- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1024-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-39333-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- R. J.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam paskirta bausmė – 5 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintai dirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 8 parų areštą (bausmę atlikęs);
2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pakeista bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 4 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 6 mėnesiai 5 dienos laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 1 metų 6 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 6 MGL dydžio baudą; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi jis atleistas nuo paskirtos bausmės;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinta galutinė 1 metų 9 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmė (bausmę atlikęs);
6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, paskiriant 68 MGL (3 400 EUR) dydžio baudą;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2021 m. gegužės 13 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikus bausmę),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
E. S. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su savo motina R. J., panaudojo prieš ją fizinį smurtą - buto koridoriuje, abejomis rankomis sugriebęs R. J. už plaukų pargriovė ją ant grindų, gulinčiai nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, kaire ranka sugriebęs už plaukų, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į veido sritį, nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, po ko, ranka sugriebęs R. J. už plaukų, nutempė į virtuvę, kur pastarajai gulint ant grindų, ne daugiau 2 kartų spyrė jai į kairįjį šoną ir ne daugiau 2 kartus į dešinįjį šoną, o R. J. nušliaužus link savo kambario, kaire ranka sugriebė jai už plaukų ir nutempė ją į jos kambarį, kur spyrė ne daugiau 6 kartų į dešinį ir kairįjį šonus, po ko, užkėlęs pastarosios viršutinę kūno dalį ant lovos, ne daugiau 4 kartų kumščiu smogė jai į dešinės pusės ausį ir vieną kartą į kairę ausį, tokiu būdu, suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nosies kaulų, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžius, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, pasmakrės kairėje, krūtinės kairėje, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, kairio klubo srityje, kairiajame sėdmenyje, abiejuose pečiuose, kairėje rankoje, žaizdą dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai ir veikos kvalifikavimas
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui apklausos metu pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, pageidavo tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Proceso dalyviai su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus tuoj pat ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. vartojo alkoholį su draugu ir vėliau namuose. Gyvena (duomenys neskelbtini) su močiute. Mama gyveno ne su jais. Atėjo mama ir prasidėjo konfliktinė situacija, ginčai dėl vaikų, dėl pinigų. Žodis po žodžio ir su mama susikibo. Pradėjo dviese talžytis. Galėjo būti, kad atliko kaltinamajame akte nurodytus veiksmus. Jei būtų blaivus, nesiginčytų, apsisuktų ir išvažiuotų. Ne vieną kartą kalbėjosi su mama, jos atsiprašė. Prieš mėnesį pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų kursus. Pripažįsta Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju E. S. davė iš esmės analogiškus parodymus, kuriais savo kaltę pripažino:
Apklaustas 2021 m. lapkričio 11 d. parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. apie 17.00-18.00 val. neblaivus atvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas močiutę R. J., kuriai priklauso minėtas butas. Jam atvykus, močiutė jį pamaitino ir jis nuėjo miegoti į savo kambarį. Po kurio laiko miegodamas pajuto smūgį į veidą iš kažkokio kieto daikto. Lova, ant kurios jis miegojo, yra tik įėjus į kambarį kairėje. Pabudęs pamatė, kad smūgis buvo iš kažkokio stiklinio daikto, nes viskas sudužo prie lovos, kur buvo jo galva. Pašoko nuo lovos link balkono, kuris yra dešiniau kambario galo. Atsistojęs arčiau balkono pamatė, kad link jo eina jo motina, kuri užsimojo savo dešine ranka. Jis ją savo abejomis rankomis stumtelėjo suėmęs jai už peties. Ji nukrito ant lovos savo kairiu šonu. Jis iškart išėjo į virtuvę ir pasiėmęs cigaretę rūkė. Motina atėjo į virtuvę ir jam pradėjo priekaištauti dėl jo pinigų. Jis jai