- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-09
- Bylos Nr.
- e2-19225-864/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- AB „Kauno energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybei
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos valstybei, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Kauno energija“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, 488,96 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją butui adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ „Registrų centro“ nekilnojamo turto ir kadastro centrinio duomenų banko išrašą matyti, jog minėta patalpa nuosavybės teise priklausė K. V., kuris 2010 m. gruodžio 22 d. mirė. K. V. palikimą, pagal 2014 m. kovo 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, perėmė Valstybė. Minėtame name naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų. Tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo nuo pastato, kuriame yra butas, šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas. Atsakovas nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. birželio 1 d. yra neatsiskaitęs už ieškovo suteiktas paslaugas, todėl susidarė 488,96 Eur skola už suteiktas paslaugas.
Atsakovui Civilinio proceso kodekso 123 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovas yra pareiškęs prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
Pagal Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 d., šilumos vartotojas – tai juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šaldymo ir karšto vandens sistemų. Civilinio kodekso normų dėl energijos pirkimo-pardavimo sutarčių ir kitų šilumos energijos pirkimą-pardavimą reglamentuojančių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kada pagal bendrą taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas, tad nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriomis tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Nagrinėjamu atveju tarp šilumos tiekėjo ir buto savininko nebuvo sudaryta rašytinės centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekimo sutarties, tad laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.71 straipsnis, t. y. nuo buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens įrenginių prijungimo prie ieškovo šilumos ir karšto vandens tiekimo įrenginių datos. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė K. V., kuris 2010 m. gruodžio 22 d. mirė. K. V. palikimą, pagal 2014 m. kovo 3 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, perėmė Valstybė. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas tiekė centralizuotą šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 22 d. iki 2013 m. birželio 1 d. atsakovas už suteiktas paslaugas nesumokėjo, todėl susidarė 488,96 Eur įsiskolinimas už butui teiktas paslaugas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis numato, kad pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą už butui teiktą šilumos energiją būtų padengęs, nėra (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 488,96 Eur sumą iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (488,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei 1,71 Eur už informacijos paieškas ir peržiūras viešuosiuose registruose, iš viso – 68,14 Eur (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3 Eur dydžio (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ , Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“, j. a. k. 235014830, iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, 488,96 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 96 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (488,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68,14 Eur (šešiasdešimt aštuonių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.