinkamai aiškina Aprašo nuostatas bei nepagrįstai teigia, jog elektroniniais ryšiais pateiktas prašymas turi būti pareiškėjo pasirašytas elektroniniu parašu, o visi kiti prie jo pridėti dokumentai turi būti sudaryti ir patvirtinti elektroniniu būdu.

Su tokia atsakovo pozicija pareiškėjai nesutinka, nes jų atstovo elektroniniais ryšiais pateikti dokumentai buvo pateikti Aprašo nustatyta tvarka bei atitiko keliamas sąlygas. Pareiškėjų prašymai atitiko Aprašo 4 punkto reikalavimą. Pareiškėjų prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, pridėti dokumentai yra patvirtinti notaro bei patvirtinti pažyma Apostille. Kad pareiškėjų prašymai autentiški, pagrindžia Notariniai autentiškumo liudijimai, kuriuose nurodoma, kad notaras identifikavo prašymą pasirašiusį asmenį ir užtikrino, kad šis asmuo tinkamai ir teisėtai pasirašė prašymą dėl Pilietybės atkūrimo notaro akivaizdoje. Notariniai liudijimai pateikti kartu su kiekvienu atskiru dokumentu, todėl dokumentų autentiškumas atsakovui neturėtų kelti klausimų.

Teikiant prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, buvo pridėti atstovavimo teisę pagrindžiantys dokumentai, pareiškėjų atstovo D. Ambrazaičio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, todėl, pareiškėjų nuomone, Aprašo 4 punkto sąlyga, kad asmenų atstovai privalo pateikti asmens tapatybę ir atstovavimą patvirtinančius dokumentus, buvo įvykdyta.

Pareiškėjų manymu, per atstovą pateikti dokumentai atitinka visas Apraše nustatytas sąlygas dokumentams, juos pateikiant elektroniniais ryšiais. Pareiškėjų prašymai buvo pasirašyti jų asmeniškai, dokumentų autentiškumas buvo patvirtintas užsienio valstybės notaro ir pažyma Apostille, vėliau visų dokumentų autentiškumas buvo patvirtintas pareiškėjų atstovo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Pareiškėjai, pateikdami dokumentus elektroniniais ryšiais, užtikrino jų autentiškumą, apsaugą, teksto vientisumą.

Atsakovas, pareiškėjų nuomone, per siaurai ir klaidingai aiškina advokatui suteikiamą teisę tvirtinti dokumentų kopijas, kadangi ši teisė gali būti įgyvendinama ne tik teisme, tačiau ir teikiant kitokio pobūdžio teisines paslaugas šiuo atveju – atstovaujant jiems atliekant veiksmus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir jų vardu teikiant prašymus Migracijos departamentui.

Apie šiuos el. parašo „trūkumus“ atsakovo atstovai nurodė tik teikdami skundą dėl jiems nepalankaus Komisijos sprendimo. Pareiškėjai tai laiko gynybine Migracijos departamento pozicija.

Atsakovas paminėtas teisės aktų nuostatas, pareiškėjų nuomone, aiškina ir taiko klaidingai, todėl jo veiksmai laikytini neteisėtais, prieštaraujančiais tiek įstatymuose nustatytoms normos, tiek nepagrįstai suvaržantys teisėtai suinteresuotų asmenų vardu veikiančio atstovo teises.