atsakė, kad ji jokios teisės neturi į jo pinigus ir kad ji jam turės grąžinti pinigus kuriuos ji paėmė iš jo. Į virtuvę atėjo močiutė ir paprašė jo ramintis. Jis ėjo link savo kambario ir koridoriuje paslydo ant sudužusių stiklų ir nukrito. Motina paėmusi mobilaus ryšio telefoną prie jo paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu ir pasakė - „mano sūnus mane užpuolė“, kad atvažiuotų policiją ir greičiau jį išvežtų. Jis tuo metu, kai mama skambino, nuėjo į koridorių prie močiutės ir padėjo jai nueiti iki jos kambario, nes jai nukritus buvo sunku pasikelti. Po kurio laiko į močiutės kambarį atėjo ir mama ir pradėjo jam grasinti, kad ji jį pasodins į kalėjimą. Po maždaug 15 min. atvyko policijos pareigūnai, paprašė atidaryti duris. Jis policijos pareigūnams pasakė, kad jis neatidarys durų, nes nemato priežasties. Po maždaug 10-15 min. atvyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir liepė jam atidaryti duris arba jie išpjaus duris. Kai jie pradėjo ne pjauti, o lupti duris, pasakė, kad tuoj atidarys ir buto duris atidarė <...> (b. l. 82);
Apklaustas 2022 m. sausio 21 d. parodė, kad <...> atvyko pas močiutę, adresu (duomenys neskelbtini), apie maždaug 17 val. Namuose tuo metu buvo tik močiutė R. J.. Jis savo kambaryje buvo vienas ir gėrė alkoholį. Išgėrė apie 2 litrus „Tauras“ alaus. Po kurio laiko nuėjo miegoti. Tuomet minėtu adresu atvyko jo mama R. J.. Ji užėjo pas jį į kambarį ir pas juos kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Kaip jie su ja atsidūrė buto koridoriuje, jis neprisimena dėl išgerto alkoholio. Prisimena momentą, kaip savo ranka paimdamas mamai už plaukų pargriovė ją ant grindų. Jai gulint ant grindų rankos kumščiu ne mažiau 5 kartų trenkė jai į dešinio šono sritį. Galėjo ją iš buto koridoriaus atitempti į virtuvę. Galėjo kelis kartus spirti jai į šonus. Tuomet jo močiutė R. ėjo link jų juos raminti. Jis pamatė, kaip ji eidama užkliuvo už kėdės ir nukrito ant žemės. Jis atsitraukė nuo mamos ir priėjo prie močiutės. Pakėlė ją nuo žemės ir padėjo nueiti iki jos kambario. Pasodino ją ant lovos. Prisimena momentą, kaip policijos pareigūnai beldėsi į buto duris. Durų iš pradžių neatidarė. Galvojo jei neatidarys jie išvažiuos. Išgirdo, kad atvažiavo gaisrininkai, kurie, po kurio laiko ėmėsi veiksmų atidaryti buto duris, todėl jas iš karto atidarė. Įbėgę į butą policijos pareigūnai jį sulaikė. Labai gailisi už savo veiksmus ir kad sužalojo savo mamą (b. l. 113).
Be kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, patvirtina ir ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 291 straipsnis).
BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. lapkričio 10 d. 23.00 val. registruotas įvykis – bute neblaivus ir agresyvus sūnus sumušė pranešėją ir močiutę. Reikalinga GMP, galimai sulaužyta koja <...> (b. l. 8).
Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2021 m. lapkričio 11 d. nurodoma, kad nukentėjusioji R. J. paaiškino, jog jos sūnus E. S. atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir jai tik atidarius duris, griebė už plaukų ir mušė. Kiek kartų trenkė nepamena, kadangi smūgiai buvo suduoti į visas kūno dalis. Konfliktas kilo dėl to, kad E. S. močiutė jį išbraukė iš testamento. Nurodoma ir tai, kad R. J. buvo išvežta GMP į Lazdynus dėl galimo nosies lūžio ir dešinės rankos išnirimo (BODY 1712) (b. l. 13-14).
Įvykio vietos apžiūros protokole 2021 m. lapkričio 11 d. nurodoma, kad apžiūrimas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini). Butas netvarkingas, išmėtyti daiktai. Prie protokolo yra foto nuotraukos (b. l. 15-19).
Apžiūros protokole dėl perklausyto iš BPC gauto (b. l. 66-67) garso įrašo Nr. 2021_11_10_22-55-41_(duomenys neskelbtini) nurodoma, kad į skambutį atsiliepia Bendrojo pagalbos centro darbuotojas (toliau - BPC), su juo bendrauja pranešėja R. J. (toliau - RJ): BPC – vienas vienas du klausau? Vienas vienas du klausau? <...> RJ – Babušką ir mamą sumušė vaikas. BPC – (duomenys neskelbtini) kiek? (duomenys neskelbtini)? Taip? RJ – (duomenys neskelbtini). BPC – Kas sumušė ką? Kas ką sumušė klausiu. RJ – Sūnus mano sumušė babušką ir mane. BPC – Sūnus blaivus neblaivus? <...> BPC greitosios jums reikia? RJ – Atvažiuokit greitai. BPC – ką? Ar reikia greitosios? RJ – Būtinai. BPC – kam greitoji reikalinga jums? RJ – Ir man ir jai. <...> RJ – Babuška be kojos galima sakyti, jinai negali atsistoti, nejaučia. BPC – Tai kaip be kojos, tai kas? Tai kas su ta koja padaryta? RJ – A? BPC - Kas su ta koja padaryta? RJ – Nežinau, išsuko ar ką ir man. <...>. (b. l. 68).
