Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) dažytoja – lipdukų klijuotoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, mokosi (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. ir K. M. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto susitarusios įvykdyti vagystę iš I. J. buto, veikdamos vieninga tyčia, o būtent, V. M. Santarvės vidurinėje mokykloje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose, pamokų metu, iš be priežiūros paliktos N. J. kuprinės, pagrobė buto raktus, kartu su K. M. atėjo prie namo, esančio Radviliškio g. 102, Šiauliuose, V. M. perdavė pagrobtuosius iš N. J. kuprinės buto raktus ir pasiliko prie namo Nr. 102 laiptinės durų stebėti aplinką, tuo metu K. M., atsirakinusi duris, įsibrovė į patalpą - I. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė menkaverčius daiktus, po ko, užrakinusi duris, iš buto išėjo ir susitikusi prie laiptinės durų V. M. perdavė jai raktus nuo buto Nr. 37 bei pati pasiliko lauke stebėti aplinką, tuo metu V. M., atsirakinusi buto Nr. 37 duris, įsibrovė į patalpą - iš kambario spintos pagrobė I. J. priklausančius daiktus - piniginę, 5 litų vertės su joje buvusiais papuošalais: auksinę grandinėlę, 55 cm ilgio, 500 litų vertės; kryželio formos auksinį pakabutį 500 litų vertės; auksinę grandinėlę, 50 cm ilgio, 16,17 g svorio, 1374 litų vertės; auksinę apyrankę, 8 g svorio, 1000 litų vertės; auksinį žiedą su brilianto akmenuku, 1500 litų vertės; auskarų porą su cirkonio akmenukais, 150 litų vertės; auskarų porą, N raidės formos, 300 litų vertės; apyrankės grandinėlę, 15 cm ilgio, 300 litų vertės; aukso laužą,12 g svorio, 1000 litų vertės, po to tęsdamos savo nusikalstamą veiką 2012 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarusios ir bendrais tyčiniais veiksmais, veikdamos vieninga tyčia, V. M. pagrobtais iš N. J. kuprinės buto raktais, rakinant buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris pasikėsino įsibrauti į patalpą - nukentėjusiajai I. J. priklausantį butą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buto Nr. 37 durų vieną iš spynų, nukentėjusioji I. J. buvo pakeitusi, dėl to į butą neįsibrovė, viso pagrobė svetimo turto, priklausančio I. J., už 6629 litus.

Be to, K. M. 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambario pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą - balto ir geltono aukso auskarus 500 litų vertės, po to, ji 2012 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama kartu su V. M., bendrais tyčiniais veiksmais, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) vonios kambario, pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę 600 litų vertės, balto ir geltono aukso pakabutį 300 litų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 900 litų.

Dėl vagystės iš I. J. buto

Kaltinamoji V. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad važiavo su M. į Radviliškio gatvę, Šiauliuose, į butą, kur gyvena jos klasiokė N. J., su kuria tuo metu bendravo, ir norėjo padaryti nusikalstamą veiklą. Tai buvo apie 11-12 valandą, nes buvo iš pamokų išėjusios. Iš pradžių į butą nuėjo K. M., o ji pasiliko apačioje stebėti. Po kokių dešimties minučių M. grįžo ir tada ėjo ji ir paėmė aukso dirbinius: auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinę apyrankę ir du auksinius žiedus, visko neėmė, nes nenorėjo, kad kas nors pastebėtų. Elgėsi blogai, gailisi. Viskas buvo 2011 metų rudenį, tikslios datos nepamena. Butą atsirakino, nes ji buvo iš N. kuprinės paėmusi raktus. Su K. M. buvo taip susitarusios, kiek pamena, ji pasiūlė, o M. sutiko pagrobti daiktus. Raktai nuo buto tiko, ji žinojo, kur gyvena N., yra pas ją buvusi anksčiau. N. jai nėra pasakojusi, kur sudėti daiktai. Ji bute ieškojo aukso dirbinių, iš pradžių K. buvo bute, o po to ji. Ar K. paėmė ką nors jai nesakė, tik sakė, kad apžiūrėjo ir viskas. Tuo tarpu ji nuėjusi paėmė auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinę apyrankę ant rankos ir du auksinius žiedus, daugiau nieko. M. nesakė ką paėmė iš to buto, M. nereiškė jai pretenzijų, pinigais su M. nesidalino. Konkretaus tikslo, ką paimti iš buto, neturėjo, tik galvojo apie aukso dirbinius. Po to susitiko su žmogumi, kuris supirkinėja auksą, prie „Akropolio“, šis žmogus jai davė 2000-2200 litų. Visus dirbinius iš karto pardavė, tai darė viena, nieko daugiau su ja tuo metu nebuvo. Pinigus, kuriuos gavo už aukso dirbinius, išleido savo reikmėms. Kaltinamajame akte nurodytą daiktų vertę pripažįsta. Du kartus bandė patekti į butą, pirmą kartą rudenį, o antrą kartą žiemą. Antrą kartą nepavyko, nes buvo pakeista viršutinė ar apatinė spyna. Iš pradžių kai ėjo, žinojo, kad N. mama išvykusi į Daniją ar kitur. O antrą kartą jos turėjo važiuoti į Rusiją, žinojo, kad nebus namie, nes N. jai buvo sakiusi. Su N. tuo metu jos draugiškai bendravo, N. jai viską pasakodavo. N. jai nepasakojo, kokius aukso dirbinius turi jos mama, tik pati N. buvo pardavusi vieną mamos žiedą, tai buvo mokslo metų pradžioje. Ji ta vagyste nekaltinama, tik buvo kartu su N. tuo metu, kai žiedą pardavė, pinigais nesidalino, N. tada pasiėmė pinigus ir išvažiavo. Kad eis į tą butą daugiau niekas nežinojo. Tuo metu ji turėjo draugą, tačiau jis buvo ne Lietuvoje ir apie tuos įvykius nieko nežinojo. Į Londoną buvo išvykusi pas draugą, ten atostogavo, kelionės išlaidas apmokėjo draugas. Kai grįžo iš Anglijos, buvo susitikusi su nukentėjusiąją, pasiūlė atlyginti dalį žalos, nukentėjusioji atsakė, kad pagalvos, tačiau daugiau nebuvo susitikusios. Šiuo metu atlyginti žalos negali, tačiau teismo priteistą sumą pasistengs kuo greičiau atlyginti. Šiuo metu dirba. Kur gyvena žmogus, kuriam pardavė aukso dirbinius, nežino. Paskambino jam pagal skelbimą, kad superka aukso laužą. Telefono numerio to asmens neturi pati taip pat yra pakeitusi telefono numerį. Į lombardą nenešė, nes nenorėjo, kad būtų kažkokių įrodymų. Tas žmogus apžiūrėjo aukso dirbinius ir pasakė kainą, pasiūlė 2000-2200 litų, tiksliai nepamena. Vogė iš savanaudiškų paskatų, siekdama gauti pinigų. Kokią naudą K. turėjo iš to, ji nežino. Po vieną ėjo dėl to, kad reikėjo stebėti aplinką, kad negrįžtų N. mama. Kai ji atidarė spintelę, aukso dirbiniai buvo antroje lentynoje plastikiniame maišelyje, ji atidarė tą plastikinį maišelį ir paėmė tai, ką išvardijo. Tame maišelyje buvo daug auksinių dirbinių, kiekvieno neapžiūrinėjo, paėmė kas pakliuvo, kas buvo viršuje, maišelyje tada dar liko aukso dirbinių, kur yra kiti aukso dirbiniai, ji nežino. Sutinka atlyginti padarytą žalą dėl tų dirbinių, kuriuos ji paėmė. Atlyginti 10000 litų neturtinę žalą nesutinka, mano, ši suma per didelė, vertina neturtinę žalą 2000 litų. Kai raktus padavė K., ši užtruko daugiausiai 10 minučių, tuo raktu ji naudojosi 10 minučių. Po to K. raktus jai grąžino ir ji pati ėjo į butą. Pirmą kartą, kai ėjo į butą, buvo ruduo, po to pirmo įvykio ji buvo išvažiavusi į Angliją, rakas buvo pas ją, kai grįžo, buvo žiema, antrą kartą ėjo žiemą. Po to raktus išmetė, ji raktus turėjo apie 1-1,5 mėnesio. To rakto daugiau niekam nebuvo davusi. Grandinėlės buvo vienodo ne visai plono pynimo, platesnės, grandinėlė ir apyrankė buvo kaip iš komplekto. Kiek gramų jos svėrė, nežino. Žiedai buvo paprasti auksiniai, moteriški. Kai baigė vagystę, ji užrakino duris, kai atėjo į butą po M., durys buvo užrakintos. Žinojo, kad mama išvykusi, nes pati J. jai pranešė, kad jos mama turėjo grįžti tą pačią arba rytojaus dieną. Todėl viena iš jų pasiliko žiūrėti, ar mama negrįžta. Aukso dirbinių ji ieškojo apie 10 minučių, iš pradžių nuėjo į vonią, ten buvo papuošalų dėžutė, bet ten buvo tik paprasti papuošalai, tada nuėjo į N. J. mamos kambarį. Aukso dirbinius rado spintoje ant lentynos padėtus plastikiniame, permatomame maišelyje. Kai paėmė tą maišelį, jis buvo pilnas, o kai paėmė aukso dirbinius, liko daugiau nei pusė maišelio. Tą pačią dieną grįžo į mokyklą, bandė raktus padėti N. atgal į kuprinę, bet jai nepavyko. Į Londoną išvyko gal po poros savaičių, tikslios datos nepamena, grįžo taip pat po poros savaičių. Iš pradžių nežinojo, kad pasigedo aukso dirbinių, bet po to N. jai rašė, kad yra dingę aukso dirbiniai. Antrą kartą, kai ėjo į J. butą, ėjo su tais pačiais raktais. Kai jai nepavyko raktų grąžinti N., ji raktus laikė pas save spintoje, kol buvo išvykusi, raktai buvo pas ją spintoje. Žiemą rašė N. SMS žinutę, kad guli ligoninėje, nes norėjo sužinoti, ar tikrai jos mama išvykusi. Pirmą kartą kai ėjo, tai susitiko su K. prie „Saulės miesto“ ir su 1 autobusu nuvažiavo iki Zoknių. O važiuodamos atgal įlipo į 1 autobusą, kiekviena važiavo į savo mokyklą. Ji nežino, ar kas prieš tai iš ten ką paėmė, nes prieš tai ten nebuvo ir nežino, kaip kas buvo padėta. Kai ji buvo bute, viskas buvo gražiai padėta, nesujaukta. Maišelį su aukso dirbiniais padėjo atgal, ten kur ir buvo. Aukso dirbiniai buvo maišelyje, atidarius spintą jie iš karto matėsi. Pagal kaltinamąjį aktą, mano, kad paėmė tą grandinėlę, kuri stambesnė, jos vertė nurodyta du tūkstančiai litų. Apyrankė tikriausiai aštuonių gramų, nes grandinėlė ir apyrankė buvo vienodo pynimo. Buvo du žiedai, tą tiksliai pamena. Antrą kartą, kai neįėjo į butą, raktus išmetė prie to namo, toliau paėjus. Žinojo, kad vagystė buvo pastebėta, negali atsakyti, kodėl ėjo antrą kartą, turbūt nepagalvojo apie pasekmes. N. jai nesakė kokių dirbinių pasigedo, sakė tik, kad pasigedo aukso dirbinių. Pas J. lankydavosi 1-2 kartus per mėnesį, ten keturių kambarių butas. Per tą kambarį, kur buvo aukso dirbiniai, jos eidavo į balkoną. Iš pradžių ji ėjo į vonią, o po to į N. mamos kambarį. Vienas kambarys N., kitas sesers, o dar vienas bendrai su virtuve sujungtas. K. ėjo pirma, nes jos taip nusprendė, ji K. neaiškino, kur kieno kambarys.