Apžiūrėjus 2021 m. lapkričio 10 d. septynis „Body“ kameros vaizdo įrašus, apžiūros protokole 2021 m. gruodžio 18 – 2022 m. sausio 3 d. nurodoma:
Pirmasis vaizdo įrašas „2021_1110_231205_009“ - matoma, kaip policijos pareigūnai kartu su greitosios pagalbos medikais patenka į daugiabutį. Pareigūnai pakyla laiptais ir prieina prie vienų buto durų. Pareigūnai pabandė atidaryti duris, tačiau jos užrakintos. Pareigūnas skambina į durų skambutį kelis kartus. Už durų girdimas moteriškas ir vyriškas balsai, tačiau žodžiai nesuprantami. Girdima kaip pareigūnas vyro, esančio už durų, prašo atidaryti duris ir įleisti medikus, tačiau durų niekas neatidaro. Iš buto toliau sklinda moteriškas ir vyriškas balsai. Girdima kaip moteriškas balsas daug kartų šaukia: „Laužkite duris“. Pareigūnas paprašė moters paimti raktus, tačiau šaukė nesuprantamus žodžius.
Antras vaizdo įrašas „2021_1110_231702_010“ - policijos pareigūnai stovi prie buto durų ir prašo atidaryti duris. Už durų girdimas vyriškas balsas, kuris šaukia: „Jūs man prokuroro leidimą davėt?“. Toliau vyro žodžiai nesuprantami. Pareigūnas įspėja, kad jeigu vyras neatidarys, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išpjaus duris. Vyras durų vis tiek neatidaro.
Trečias vaizdo įrašas „2021_1110_233158_011“ - policijos pareigūnai stovi prie buto durų. Už buto girdimas vyriškas balsas, tačiau žodžiai nesuprantami. Prie buto durų prieina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas (PGT). Jis kelis kartus stuksena į buto duris, tačiau jų niekas neatidaro. PGT pasako: „atidarykite duris, nes tuoj pjausime“. Iš buto girdimas vyriškas balsas: „Atsipisk tu nahui iš čia“. PGT darbuotojas dar kartą sako: „Tuoj pjausim duris arba atidarykit“. Durų niekas neatidarė. Toliau vaizdo įraše užfiksuota kaip PGT darbuotojas užkiša įrankį į durų spyną ir bando atidaryti duris.
Ketvirtas vaizdo įrašas „2021_1110_233620_012“ - PGT darbuotojas specialiu įrankiu laužia buto duris. Tuo metu girdima kaip vyriškas balsas bute rėkia: „Palauk atidarysiu duris“. Buto durys atsidarė ir pareigūnai įėjo į butą ir sulaiko E. S.. Fone girdimas nukentėjusiosios R. J. balsas: „mes negalėjome atidaryti“. Pareigūnas klausia: „kam čia pagalbos reikėjo“. R. J. sako: „Čia man ir babuškai reikėjo“. Pareigūnai E. S. uždėjo antrankius ir jį apžiūrėjo; pareigūnei užėjus į kitą kambarį, jame stovi R. J.. Tarp pareigūnės (toliau - P) ir R. J. (toliau - RJ) vyksta pokalbis: P- kas nutiko, kas muša? RJ- Anūkas, mano sūnus; P – Pirmą kartą čia smurtauja prieš jus? RJ – Tai pirmą sykį. Bet aš jau maniau kad taip bus. P- o dėl ko čia viskas įvyko? RJ – jis sužinojo, kad aš noriu, šita, kad babuška nori atšaukti testamentą. <...> P - bet jis čia gyvena? Jis? RJ - Ne. <...>
Penktas vaizdo įrašas „2021_1110_234119_013“ <...> P- Kur jums trenkė? RJ – Taigi visur. P - į veidą? RJ - aš galvojau aš užmušta būsiu. P – Tai į veidą vien davė? RJ – veidas ir nugara ir viskas. P - kiek kartų? RJ – nežinau. Rėkiau „mama padėk“ , o mama rėkia „aš negaliu, koją jisai išlaužė“. Toliau GMP medikas prieina prie R. J. ir ją apžiūri. Fone girdimas liudytojos R. J. balsas, kuri sako: „Mane mušė aš ant taburetės. Koja kabalnoja, visiškai sulaužyta“. Tuomet pareigūnė jos klausia: „O tai jis pastūmė jus ar kaip čia?“. R. J. sako: „ne, aš taburetę pakišau kaip tai ir tarp taburečių ji sulūžo. Matot sena esu“. Pareigūnė klausia: „Tai jis jūsų nemušė? Anūkas nelietė?“. Tačiau toliau fone girdimas R. J. balsas: „A nosis, pasižiūrėkit kokia nosis, tik ką operaciją padarė man“. Toliau girdima kaip GMP medikas toliau apžiūri R. J. bei R. J. Pareigūnė moterų paprašė pateikti asmens dokumentus <...>.
Šeštas vaizdo įrašas „2021_1110_234618_014“ <...> R. J. pasakoja policijos pareigūnei, kurios kūno kamera yra filmuojamas vaizdo įrašas: „<...> tik įėjau pro duris, jis man už uodegos, kaip pradėjo mušti, mama mama mama sako, man koją jau sulaužė, nu. Toliau vaizdo įraše matoma kaip R. J. ir R. J. kartu greitosios pagalbos medikais ruošiasi važiuoti į ligoninę. Toliau policijos pareigūnei nuėjus į buto koridorių, ant grindų matomas sėdintis E. S. (toliau - ES), po kurio nosimi matomas sužalojimas. Vyksta pokalbis tarp jo ir pareigūnės: ES - aš nepiktybinis. P - Tai ko duris neatidarei? ES - nu nenorėjau atidaryt, nes aš nieko nepadariau. P – Būtum normaliai atidaręs duris. ES - Atsiprašau. <...>
Septintas vaizdo įrašas „2021_1110_235117_015“ – P - Ko mamą mušei? ES – Nes ji neteisi yra. P – Dėl ko? ES - Atėjo, va matai stiklą? Matai lupą? P – Aha. ES- ji atėjo, aš miegojau. P – Nesikeik. ES - Atsiprašau. Ji neblaiva atėjo man trenkė iš va šito stiklo blemba į lupą. Visą lūpą praskėlė. Aš atsikėlęs nesupratau tiesiog. Sakau „Ką tu (necenzūriniai žodžiai) darai“. P – Nesikeik, kiek kartų galiu, nes filmuojama viskas yra <...> (b. l. 70-71).
Ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji R. J. (b. l. 25) parodė:
apklausta 2021 m. lapkričio 11 d. - kad 2021 m. lapkričio 10 d. jai grįžus namo, (duomenys neskelbtini), bute jau buvo jos sūnus E. S. ir jos mama R. J., kuri gyvena minėtame bute. Ji grįžo apie 20 val. Jai tik užėjus į butą, į buto koridorių atėjo jos sūnus, kuris pasakė, kad jis jos ir laukė. Tuomet paėmęs ją už plaukų kasos, pargriovė ant žemės. Kuomet ji pargriuvo, sūnus ją spardė ir mušė rankomis. Kiek smūgių jai buvo suduota nežino, bet nemažiau 30 kartų. Tai tęsėsi maždaug valandą laiko. Tai yra, jos sūnus smurtavo prieš ją buto koridoriuje. Kuomet jis smurtavo, ji garsiai šaukėsi pagalbos, o nuo suduotų smūgių juto fizinį skausmą. Tuomet praėjus maždaug valandai laiko, buvo apie 22 val. ji iškvietė pagalbą. Sulaukus policijos patrulių ekipažo, negalėjo atidaryti buto durų, kadangi bijojo sūnaus, jis turėjo paėmęs buto raktus. Jos mama R. J. dėl kojos traumos negalėjo atsikelti iš miegamajame esančios lovos. Kuomet policijos pareigūnai išpjovė duris su priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojais, ji jiems nurodė savo sūnų kaip smurtautoją. Policijos pareigūnai sulaikė jos sūnų, tačiau ji tuo metu dėl sveikatos būsenos negalėjo būti apklausiama ir išvyko su greitąją medicinos pagalbą į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Suteikus medicininę pagalbą neturėjo laiko laukti tolimesnių medikų atsakymų, išėjo iš ligoninės. <...> Konflikto metu ji ir jos sūnus buvo neblaivūs <...> (b. l. 23);
papildomai apklausta 2021 m. lapkričio 12 d. - kad gyvena (duomenys neskelbtini). Maždaug dvi dienas per savaitę ji būna ir nakvoja pas savo sugyventinį. Po įvykio gyvena pas sugyventinį, tačiau kai jos mamą išleis iš ligoninės, ji grįš gyventi adresu (duomenys neskelbtini), kad padėtų mamai, kadangi lūžus kojai ji negali vaikščioti (b. l. 32);
papildomai apklausta 2021 m. gruodžio 3 d. – kad 2021 m. lapkričio 10 d. apie 20 val. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose tuo metu buvo jos mama R. J. ir jos sūnus E. S.. Pirmoje apklausoje ji minėjo, kad abudu su E. buvo neblaivūs, tačiau nori patikslinti kad ji buvo visiškai blaivi. E. buvo neblaivus, kadangi jis svirduliavo. Taip pat pas E. ant veido buvo įdrėskimas. Ji jo paklausė, ko jis čia atvažiavo, kadangi jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tačiau jau tris mėnesius jis grįžta į (duomenys neskelbtini) savaitei pas jas, iš jos mamos R. ima pinigus ir geria. Po to vėl išvažiuoja į (duomenys neskelbtini). Taip pat papriekaištavo jam kaip jis atrodo, su sudraskytu veidu. Dėl to su E. kilo žodinis konfliktas. Jiems