Kaltinamoji K. M. savo kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad nuvažiavo pas J., V. pasakojo, kad jos dukra N. vagia iš mamos auksą, kad ten visokie vakarėliai vyksta, kad niekas nieko ten nepastebi. Taip ir nutarė, kad ten važiuos. V. pasiliko stebėti, kad negrįžtų N. mama, o ji nuėjo ir atsirakino duris. Nuėjo į kambarį, kaip suprato, ten buvo N. kambarys, pasiėmė cigaretes, nes rūko. Paskui nuėjo į mamos kambarį, greitai apžiūrėjo, spinteles pradarė, nieko jose nežiūrinėjo, užtruko ne daugiau kaip dešimt minučių. Rakino buto duris, kažkas lipo į viršų, ji greitai užbėgo į penktą aukštą, palaukė, kol įėjo į butą ir tada greitai nusileido į apačią. Tada padavė V. raktą ir nuėjo V. į butą, ką V. veikė bute, ji nežino. Tai vyko rudenį, gal lapkričio mėnesį, o antrą kartą bandė eiti po poros savaičių, bet tada nebeįėjo į butą, nes spyna buvo pakeista. Išėjusi iš buto sakė V., kad pasiėmė cigaretes, nes nieko daugiau nerado. Kai V. buvo nuėjusi, o po to grįžo, ji pasakė, kad nieko nerado ir viskas. Kadangi ji pati nieko nerado, tai pagalvojo, kad ir V. nieko nerado. Antrą kartą ėjo turbūt jau iš kvailumo. Ji paėmė tik cigaretes, netiki, kad V. viską pasiėmė. Kiek žino, tame bute pastoviai vyksta vakarėliai, renkasi draugai, pati N. neša mamos auksą parduoti. Ji pripažįsta tik, kad buvo tame bute, kad pasiėmė cigaretes. Nesutinka atlyginti moralinę žalą, nes nieko ten nesulaužė, kaip rado, taip ir paliko. Raktus to buto paėmė V., sakė paėmė iš N. tašės. Išėjusios iš buto, su autobusu važiavo, V. išlipo prie Saulės miesto, nuėjo į mokyklą, o ji nepamena, ar namo važiavo, ar grįžo į mokyklą. Važiuoti į tą butą jos tarėsi gal savaitę laiko, tą idėją pasiūlė V., kuri sakė, kad N. mama turi daug aukso, kad mamos dažnai nebūna, kad pas N. lankosi visokie draugai, pastoviai švenčia. V. pasakė, kad mama turi daug aukso dirbinių, kad pati N. jį pardavė, nes pati V. dar kažkokį žiedą pardavė kartu su N. N. ji nepažinojo, buvo mačiusi ją tik porą kartų. Tame bute iki vagystės nebuvo buvusi. V. jai sakė, kad daug kambarių, bet neaiškino kur koks kambarys. Ji atsirakino duris ir nuėjo tiesiai, taip suprato, į N. kambarį, pasiėmė cigaretes. Po to nuėjo į mamos kambarį, suprato, kad ten mamos kambarys, nes ten buvo viena didelė lova ir spintelės. Raktai du buvo, vienas ilgas, kitas trumpas, kaip ir ant visų šarvuotų durų. V. po to susirašinėjo su N., V. pasakė, kad ligoninėje guli, N., kad jos mama išvažiuoja ir ji pati kažkur išvažiuoja, kad butas liks tuščias. Todėl ir sugalvojo antrą kartą eiti, V. nesakė, kad jau buvo pastebėta vagystė iš buto. Kai antrą kartą nuėjo, abi rakino duris, neatsimena kuri pirma, kuri antra. Naudos iš pirmos vagystės ji negavo. Prisipažįstu visiškai dėl to, kad buvo bute ir pasiėmė cigaretes. Mano, kad ji kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta visiškai, nes ji iš buto pasiėmė tik cigaretes, o ką paėmė V., tai čia jos reikalas. Su V. pažįstamos 7-8 metus. Ji nežino ką V. paėmė iš buto, to maišelio, apie kurį kalbėjo V., ji nematė. Ji buvo nuėjusi į N. mamos kambarį, įėjus į kambarį viduryje stovi lova, o aplink spintelės, nuėjo į vieną pusę, atidarė spinteles, ten buvo patalynė ir ji uždarė dureles. Paskui nuėjo į kitą pusę, atidarė spinteles, bet ten kažkokie rankšluosčiai buvo, uždarė dureles ir nebežiūrėjo daugiau, išėjo iš to kambario. Atidarinėdama spinteles, tikėjosi rasti aukso dirbinių. Ji žinojo, kad aukso dirbiniai turi būti kažkur bute, bet nežinojo, kur konkrečiai, norėjo rasti kokį žiedą, apyrankę, galvojo juos parduoti. Pinigai buvo reikalingi savo reikmėms. Antrą kartą, kai ėjo, ji nežinojo, kad V. kažką rado, galvojo, kad dar kažkas yra, ko jos nerado, bet durys neatsirakino ir jos su V. išėjo. V. jai sakė, kad buvo vonioje, pasiėmė kažkokius segtukus, buvo dar kažkoks paprastas žiedelis, jai V. tai parodė ir viskas. Kai nuėjo į stotelę, V. išmetė tuos segtukus ir žiedelį. Ji į butą ėjo pirma, nes V. žinojo, kaip atrodo N. mama. Atlyginti J. nurodytą turtinę žalą nesutinka, nes ji daiktų neėmė, sutinka atlyginti kažkiek moralinę žalą. Ji po to pasiliko saugoti, jai V. apibūdino, kaip atrodo N. mama. Sakė, kad ji raudonais plaukais ir mažo ūgio. Apie N. seserį ji nieko nežino. V. dar prieš įvykį jai pasakojo, kad kartu su N. pardavė žiedą, kad pati N. pasiima iš mamos aukso ir dar, kad kiti paima to aukso. V. išėjusi iš buto sakė, kad pasiėmė segtukus ir žieduką paprastą, apie jokį auksą jai nesakė. Išėjusios pagalvojo, kad gal N. mama išsivežė auksą į Norvegiją. Labai gailisi dėl to ką padarė. V. jai niekada nepasakojo apie jos paimtą auksą, iš to jokios naudos ji neturėjo.