būnant koridoriuje, konflikto metu E. rankomis sugriebė jai už plaukų ir ją numetė ant grindų. Jai nukritus ant grindų, E. savo abejomis kojomis pradėjo ją spardyti, taip pat jis kaire ranka jai paėmė už plaukų, pakėlė jos galvą nuo grindų ir laikydamas už plaukų, dešinės rankos kumščiu trankė per veidą, daugiau negu 10 kartų. Jis abejomis kojomis pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas. Jis vėl kaire ranka paėmė jai už plaukų ir nutempė į virtuvę. Ji tuo metu vis dar gulėjo ant grindų, o E. abejomis kojomis ne daugiau 2 kartų spyrė jai į kairįjį šoną ir ne daugiau 2 kartų į dešinįjį šoną. Tuo metu iš savo kambario išėjo jos mama R. ir atsistojo virtuvės tarpduryje, ji pradėjo ant E. rėkti, ką jis čia daro. Tuomet E. R. pasakė „eik iš čia“ ir su ja nuėjo į jos kambarį. Ar jis ją tuo metu buvo palietęs ar pastūmęs, ji nematė. Ji tuo metu grindimis pradėjo šliaužti link savo kambario. Kambario tarpduryje pamatė, kad E. pastebėjo ją ir išėjęs iš jos mamos kambario, priėjo prie jos. Tuo metu vis dar gulėjo ant grindų. E. perlipo per ją, kaire ranka suėmė už plaukų ir grindimis nutempė ją į jos kambarį. Paleido jos plaukus ir abejomis kojomis trenkė jai ne daugiau 6 kartų į dešinį ir kairįjį šoną. Po ko kaire ranka sugriebė už jos megztinio gaubto ir pakėlė jos viršutinę kūno dalį ant jos lovos. Ji gulėjo ant pilvo, o jos kojos tuo metu buvo ant grindų. Jai gulint tokioje pozoje, E. savo dešinės rankos kumščiu ne daugiau 4 kartų sudavė jai į dešinės pusės ausį, po ko kairės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairę ausį ir išbėgo iš kambario. Ji atsistojo, nuėjo pas savo mamą R. į kambarį, užsidarė duris, jų neužrakino. Ant mamos sužalojimų jokių nepastebėjo, tačiau ji pasakė, kad jai „kaba“ kairė koja ir kad ji negali ant jos atsistoti. Mama paprašė iškviesti greitąją. Paėmė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu, tačiau tuo metu kambario duris atidarė E.. Ji iš karto numetė ragelį, kadangi išsigando E., kuris pažiūrėjo į jas ir pasakė: „aha jūs čia“ ir vėl uždarė duris. Išgirdo, kaip jis telefonu kalbėjo su savo sugyventine, kuriai jis rusiškai pasakė: „Pagaliau mamą ir močiutę sumušiau“. Tuomet ji vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir laukė policijos, o E. vaikščiojo po butą. Po maždaug 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jie prašė atidaryti buto duris. Ji pasakė E., kad jis atidarytų duris, tačiau jis jų neatidarė. Paėmė iš mamos raktus nuo buto durų ir išėjusi iš kambario ėjo link buto durų, kad jas atrakintų. E. pamatė ir atstūmė ją, sakydamas: „eik iš čia“. Ji prašė atidaryti duris, bet jis durų neatidarė. Ji nuėjo į balkoną ir pradėjo rėkti lauke esantiems pareigūnams, kad jie ką nors darytų, nes E. neatidaro durų. Pareigūnai perspėjo, kad jei durų neatidarys, jie jas išlauš. E. jų neatidarė. Pareigūnai arba priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pradėjo laužti duris ir E. jas atidarė. Pareigūnai jį sulaikė, o ją apžiūrėjo medikai ir išvežė į ligoninę. Kai koridoriuje E. prieš ją smurtavo, ant grindų stovėjo pakabinama lentyna su stiklinėmis durelėmis. Galimai smurto metu spintelė nusistūmė ir sudužo (b. l. 37).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto 2021 m. lapkričio 18 d. išvadoje Nr. G3123/2021(01) nurodoma, kad remiantis R. J. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada:
1. R. J. nustatyta nosies kaulų, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, pasmakrės kairėje, krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, kairio klubo srityje, kairiame sėdmenyje, abiejuose pečiuose, kairėje rankoje, žaizda dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje. Sužalojimai padarytu kietu, buku daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku t. y. 2021 m. lapkričio 10 d.
2. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų ir alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžių kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. R. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą.
3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimčia trauminių poveikių. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu būdu.
4. Nustatytu sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie sužalojusio daikto ar įrankio individualias savybes neužfiksavo. 5. R. J. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 40-41, 43-44).
Ikiteisminiame tyrime liudytoja R. J. 2021 m. gruodžio 7 d. parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. ji buvo namuose viena. Vakare, apie 16.20 val. iš (duomenys neskelbtini) grįžo anūkas E. ir atvyko pas ją į butą. Jai jis atrodė blaivus. Tik užėjęs į namus, jis iš karto nuėjo pas save į kambarį miegoti, jiems net nepabendravus. Kambaryje jis buvo apie 3 val. Vakare, kai E. atsikėlė, ji su juo norėjo virtuvėje parūkyti. E. spėjo užeiti į virtuvę, o ji dar stovėjo koridoriuje, kai tuo metu į butą įėjo R.. Ji jai pasirodė esanti blaivi. Ji iškart užėjo į virtuvę, o E. tuo metu sėdėjo virtuvėje. Ji išgirdo, kad jie pradėjo muštis, todėl ėjo link virtuvės, kad juos nuraminti. Tuo metu pastebėjo, kad ant E. veido jau matomas kraujas. E. jai pasirodė kažko apsirūkęs. Jai einant link virtuvės, link jų, tarpduryje stovėjo kėdė, ir einant, ji koja užkliuvo už jos ir nukrito ant grindų. Ji iš karto suprato, kad jos koja sulūžo. Tuomet E. priėjo prie jos, pakėlė ją nuo grindų, nunešė ją į jos kambarį ir paguldė į lovą. E. išėjo kambario. Jai gulint lovoje, į jos kambarį užėjo R.. Ji jai pasakė, kad jai skaudą koją ir kad ji iškviestų greitąją pagalbą. <...> ji nematė, kuris pirmas pradėjo muštis, bei kokius smūgius vienas kitam sudavė. Sužalojimus ant R. veido ji pamatė tik kitą dieną. Koją ji susižalojo pati nukritusi. E. jos nemušė <...> (b. l. 51).
Ikiteisminiame tyrime liudytoja A. U. 2022 m. sausio 13 d. parodė, kad 2021 m. lapkričio 10 d. jai dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu P. B. ir vyriausiuoju patruliu D. V. apie 23 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus ir agresyvus sūnus sumušė pranešėją ir močiutę. Atvykę nurodytu adresu, laiptais užlipo į (duomenys neskelbtini) aukštą ir priėję prie buto durų pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į duris. Tačiau durų niekas neatidarė. Už durų jie girdėjo vyrišką ir moterišką balsus, kurie rėkė. Moteris rėkė, kad ją primušė, prašė atidaryti duris, kadangi jos sūnus neleidžia prieiti prie durų. Pabandę atidaryti duris, jos buvo užrakintos. Jie kelis kartus prašė už durų esančio vyro atidaryti duris, bet jis atsisakė atidaryti duris, vartojo necenzūrinius žodžius. Vyras sakė, kad jeigu atidarys duris „bus kaip praeitą kartą, kad jį vėl išveš“. Kadangi vyras durų neatidarė, o už jo girdėjosi moteriškas balsas prašantis pagalbos, nedelsdami iškvietė Priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Kol laukė gaisrininkų, bute nuolat girdėjo triukšmą, bandė bendrauti su bute esančiu vyru, prašė, kad jis atidarytų duris, tačiau jų neatidarė. Po kelių minučių atvažiavo Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Jie dar kelis kartus paprašė atidaryti duris, tačiau vyras atsisakė. Jis buvo įspėtas, kad jeigu savanoriškai neatidarys durų, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba išlauš duris. Vyras vis tiek durų neatidarė ir priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba pradėjo jas laužti. Gaisrininkai tik spėjo išlaužti durų apvadą kaip tuo metu vyras už durų pradėjo šaukti, kad nelaužtų durų ir kad jis jas tuoj atidarys. Atidarius durims, jie iš karto įbėgo į butą ir sulaikė vyrą. Paguldė jį ant pilvo ant grindų bei uždėjo antrankius. Kaip paaiškėjo tai buvo E. S.. Bute taip pat buvo dvi moterys. Viena iš jų prisistatė esanti R. J., o kita jos mama R. J.. Abi moterys buvo labai išsigandusios. R. J. buvo senyvo amžiaus, ji sėdėjo ant lovos ir negalėjo atsistoti, kadangi jai skaudėjo koją. Ji papasakojo, kad virtuvėje išgirdo grumtynių garsus, kad jos dukra su anūku mušasi. Ji susijaudino, norėjo juos išskirti ir einant link jų užkliuvo už kėdės ir nukrito. Po ko, jai pradėjo skaudėti koją. Tuomet paklausė R. J. kas nutiko, kadangi jos veidas buvo visas raudonas, buvo labai išsigandusi. Ji paaiškino, kad grįžęs jos sūnus E. sužinojo, kad jis buvo išbrauktas iš testamento dėl šio buto. Tarp jos ir sūnaus kilo konfliktas ir sūnus ją pradėjo mušti. R. nurodė, kad jis ją mušė į visas kūno dalis. Atvykę greitosios pagalbos medikai abi moteris apžiūrėjo. R. J. negalėjo pakelti rankos, kadangi jai labai skaudėjo. Apžiūrėjus butą pamatė, kad buto koridoriuje buvo netvarka, matėsi grumtynių požymiai. Ant grindų matėsi stiklo šukės nuo koridoriaus baldo. Paklausus E. S. kas buvo, jis nurodė, kad savo mamos jis nemušė, kad ji pati susižalojo. Ant jo veido akivaizdžių sužalojimų nesimatė <...> (b. l. 55).