Nors kaltinamosios V. M. ir K. M. savo kaltę dėl joms inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, jų kaltė įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji I. J. teisme iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1., b.l. 21-25) ir parodė, kad ji ieškojo darbo, dažnai važinėjo į užsienį ir visas auksas buvo laikomas namuose. Taip atsitiko, kad spalio ar lapkričio mėnesį ji paliko auksą namie. Gruodžio 6 d. buvo koncertas Vilniuje, ji ruošėsi važiuoti į tą koncertą, pasiėmė savo dėžutę, kur gulėjo kosmetinė su aukso papuošalais. Tai buvo prieš pusantrų metų, 2011 metais ir maždaug spalio ar lapkričio mėnesį ji paskutinį kartą matė savo aukso papuošalus, po to jų nenaudojo, paskui jų jai prireikė važiuojant į koncertą. Iš Ukrainos buvo atvykusi jos mama, kuri padėjo ieškoti aukso dirbinių. Visą gruodį iki Kalėdų dirbo Klaipėdos mieste, grįžo į Šiaulius, tada mama jai pasakė, kad visą butą apžiūrėjo, tačiau papuošalų nerado. Turėjo visokių įtarimų ir pati pradėjo ieškoti įkalčių, kas galėjo įvykdyti vagystę. Įtarė V. M. Vasario mėnesį su dukra važiavo į Kaliningradą dėl dukters studijų, tai buvo gal vasario 10 dieną. Prieš tai ji pakeitė buto durų vieną spyną ir nepasakė dukrai, išvažiavo anksti ryte, grįžo vakare, tada pamatė, kad viena spyna atrakinta, o kita spyna, kuri buvo pakeista, neatrakinta. Buvo padariusi atžymėjimus ant kilimėlio prie durų, laiptinė neapšviesta, suprato iš kilimėlio, kad kažkas buvo. Kai su dukra grįžo į butą, dukrai iš karto pasakė, kad kažkas norėjo į butą įeiti ir apvogti, taip pat pasakė, kad įtarinėja V. M. O dukra jai atsakė, kad negali būti, nes V. M. su apendicito priepuoliu turėjo būti ligoninėje. Tada dukra jai parodė SMS žinutes, kuriomis ji susirašinėjo su V. M. Kitą dieną anksti ryte ji nuvažiavo į ligoninę, paklausė, ar V. M. pateko į ligoninę, jai pasakė, kad ne. Iš ligoninės nuvažiavo į policiją ir padavė pareiškimą. Turėjo daug aukso dirbinių, buvo grandinėlė ir apyrankė, tai buvo komplektas. Grandinėlės turi kainą likusią, tai vienintelė kaina, kuri išsisaugojo atsitiktinai iš visų jos auksinių papuošalų. Grandinėlę pirko prieš 12 metų, tai grandinėlė iš komplekto. Dabar visai kitos aukso kainos, tuo metu, kai buvo pavogti jos papuošalai, aukso kainos buvo mažesnės. Auksą, kurį ji turėjo, buvo renkamas visą gyvenimą. Buvo pavogtas žiedas su briliantu, žiedo sudėtis - baltas ir geltonas auksas, žiedo akutė – akmenėlis, buvo iškritęs ir padėtas šalia žiedo. Įsigijimo dokumentų žiedo neturi. Šį žiedą įsigijo, kai mokėsi Gomelio universitete, tą žiedą nusipirko už 200 dolerių, tai buvo labai seniai, gal prieš 15 metų. Galėjo būti žiedo vertė 1500 litų nurodyta kaltinime. Grandinėlės ir apyrankės kainą nurodė apie 800 ar 1000 litų. Dar pasigedo dviejų porų auskarų, viena pora N raidės formos buvo, o kita pora auskarų buvo, kaip dabar jos ausyse, tai auskarai jos mažosios dukros V., kurie išsisaugojo, nes buvo pas dukrą. Tokių pat auskarų poros ji pasigedo. Dingusiuose auskaruose buvo tik kitos spalvos akmenėliai. N raidės formos auskarų kaina apie 200-300 litų, apie 100 eurų, tiksliai neprisimena kainos, o ta kita pora auskarų kainavo apie 150 litų. Taip pat pasigedo ilgos grandinėlės su pravoslavų kryželiu, pirktų Pravoslavų cerkvėje prieš metus iki vagystės, mokėjo už juos abu 500 litų. Nuotraukose, kurias pridėjo prie bylos, matosi visi tie auksiniai papuošalai. Iš jos pavogė visus auksinius papuošalus, kurie buvo jos namuose. Papuošalus laikė savo kambaryje, norint juos paimti reikėjo atidaryti spintą, ištraukti dėžutę, kurioje laikė apatinį trikotažą, ir dėžutėje buvo kosmetinė su auksu, kosmetinė buvo tamsiai mėlynos spalvos, languota. Žiūrint vizualiai kosmetinės nesimato, reikia paieškoti. Toje kosmetinėje taip pat buvo ir grandinėlė ant rankos, kuri buvo nutrūkusi, pasigedo apyrankės, kuri buvo su tuščiavidurėm širdelėm, kainavo apie 300 litų. Pasigedo vieno sidabrinio auskaro ir dantų karūnėlių (laužo) iš aukso, kurio buvo 3 ar 3,5 gramai. Dar buvo maža plokštelė, tai buvo likučiai aukso sulydyto, kuris buvo likęs, tą metalo laužą įvertino apie 1000 litų. Visą dingusį auksą įvertino 7000 ar 8000 litų, tai turtinė žala, kurią ji patyrė. Kas nors kitas tų daiktų negalėjo paimti. Moralinę žalą vertina 10000 litų. Ji jau penktą kartą atskrido iš Norvegijos dėl bylos, jai reikia atsiprašinėti iš darbo, tai brangiai kainuoja. V. M. mokėsi kartu su jos dukra, pasiėmė raktus iš dukros portfelio ir atsirakinusi buto duris, vaikščiojo po butą, rausėsi jų daiktuose. Pareiškimą policijai ji padavė pirmadienį, vasario 13 dieną, o ketvirtadienį, vasario 16 dieną V. M. staigiai išskrido į Angliją. Ir tada jai buvo aišku, kad V. M. bėga nuo atsakomybės. Iš kaltinamųjų pasakojimų matyti, kad jos abi dalyvavo vagystėje, viena kitai melavo, ji negali žinoti, ar ir K. nepaėmė jos daiktų, nes kaltinamosios aiškino, kad viena nuo kitos slėpė, jog ėmė auksą, todėl žalą prašo atlyginti iš abiejų kaltinamųjų. Jos su dukra santykiai yra normalūs, ji dukrą išlaiko. Dabar dukra grįžo į Lietuvą ir dirba, mokosi Kauno universiteto Panevėžio fakultete, neakivaizdiniame skyriuje. Savo dukromis ji pasitiki. Kada pavogė auksą ji nežino, bet pamatė, kad jo nėra gruodžio mėnesį. Dukra N. ieškojo raktų dar iki aukso dingimo, ji tada sakė, kad turbūt kita dukra V. pasiėmė. Daugiau apie raktus nešnekėjo, paskui ji išvažiavo į Klaipėdą, spyna nebuvo pakeista. Prieš išvažiuojant į Kaliningradą N. vėl dingo raktai mokykloje. Galėjo būti, kad aukso pasigedo gruodžio 9 dieną, nes tą dieną turėjo važiuoti į koncertą „Mašina vremeni“ į Vilnių. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė tą datą, kada tikrai buvo, dabar praėjo du metai, neprisimena tiksliai datos. Ji sakė dukrai N., kad yra dingę auksiniai papuošalai, kai tik pastebėjo vagystę, mažajai dukrai nieko nesakė apie papuošalus, o vyresnioji pasakė, kad paieškos. Dukra pasakė, kad negali rasti, N. nežinojo, kur laikomas auksas. Kai dingo pirmą kartą raktas, tada iš aukso niekas nebuvo dingę, tik prapuolė raktai ir viskas. Raktai dingo, kai vaikai ėjo į mokyklą, gal tai buvo ruduo, bet tiksliai neatsimena, nes raktai buvo vienodi tiek pas mažąją dukrą, tiek pas vyresniąją, nebuvo jokio pakabuko. Tada padavė abiem dukroms raktus su skirtingais pakabukais. Vyresnioji dukra neužsidėdavo jos auksinių papuošalų, nes nešioja tik sidabrą, nemėgsta nešioti auksinių papuošalų. Nežino, ar pas vyresniąją dukrą ateidavo draugų, gal iš klasiokų kas nors yra buvę. Dukra yra sakiusi, kad pas ją buvo atėję draugai, kai ji buvo išvažiavusi, tada buvo atėjusi ir V. M., kiti draugai, tai buvo gal pavasarį, ar vasarą. Taip pat parodė, kad V. M. pripažino savo kaltę klasiokų „saite“, tai buvo vasario mėnesį praeitų metų, ji iš karto atskrido į Lietuvą, nuėjo į mokyklą, sužinojo, kad V. M. grįžo į mokyklą tęsti mokslus. Paprašė klasės auklėtojos, kad ji pakviestų dėl pokalbio į kabinetą V. M. Pokalbyje dalyvavo ji, V. M. ir klasės auklėtoja. V. M. tada pasakė, kad viską paėmė, V. pradėjo verkti. V. M. ji pasakė, kad ten buvo šventintas Pravoslavų kryželis ir, kad ji padarė didelę nuodėmę. Klausė V. M., kaip ji ketina atlyginti žalą, ji atsakė, kad yra užsidirbusi pinigų. Tada kabinete, ar V. M. aiškino aplinkybes kaip vogė, neatsimena, tik sakė, kad paėmė raktus iš N. ir nespėjo jų atgal padėti, tuo metu, kad buvo su K., nesakė, pasakė, kad aukso papuošalus pardavė ir susigrąžinti juos nėra galimybės. Auksiniai papuošalai jai negrąžinti. Kai pastebėjo gruodžio mėnesį, kad nėra jos aukso papuošalų, pradėjo važinėti po visus lombardus, ieškojo savo aukso papuošalų. Ta storoji grandinėlė ir apyrankė, tai buvo ypatingas rusiškas auksas, jis buvo išpūstas rutuliukais, geros kokybės auksas, čia tokio nenupirksi, lombarde iš karto būtų atpažinusi savo auksą. Ji nežinojo, kad V. M. kaltina aukso vagyste jos dukrą N., todėl su dukra ta tema nekalbėjo. Kad būtų dingęs anksčiau auksas, tokių atvejų nebuvo, ir nebuvo kitų aukso dirbinių, tik tie, kuriuos ji išvardijo, jokio kito žiedo, kitų aukso papuošalų neturėjo, jokio kito žiedo nebuvo ir dingo vienas vienintelis žiedas su briliantu. Dėl aukso papuošalų dingimo patyrė labai didelį stresą, kadangi tuo metu buvo atleista iš darbo, buvo labai sunki materialinė padėtis, pati būtų galėjusi užstatyti aukso papuošalus lombarde. Žiedas su briliantu buvo pirktas ir dovanotas universiteto baigimo proga. Apyrankė buvo išskirtinis aukso dirbinys, kurio niekas daugiau neturėjo. O paskutinis pirkinys – kryželis, buvo pirktas cerkvėje, jis buvo asmeninis, šventintas. Be turtinės ir neturtinės žalos turėjo papildomų išlaidų, penkis kartus skrido iš Norvegijos į Lietuvą, ne tik pirko bilietus, bet ir mokėjo pinigus už keliones iš oro uosto, buvo atitraukta nuo darbo. Už bilietus sumokėjo apie 1200 litų. Viena jos darbo valanda kainuoja apie 80 litų. Norėtų, kad jai būtų atlygintos išlaidos už lėktuvo bilietus. Nori, kad žala būtų atlyginta kuo didesnėmis dalimis ir kiek galima greičiau, nes žala nėra atlyginta visiškai. Kaltinamosios nebandė tartis su ja dėl žalos atlyginimo. Nors V. M. sutiko atlyginti žalą, ji teigė, kad turėjo pinigų ir siūlė atlyginti žalą, tačiau jai padarytos žalos suma buvo nemaža ir ji netikėjo, kad V. M. visą tą sumą atiduos. Nori, kad neturtinę žalą atlygintų abi kaltinamosios, kadangi vagystę įvykdė kartu. Ji klausė dukros N. apie žiedo pardavimo aplinkybes, kai V. M. pradėjo sakyti, kad jos abi kažką pardavė. Dukra jai sakė, kad nieko neėmė ir nieko nepardavė. Dvi poros auskarų buvo vienodos, tik skirtingų spalvų akmenukai buvo. Jie buvo pirkti, kai gimė mažoji dukra, o N. buvo 10 metų. N. dovanoti auskarai buvo padėti į kosmetinę. Mažoji dukra nešiodavo tik tuos jai dovanotus auksinius auskarus, daugiau ji jokių auksinių papuošalų neturėjo. Į nurodytą metalo laužo kainą įeina ir aukso lydinio ir karūnėlių kaina.

Iš 2012-04-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. Č. nutarimo matyti, kad buvo patikslinti I. J. duomenys ir nutarta visus dokumentus, surašytus I. J. vardu laikyti surašytais I. J. vardu (1 t., b.l. 20).

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad ji buvo N. J. klasės auklėtoja, o jos mamą I. J. pažįsta kaip klasės mokinės mamą, V. M. taip pat buvo jos mokinė, kitos kaltinamosios nepažįsta. Tai atsitiko labai netikėtai, dingo brangenybės I. J. Vasario mėnesį I. J. buvo mokykloje ir paprašė pakalbėti su V. M. Ji pakvietė V. M. ir įvyko pokalbis. I. J. kalbėjo apie auksą, kuris buvo jos namuose, kad buvo šventinti kryželiai. Klausė V., ar ji žino, kad tai yra didelė nuodėmė, kaip ji visa tai galėjo padaryti. V. M. sakė, kad viską supranta, pasakė, kad ji spintoje rado ir paėmė. I. J. klausė jos, kaip ji gavo raktus. V. M. pasakė, kad paėmė raktus iš N., kuri apie tai nieko nežinojo, nes tai buvo pamokų metu. V. M. minėjo mergaitę, su kuria jos abi tai padarė, kad ji buvo ne kartą tame bute, ir paėmė tai, kas jai patiko. Daugiau ji nieko nepasakojo. N. mama verkė, kai atėjo, ji pasakė, kad pas ją atsitiko tokia bėda. V. M. neverkė, ji elgėsi, kaip kokia herojė. V. M. pasakė, kad ji bute buvo keletą kartų, ji imdavo ką rasdavo, kad ieškojo vienoje vietoje ir kitoje, ir rado tai, ko norėjo. V. M. pasakė, kad ji tų daiktų grąžinti negali, nes tų daiktų jau nebėra, kai važiavo į užsienį, tuos daiktus vežėsi kartu, į lombardą kažką pridavė. Buvo labai keista, kad V. M. 12 klasės pabaigoje, kai jai sukako 18 metų, sausio 16 dieną, pasakė, kad nebesimokys, važiuos į užsienį, visi mokytojai ją įkalbinėjo tęsti mokslus. V. M. grįžo iš kelionės tik kitais metais, tais metais kai išvažiavo, ji mokykloje daugiau nepasirodė. V. M. dėl vagystės ji sakė, kad ji nieko nemylėjo tokiu atveju, kad nepagalvojo apie savo sesutę, kuri mokosi toje pačioje mokykloje šeštoje klasėje, apie tėvus, kaip ji galėjo tokią nuodėmę padaryti. V. M. jai nieko neatsakė, kur dėjo pinigus už pavogtą auksą taip pat nesakė. V. M. sakė, kad buvo maišelis su auksu, bet jo neišvardino, sakė, kad sutinka atlyginti žalą.

Liudytoja N. J. teisme parodė, kad nukentėjusioji I. J. yra jos mama, o kaltinamoji V. buvusi klasiokė, K. pažįstama. Dingo mamos auksas, kas ten tiksliai buvo, ji nežino. Žino, kad buvo grandinėlių, žiedas, jų su seserimi auskarai. Jai mama paskambino, jeigu neklysta, tai buvo gruodžio 9 dieną, pasakė paieškoti aukso, nes pati neranda. Pradėjo ieškoti, nerado, pasikvietė draugę V. R., su kuria tuo metu daugiausiai bendravo, kad padėtų ieškoti. Ieškojo ne vienoje spintoje, nes mama galėjo padėti į skirtingas vietas auksą. Ji tiksliai nežinojo, kur mama gali laikyti auksą. Jos ieškojo, nerado, draugė jai pasiūlė parašyti V. ir jos paklausti. Mama įtarinėjo V. dėl aukso vagystės. Ji per „skaipą“ parašė V., kurios klausinėjo apie auksą. Sakė V., kad mama aukso neranda. Mama aukso papuošalus nešiodavo dažnai, nešiojo auksinę grandinėlę ant rankos arba ant kaklo. Yra mačiusi, kad mama nešioja žiedą, po to nebematė jo. Mama pasigedo papuošalų gruodžio 9 dieną, mama pati jai tai pasakė, tai galėjo būti 2011 m., ar 2012 m., kai ji buvo 12 klasėje. V. M. pažįsta nuo penktos klasės, su ja bendraudavo, ji ateidavo į svečius, yra daug kartų buvusi pas ją namuose. K. M. pas ją svečiuose niekada nebuvo, su ja susitikdavo tik būdamos su V. lauke, artimiau bendravo su V. Su V. dažniausiai leisdavo laiką jos kambaryje arba kambaryje, kur sofa stovi ir televizorius. V., būdama pas ją namuose, galėjo matyti mamos papuošalus nebent ant pačios mamos, o ne kur nors padėtus. Santykiai su V. tada buvo geri, kai prasidėjo byla, tada nutrūko. Ji pati nešioja sidabrinius papuošalus, auksinių auskarų nenešioja, nes alergiška. V. jokių auksinių papuošalų nėra rodžiusi. Taip pat parodė, kad vieną kartą buvo dingę buto raktai, ji jų pasigedo, galvojo, kad gal sesuo paėmė, su seserimi dėl raktų pykdavosi. Tada mama joms nupirko po pakabuką, kad atskirtų savo raktus. Antrą kartą raktų pasigedo, kai su klasioku mokykloje buvo konfliktas, ji tada išėjo iš klasės, V. jai atnešė iš klasės daiktus. Grįžusi namo, ji nerado raktų. Kai antrą kartą dingo raktas, pagalvojo, kad pametė. Tada išeidamos iš mokyklos nuėjo su V. parūkyti. Parvažiavo namo autobusu, išlipusi iš autobuso, ieškojo raktų, bet nerado, iš karto išvažiavo atgal prie mokyklos jų ieškoti. Tas antras kartas buvo, kai buvo sniego, gal tai buvo vasario mėnesį prieš išvažiuojant į Kaliningradą, raktai dingo dieną prieš išvažiavimą. Ji buvo papasakojusi V., kad važiuos į Kaliningradą. Kad mama buvo atėjusi į mokyklą ir kalbėjosi su V., ji sužinojo praeitais metais, kai atvažiavo iš Minsko duoti parodymus, su mama nebuvo anksčiau apie tai kalbėjusi. Jokio mamos žiedo ji tikrai nenešiojo ir nepardavinėjo, nežino kokį žiedą galėjo pardavinėti, nes buvo tik vienas mamos žiedas. Kad mama keitė durų spyną išvažiuojant į Kaliningradą, nežinojo. Yra dariusi vakarėlį namie, jame buvo V., V. draugė G., trys vaikinai, jei neklysta. Klasės draugės lankydavosi pas ją namuose retai, jie sėdėdavo pas ją kambaryje, po butą nevaikščiodavo. Su mama nesikalbėjo apie žiedo galimą pardavimą, mama jos nieko apie tai neklausė. Mama turėjo auksinius papuošalus: ilgą grandinėlę ant kaklo su kryžiuku, ant rankos storą grandinėlę, žiedą, auskarus, kiek auskarų turėjo, negali pasakyti. Ne visi šie daiktai buvo pirkti, dauguma šių daiktų buvo padovanoti.

2012-02-13 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti bute (duomenys neskelbtini), iš kur pasak nukentėjusiosios I. J. buvo pagrobti jos daiktai (t. 1, b.l. 16-19).

Iš 2013-02-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. J. parodė vietą bute (duomenys neskelbtini), kur laikė savo papuošalus (t. 1, b.l. 28-31).

2012-04-27 ir 2012-05-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo M. Č. tarnybiniai pranešimai, 2012-04-23 paklausimas apie telekomunikacijų įrenginių lokacijos vietas ir UAB „Bitė Lietuva“ pateikti duomenys patvirtina, kad V. M. priklausančiu telefono numeriu 863618104 buvo jungtasi prie judriojo ryšio bokštelio celės Nr. SI104A (0191), aptarnaujančios teritoriją, kurioje yra namas, adresu Radviliškio g. 102, Šiauliuose, 2011-10-25, 12.50 val., 2011-11-08,19.05 val., 2012-02-12, 07.04 val. ir 2012-02-23, 04.10 val. (t. 1, b.l. 52-57).

2012-03-05 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad liudytoja N. J. pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia 5230 (t. 1, b.l. 60).