Alkotesterio rodmenimis E. S. 2021 m. lapkričio 11 d. 00.32 val. nustatytas 1,34 promilių neblaivumas (b. l. 76).
Šie nuosprendyje aptarti teisiamajame posėdyje išnagrinėti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Ir štai kodėl. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai R. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes specialisto išvadoje Nr. G 3123/2021(01) nustatyti nosies kaulų, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, pasmakrės kairėje, krūtinės kairėje pusėje, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, kairio klubo srityje, kairiame sėdmenyje, abiejuose pečiuose, kairėje rankoje, žaizda dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje (b. l. 43-44). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados teisingumu ir ją surašiusio specialisto kompetencija. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusioji patyrė minėtus sužalojimus kitu, nei nagrinėjamas įvykis, metu, nes ikiteisminiame tyrime nuo pat pradžių davė šiuo klausimu gan nuoseklius pardoymus (b. l. 23, 32, 37) Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, jos parodymus netiesiogiai patvirtina liudytojos A. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuri, nors ir tiesiogiai nematė paties įvykio, tačiau jos parodymai detalizuoja nukentėjusios nurodytas aplinkybes. Ši liudytoja iš karto po nagrinėjamo įvykio matė, kad <...> nukentėjusiosios veidas buvo visas raudonas <...>, ji negalėjo pakelti rankos, nes jai labai skaudėjo <...> (b. l. 55). Nukentėjusiajai konstatuotų sužalojimų padarymą patvirtino ir pats kaltinamasis, t. y., kad atėjo mama ir konflikto metu su ja pastarąją sumušė, atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus mamos atžvilgiu. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais, jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Įvertinus specialisto išvadą, kaltinamojo, nukentėjusios parodymus, taip pat kitus rašytinius bylos įrodymus, nėra abejonių, kad E. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo veiksmais padarė R. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių nusikalstamų padarinių (padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastis ryšys. Kaltinamojo E. S. smurtas - abejomis rankomis sugriebęs R. J. už plaukų, panaudodamas fizinę jėgą pargriovė ją ant grindų, gulinčiai nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, kaire ranka sugriebęs už plaukų, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į veido sritį, nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, po ko, ranka sugriebęs R. J. už plaukų, nutempė į virtuvę, pastarajai gulint virtuvėje ant grindų, ne daugiau 2 kartus spyrė į kairįjį šoną ir ne daugiau 2 kartus į dešinįjį šoną, kaire ranka sugriebęs jai už plaukų, nutempė ją į jos kambarį, kur spyrė ne daugiau 6 kartų į dešinį ir kairįjį šonus, bei užkėlęs nukentėjusiosios viršutinę kūno dalį ant lovos, ne daugiau 4 kartų kumščiu smogė jai į dešinės pusės ausį ir vieną kartą į kairę ausį, neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamasis suvokė, kad, savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad tokie jo veiksmai neišvengiamai sutrikdys nukentėjusios sveikatą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Minėta, kad E. S. ir R. J. yra motina ir sūnus, todėl jie laikytini šeimos nariais BK 248 straipsnio prasme.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuota, kad byloje įrodyta, jog E. S. 2021 m. lapkričio 10 d. apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su savo motina R. J., panaudojo prieš ją fizinį smurtą - buto koridoriuje, abejomis rankomis sugriebęs R. J. už plaukų pargriovė ją ant grindų, gulinčiai nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, kaire ranka sugriebęs už plaukų, dešinės rankos kumščiu ne mažiau kaip 10 kartų sudavė į veido sritį, nenustatytą kiekį kartų spyrė į įvairias kūno vietas, po ko, ranka sugriebęs R. J. už plaukų, nutempė į virtuvę, kur pastarajai gulint ant grindų, ne daugiau 2 kartų spyrė jai į kairįjį šoną ir ne daugiau 2 kartus į dešinįjį šoną, o R. J. nušliaužus link savo kambario, kaire ranka sugriebė jai už plaukų ir nutempė ją į jos kambarį, kur spyrė ne daugiau 6 kartų į dešinį ir kairįjį šonus, po ko, užkėlęs pastarosios viršutinę kūno dalį ant lovos, ne daugiau 4 kartų kumščiu smogė jai į dešinės pusės ausį ir vieną kartą į kairę ausį, tokiu būdu, suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip dvidešimt smūgių, taip sukėlė jai fizinį skausmą bei padarė nosies kaulų, dešinio alkūnkaulio vainikinės ataugos lūžius, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, akių vokuose su kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, pasmakrės kairėje, krūtinės kairėje, pilvo kairėje, nugaros dešinėje, kairio klubo srityje, kairiajame sėdmenyje, abiejuose pečiuose, kairėje rankoje, žaizdą dešinėje čiurnoje, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Todėl E. S. nusikalstama veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį.