2012-03-06 daiktų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas N. J. pateiktas telefonas Nokia5230, kuriame buvo išsaugotos SMS žinutės, gautos iš telefono Nr. +37063618104, adresato, įvardinto „???? ?.“. Iš šių žinučių, siųstų 2012-02-12 turinio matyti, kad V. M. siuntė SMS žinutes N. J., kuriose nurodė, kad yra ligoninėje (t. 1, b.l. 61-71).

2012-04-26 VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešimas patvirtina, kad V. M. 2012-02-12 į ligoninės Moters ir vaiko kliniką nesikreipė (t. 1, b.l. 59).

2013-02-07 daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusioji I. J. pateikė savo asmens paso kopiją su vizomis, iš kurių matyti, kad 2012-02-12 I. J. buvo išvykusi į Rusijos Federaciją bei kompaktinį diską su nuotraukomis, kuriose I. J. užfiksuota su auksiniais papuošalais, kurių pasigedo (t. 1, b.l. 75-77).

2013-02-07 apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusiosios I. J. pateiktos kompaktinės plokštelės, jose esančių nuotraukų, kuriose užfiksuoti iš I. J. pagrobti juvelyriniai dirbiniai, apžiūra (t. 1, b.l. 78-82).

2012-02-13, 2012-03-06, 2012-03-12, 2012-07-16, 2012-08-16, 2012-09-06, 2013-01-31 tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad iš I. J. pagroti daiktai nesurasti (b.l. 87-89, 101, 105, 106, 119, 120).

2013-02-28 V. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad V. M. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vietą, iš kurios pagrobė I. J. priklausančius daiktus (t. 2, b.l. 51-55).

2013-02-28 K. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, kad K. M. parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir vietas, kuriose ieškojo aukso dirbinių ir paėmė cigaretes (t. 2, b.l. 89-94).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. pateikė auksinės grandinėlės etiketę, kurioje nurodyta „auksas 585 50, svoris 16,17 g ir kaina 1374 Lt“, etiketė apžiūrėta, prijungta prie bylos medžiagos (t.13, b.l. 19).

Aptartų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamosios V. M. ir K. M. laikotarpiu nuo 2011-10-22 iki 2011-12-09, tiksli data ir laikas nenustatytas, pasinaudodamos iš N. J. pagrobtais buto raktais, pateko į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir pagrobė svetimus, nukentėjusiajai I. J. priklausančius, kaltinime nurodytus daiktus, be to, 2012-02-12, tikslus laikas nenustatytas, turėdamos tikslą pagrobti svetimus daiktus, pasikėsino įsibrauti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes viena iš buto spynų buvo pakeista. Šias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios I. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai, kuriais teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, remiasi visiškai, nes jie yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų juose nėra. Nukentėjusiosios I. J. parodymus patvirtina ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. J. bei liudytojos A. K. parodymai, iš dalies ir pačių kaltinamųjų V. M. bei K. M. parodymai. Aplinkybių, dėl kurių I. J. galėtų apkalbėti kaltinamąsias V. M. ir K. M., nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu – priešingai, nustatyta, kad iki vagystės fakto V. M. buvo nukentėjusiosios I. J. dukters N. J. draugė, su N. J. V. M. mokėsi vienoje klasėje, V. M. lankydavosi svečiuose pas N. J., V. M. ir N. J. santykiai buvo geri, o K. M. iki vagystės nukentėjusioji nepažinojo. Liudytoja N. J. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad iki bylos pradėjimo jos santykiai su V. M. buvo geri, jos bendravo, o K. M. yra mačiusi kelis kartus, žino, kad K. M. yra V. M. draugė. Nukentėjusiosios I. J. parodymai tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu patvirtina, kad pasigedusi aukso dirbinių, jų vagyste ji įtarė būtent kaltinamąją V. M. (kaltinamosios K. M. tuo metu nepažinojo) ir ėmėsi priemonių, siekdama patvirtinti arba paneigti savo įtarimus, t.y. išvykdama su dukra į užsienį, pakeitė durų spyną, iš liudytojos N. J. sužinojusi, kad V. M. domėjosi jų kelione į užsienį, aiškinosi aplinkybes, ar V. M. tikrai buvo ligoninėje ir pan. Nukentėjusiosios I. J. ir liudytojos N. J. 2012-03-05 ir 2012-02-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (t. 1, b.l. 60, 75-77) pateikti daiktai ir dokumentai, jų apžiūros metu gauti duomenys, taip pat duomenys, gauti iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės patvirtina nukentėjusiosios I. J. parodymus. Be to, nukentėjusiosios I. J. parodymus dėl aukščiau aptariamų aplinkybių patvirtina ir pačios kaltinamosios V. M. parodymai. Dėl to teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios I. J. parodymais.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad V. M. buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), raktus paėmė iš nukentėjusiosios I. J. dukters N. J. be priežiūros paliktos kuprinės Santarvės vidurinėje mokykloje, esančioje Vytauto g. 113, Šiauliuose. Šias aplinkybes patvirtino nukentėjusioji I. J. bei liudytoja N. J., parodžiusios, kad buvo dingę N. J. raktai, be to, aplinkybės, kad turėdamos tikslą įvykdyti vagystę, vieną kartą pateko į I. J. butą, taip pat, kad antrą kartą bandė vėl patekti į butą su raktais, paimtais iš N. J. kuprinės, neneigė ir pačios kaltinamosios.

Nors nukentėjusioji ir nepateikė kaltinamajame akte nurodytų aukso dirbinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų, išskyrus vieną etiketę (t. 3, b.l. 19), tačiau ji aiškiai įvardijo visus pagrobtus daiktus, juos išsamiai apibūdino, nurodė visų daiktų įsigijimo aplinkybes, be to, ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotraukas, kuriose ji užfiksuota su dalimi pagrobtų aukso dirbinių – dviem grandinėlėmis ant kaklo (viena trumpesnė, kita ilgesnė su kryželio formos pakabuku, dviem grandinėlėmis apyrankėmis ir žiedu su akute (t. 1, b.l. 75-82). Dėl to teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. J. parodymais dėl jos nurodytų pagrobtų daiktų kiekio. Nukentėjusiosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek nagrinėjimo teisme metu dėl šių aplinkybių taip pat buvo nuoseklūs. Nukentėjusiosios I. J. nurodytas aplinkybes dėl iš jos pagrobtų daiktų patvirtina ir liudytojos N. J. parodymai. Nors liudytoja N. J. parodė, kad aukso dirbiniai jos mamai I. J. buvo padovanoti, o ne pirkti, šie parodymai nepaneigia paties fakto, kad nukentėjusioji I. J. turėjo jos nurodytus aukso dirbinius, be to, iš liudytojos parodymų matyti, kad pati liudytoja N. J. aukso dirbinių nenešioja ir turimais mamos papuošalais ir jų įsigijimo aplinkybėmis nesidomėjo.