III. Bausmės skyrimo motyvai
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Taigi baudžiamasis įstatymas nenustato jokių alternatyvų bausmės rūšių.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas E. S. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. S. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas; 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis nusikalto konflikto su nukentėjusiąja metu. Teismas taip pat atsižvelgia į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį.
E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. S. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Svarbu ir tai, kad paskutinis kaltinamojo teistumas pagal 2021 m. kovo 12 d. nuosprendį buvo taip pat už tyčinį nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-182-1122/2021), kas parodo ir kaltinamojo polinkį ne tik vartoti alkoholį, tačiau ir smurtinį jo elgesio pobūdį sprendžiant įvairias konfliktines situacijas. Be to, kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b. l. 76) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. yra jauno amžiaus, nevedęs (b. l. 135), tačiau paties teigimu turi mažametį sūnų ir jam neseniai gimė dukra, teistas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnyje (b. l. 122-128), per 5 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (b. l. 130-134), Sodros duomenimis nedirba.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. 1 metai. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas paskirti kaltinamajam švelnesnę bausmės rūšį, nei sankcijoje nustatyta, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti E. S. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis, kaip jau minėta, buvo teistas ne kartą, paskutiniuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė už faktiškai analogišką nusikalstamą veiką, tik be kvalifikuojančio paožymio. Konkrečiu gi atveju kaltinamasis jau padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo motinai, t. y. veika jau turi ir šį kvalifikuojantį požymį, kas parodo, kad daromos kaltinamojo nusikalstamos veikos vis sunkėja. Ypač tai patvirtina nukentėjusiajai padarytų sužalklojimų ne tik mastas, bet ir jų padarymo intensyvumas. Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis E. S. net ir atlikęs terminuotą laisvės atėmimo bausmę jokių išvadų nepadarė ir praėjus pusei metų nusikalto pakartotinai. Svarbu ir tai, kad, kaip minėta, E. S. nedirba, civilinei ieškovei padarytos žalos neatlygino. Šiuo atveju nėra pagrindo pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
IV. Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 374,00 eurų dydžio civilinį ieškinį žalai dėl R. J. gydymo išlaidų atlyginimo; gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad suteiktos paslaugos – otorinolaringologo (nosies kaulų lūžis), radiologo, skubios medicinos pagalbos, kompiuterinė tomografija, neurochirurgo, ortopedo traumatlogo (b. l. 60-65). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajai suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis E. S., todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 374,00 EUR dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.
Dėl laikinojo sulaikymo.
E. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 11 d. 00.01 val. iki 2021 m. lapkričio 12 d. 12.37 val. (b. l. 75, 105), šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
Dėl kardomųjų priemonių.
E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 91, 93, 96). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintinos, o asmens dokumentas perduotinas pataisos namų įstaigai, kurioje kaltinamasis atlikinės bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir E. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Į paskirtą bausmę įskaityti E. S. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 11 d. 00.01 val. iki 2021 m. lapkričio 12 d. 12.37 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti; asmens dokumentus perduoti pataisos namų įstaigos administracijai, kurioje E. S. atlikinės bausmę.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti iš E. S. 374,00 EUR (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.