Teismas remiasi kaltinamųjų V. M. ir K. M. teismo posėdžio metu duotais parodymais, tiek kiek jie atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes dėl buto raktų paėmimo ir jų panaudojimo patenkant ir kėsinantis patekti į nukentėjusiosios butą, dėl susitarimo įvykdyti vagystę, dėl to, kad viena iš kaltinamųjų stebėjo aplinką, kol kita buvo bute, dėl kaltinamosios V. M. bendravimo SMS žinutėmis su N. J., iš dalies ir kaltinamosios V. M. parodymais, kad ji paėmė dalį nukentėjusiosios bute rastų aukso dirbinių, kuriuos pardavusi gavo 2000-2200 litų. V. M. parodė, kad grandinėlė ant kaklo ir apyrankė, kurias ji paėmė, buvo vienodo pynimo, kaltinamajame akte grandinėlės vertė nurodyta 2000 litų, apyrankė tikriausiai 8 gramų (t. 2, b.l. 188). Nukentėjusioji I. J. patvirtino, kad iš jos buvo pagrobtas aukso dirbinių komplektas – grandinėlė ir apyrankė (t. 3, b.l. 28). Iš liudytojos A. K. parodymų matyti, kad pokalbio, vykusio tarp jos, I. J. ir V. M., metu V. M. pripažino įvykdžiusi vagystę, pokalbio metu buvo kalbama apie šventinto kryželio vagystę, apie tai, kad toks poelgis yra nuodėmė (t. 3, b.l. 33 ). Šie liudytojos A. K. parodymai netiesiogiai patvirtina, kad V. M. minėto pokalbio metu neneigė įvykdžiusi vagystę, teismo posėdžio metu kaltinamoji V. M. pripažino, kad toks pokalbis buvo, teigė, kad tuo metu ji pripažino vogusi aukso dirbinius, parodė, kad pokalbis buvo bendro pobūdžio, daiktų, kuriuos vogė ji nenurodė (t. 3, b.l. 36). Taigi, minėto pokalbio metu V. M., kaltinama vagyste, patį vagystės faktą pripažino, nurodė, kad vagystę įvykdė kartu su kita mergaite ir kaltinama būtent kryželio vagyste, šios aplinkybės neneigė. Pažymėtina tai, kad iš parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad tiek kaltinamoji V. M., tiek nukentėjusioji parodė tą pačią vietą, kurioje buvo sudėti aukso dirbiniai (t. 1, b.l. 28-31, 51-55). Kaltinamoji V. M. nurodė, kad I. J. bute paėmė grandinėlę, apyrankę ir du moteriškus žiedus, tuo tarpu iš kaltinamojo akto matyti, jog V. M. ir K. M. yra kaltinamos tik vieno žiedo su akmenuku vagyste. Nukentėjusioji I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji turėjo tik vieną auksinį žiedą su brilianto akmenuku, kuris buvo iškritęs, jokių kitų žiedų nėra turėjusi, pasigedo tik vieno minėto žiedo (t. 3, b.l. 30), todėl V. M. paimti du žiedus iš jos negalėjo. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. J. parodymais, liudytoja A. K. yra buvusi tiek kaltinamosios V. M., tiek liudytojos N. J. klasės auklėtoja, K. M. minėta liudytoja nepažįsta, nėra pagrindo manyti, kad liudytoja A. K. dėl kokių nors priežasčių galėtų apkalbėti kaltinamąsias V. M. ir K. M., todėl teismas, įvertinęs šios liudytojos parodymus kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, vertina kaip patvirtinančius kaltinamųjų kaltę padarius joms inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Tuo tarpu kaltinamosios V. M. parodymus, kad ji paėmė tik auksinę grandinėlę ant kaklo, auksinę apyrankę ant rankos ir du auksinius paprastus moteriškus žiedus, buvusius plastikiniame maišelyje, daugiau nieko neėmė (t. 2, b.l. 186, 188) bei K. M. parodymus, kad ji paėmė iš buto tik cigaretes (t. 2, b.l. 189) bei abiejų kaltinamųjų parodymus, kad viena kitai sakė, jog nieko nepaėmė iš buto, gautų pinigų už parduotus aukso dirbinius nesidalino, kad aukso dirbinius galėjo pavogti nukentėjusiosios dukra N. J. ar kiti pas ją ateinantys asmenys, o antrą kartą patekti į butą bandė iš kvailumo, negalvodamos apie pasekmes, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, bandymą išvengti turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai. Kaltinamųjų parodymai teisme dėl to ką kaltinamosios pagrobė iš nukentėjusiosios buto iš esmės sutampa su ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duotais parodymais, tačiau šių kaltinamųjų parodymų nepatvirtina kiti ištirti ir įvertinti įrodymai. Kaltinamoji V. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog K. M. paėmė žiedelį su segtukais ir cigarečių pakelį, taip pat teigė, kad aukso dirbinius maišelyje pamatė iškart atidariusi spintą, todėl pagalvojo kaip K. M. galėjo aukso dirbinių nerasti (t. 2, b.l. 47-50, 57). Tuo tarpu K. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ne ji, o V. M. paėmė iš vonios du žiedelius ir segtuką, o ji pati paėmė tik cigaretes, be to, apklausos metu paminėjo, kad V. jai buvo sakiusi, kad aukso dirbiniai buvo pintinėje (t. 2, b.l. 87, 88). Iš šių kaltinamųjų parodymų matyti, kad abi kaltinamosios apklausų ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš nukentėjusiosios buto buvo paimti ir daiktai (žiedeliai, segtukai, cigaretės), nenurodyti kaltinamajame akte, tačiau šių daiktų pagrobimu jos kaltino viena kitą, jų parodymai dėl šių aplinkybių nesutapo. Iš 2013-02-28 K. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 2, b.l. 89-94) matyti, kad K. M. parodė vietas, kuriose ieškojo aukso dirbinių ir paėmė cigaretes. Šio parodymų patikrinimo vietoje metu gautus duomenis, kad K. M. patikrino tik spinteles, kuriose aukso dirbinių nebuvo, tačiau nepatikrino šalia buvusios spintelės, kurioje, nukentėjusiosios teigimu, ir buvo sudėti aukso dirbiniai, teismas vertina kritiškai, nes šie parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji I. J. parodė, kad visus auksinius papuošalus laikė vienoje vietoje, savo kambaryje, spintoje, kosmetinėje, kuri buvo dėžutėje su apatiniais rūbais (t. 3., b.l. 28, 29), parodymų patikrinimo vietoje metu parodė pintinę spintoje, kurioje laikė papuošalus (t. 1, b.l. 30). V. M. tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme tvirtino, kad aukso dirbinius rado maišelyje iškart atidariusi spintą, pagalvojo kaip K. M. galėjo aukso dirbinių nerasti ir apie tai, kad papuošalai buvo laikomi pintinėje apklausų metu neminėjo. Dėl to kaltinamosios K. M. parodymus, kad jokių papuošalų ji nerado, nepaėmė, negavo iš vagystės jokios naudos ir būtent V. jai buvo sakiusi, jog aukso dirbiniai buvo pintinėje, taip pat V. M. parodymus, kad aukso dirbinius ji rado maišelyje iškart atidariusi spintą, teismas vertina kritiškai kaip prieštaraujančius kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kaltinamųjų parodymus, kad aukso papuošalus ir kitus daiktus, dėl kurių vagystės savo kaltės nepripažino kaltinamoji V. M., galėjo pagrobti liudytoja N. J. ar pas ją besilankantys kiti asmenys paneigia tiek nukentėjusiosios I. J. parodymai, tiek liudytojos N. J. parodymai, duoti 2012-02-24 ir 2013-02-14 apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat ir akistatos su V. M. metu (t. 1, b.l. 47). Įrodymų, patvirtinančių, kad N. J. galėjo parduoti jos mamai priklausantį žiedą, nėra, nors kaltinamoji V. M. nurodė, kad kartu su N. J. vyko parduoti žiedą kažkokiam vyriškiui, kurį susirado per skelbimą, tačiau nurodyti šio asmens kontaktinių duomenų ji negalėjo. Be to, kaltinamoji nurodė, kad N. J. paprašė jos padėti parduoti žiedą, nes buvo nepilnametė, silpnai kalbėjo lietuviškai, tačiau apklausos teismo posėdyje metu liudytoja N. J. labai gerai kalbėjo lietuviškai, iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ji mokėsi Minske, todėl nėra pagrindo manyti, kad N. J. lietuvių kalbos žinios 2011 metais, tuo metu, kai V. M. nurodė padėjusi N. J. parduoti žiedą, galėjo būti silpnos. Be to, ir pati V. M. 2011 metais dar buvo nepilnametė. Ištyrus byloje surinktus įrodymus neginčytinai nustatyta, kad kaltinamosios V. M. ir K. M. neteisėtai disponavo I. J. priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), raktais, turėdamos tikslą įvykdyti vagystę, jos buvo įsibrovusios į šį butą ir pakartotinai ketino į jį įsibrauti, nukentėjusioji patvirtinto, kad pastebėjusi aukso dirbinių dingimą, iš karto įtarė kaltinamąją V. M., pačios kaltinamosios veiksmai, t.y. SMS žinučių rašymas liudytojai N. J. ir bandymas kartu su K. M. pakartotinai patekti į nukentėjusiosios butą, patvirtino nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių, kad vagystę įvykdė būtent V. M. ir K. M. pagrįstumą. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad kokie nors kiti tretieji asmenys būtų galėję įvykdyti vagystę, nėra.

Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veikė bendrai, esant tarpusavio susitarimui, vienai iš kaltinamųjų stebint aplinką įvykio vietoje, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad kita kaltinamoji nekliudomai galėtų patekti į butą ir pašaliniai asmenys nesutrukdytų įvykdyti vagystę, tokiu būdu užvaldė nukentėjusiajai I. J. priklausantį turtą, t.y. abi veikė kaip vykdytojos. V. M. ir K. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus teismas pripažįsta, kad kaltinamosios V. M. ir K. M. padarė joms inkriminuotą nusikalstamą veiką – pagrobė svetimą turtą įsibrovusios į patalpą ir dėl šios veikos padarymo yra kaltos. Veika kvalifikuota teisingai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinime nurodyta, kad V. M. ir K. M. pagrobė 7255 Lt vertės svetimą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. pateikė auksinės grandinėlės etiketę, kurioje nurodyta „auksas 585 50, svoris 16,17 g ir kaina 1374 Lt“, o iš kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamosios yra kaltinamos būtent tokio ilgio ir svorio auksinės grandinėlės pagrobimu, todėl teismas patikslina kaltinimą, nustatant, kad minėtos grandinėlės vertė yra ne 2000 Lt, o 1374 Lt, atitinkamai patikslinama ir kaltinime nurodyta bendra pagrobto turto vertė, nurodant, kad kaltinamosios pagrobė svetimo turto, priklausančio I. J. už 6629 Lt. Šis patikslinimas kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinimo apimties nedidina.

Dėl vagystės iš I. P. buto

Kaltinamoji V. M. savo kaltę dėl vagytės iš I. P. buto pripažino visiškai, parodė, kad pripažįsta, jog buvo su K. paėmusios ir per pusę pasidalino pinigus, savo dalį žalos P. ji atlygino. Grandinėlę paėmė iš vonios kambario nuo lentynėlės. Jos buvo Cvirkos gatvėje, priešais Saulės miestą, penkiaaukštyje, pirmame aukšte, Šiauliuose, kur gyvena M. draugė E. Su M. buvo susitarusios, grandinėlę su pakabuku paėmė ji, M. jai sakė, kur padėti aukso dirbiniai. Ji nuėjo iki vonios, o K. su E. šnekėjosi. Nurodytą daiktų vertę pripažįsta. P. 450 litų žalą atlygino. Su M. susitarė, kad vogs iš P., tai pasiūlė K. Tai buvo 2012 metais žiemos pabaigoje, tikslios datos nepamena. Pirmą kartą K. buvo paėmusi iš P. auskarus, K. buvo nepilnametė, o ji jau pilnametė, todėl būtent ji lombarde užstatė daiktus. K. jai po to pasakė, kad tai vogti auskarai, pasakė jau prieš tai, kai nuėjo abi pas P. vogti. Tada pirmą kartą lombarde užstatė auksą. Su K. iš pradžių susitarė, kad K. nueis pasišnekėti su E., o ji nueis į vonią ir paims grandinėlę. Žinutėmis susirašinėjo, kai tarėsi, kuri eis paimti grandinėlę. Už tą grandinėlę su pakabuku gavo 600 litų, pinigus pasidalino per pusę, po to ji išvažiavo pas draugą.

Kaltinamoji K. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nepamena, ar prieš treniruotę, ar po jos, ji paėmė auskarus. Su V. po to susitiko „Saulės mieste“ ir V. auskarus pardavė berods „Prabos“ parduotuvėje. Už auskarus gavo apie šimtą litų, nepamena, ar davė tada V. pinigų. Paskui papasakojo V., kad ten buvo kažkas daugiau, lyg grandinėlė, tada pradėjo tartis, kaip paimti grandinėlę ir kitą dieną ji pasiliko šnekėtis su E., o V. buvo vonioje ir paėmė grandinėlę. Tada abi nuvažiavo į Akropolį, pardavė grandinėlę, gavo apie šešis šimtus litų ir pasidalino per pusę pinigus. Ji nepamena, kada tiksliai tai buvo, jai atrodo, kad rudenį ar žiemą, tie įvykiai vėliau buvo, jau po to, kai ėjo į J. butą. Ji pas P. bute buvo du kartus, vieną kartą, kai paėmė auskarus, o kitą kartą jau kartu su V. ėjo. Auskarus rado vonioje, stiklinėje buvo įdėti, iš ten juos pasiėmė. Stiklinėje dar buvo grandinėlė, kai paėmė auskarus. Pirmą dieną pavogė auskarus, o paskui sugalvojo ir grandinėlę pavogti, nežino kodėl pasiūlė V. eiti kartu. Butas buvo Cvirkos gatvėje, prie „Saulės miesto“, pirmame aukšte, durys po kaire puse. Abi su V. tada paėmė tik grandinėlę, kartu nešė ją parduoti. Bute buvo apie pirmą, ar antrą valandą dienos. Su E. ėjo kartu į aerobiką, todėl ją pažinojo. Kai paėmė auskarus, tai jos su E. ėjo kartu į aerobiką, ji nuėjo į tualetą prieš treniruotę ir paėmė auskarus, tada jos išėjo. Kai su V. ėjo pas P. į butą, tada ji parašė E., kad ateis. Nukentėjusiajai I. P. žalą yra atlyginusi. Jai atrodo, kad į P. butą ėjo jau po to, kai bandė antrą kartą įeiti į J. butą. Kai paėmė auskarus, iš karto nesugalvojo, kad ir grandinėlę reikia paimti. Po to, kai pardavė auskarus, V. paklausė, ar dar kas nors buvo, tada bendrai sugalvojo, kad reikia eiti dar pas P. į butą. Su P. bendravo, jos atsiprašė, nežino ar atleido. Kai įvykdė nusikalstamas veikas, jai tada buvo penkiolika ar šešiolika metų. Šiandien galvoja, kad turbūt iš kvailumo taip pasielgė. Gailisi labai. Daugiau jos atžvilgiu jokių bylų nėra, šiuo metu mokosi, su teisėsauga bėdų neturi. Ateityje planuoja studijuoti mediciną, stengsis pašalinti pasekmes, šiai dienai pajamų ir turto neturi.

Be kaltinamųjų prisipažinimo jų kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina teismo posėdžio metu ištirti įrodymai:

nukentėjusiosios I. P. apklausos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2012-02-17 apie 09.30 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), vonios kambaryje ant lentynėlė pasigedo auksinės grandinėlės 50 cm ilgio, 6 g svorio, vertė 600 litų, auksinio pakabuko iš balto geltono aukso, 3 g svorio, vertė 300 litų, auksinių auskarų 5 g svorio, vertė 500 litų. Viso padaryta 1400 litų žala. Kada paskutinį kartą matė papuošalus - neprisimena. Viena auksinė grandinėlė liko nepavogta. Juvelyriniai daiktai buvo padėti ant atviros lentynėlės. Kartu su ja gyvena dukros E. ir K. P. Įtaria, kad papuošalus galėjo pavogti dukters E. P. draugė, su kuria kartu lanko aerobikos užsiėmimus. Dukra pasakojo, kad su drauge maždaug prieš dvi savaites buvo atėjusios į jų namus ir draugė ėjo į vonią. Buto duryse laužimo žymių nepastebėjo. 2013-04-11 V. M. ir K. M. prisipažino pavogusios auksinius papuošalus. V. M. atlygino 450 litų žalą, o su K. M. susitarė dėl 950 litų žalos atlyginimo per 2013 metų vasarą. Civilinio ieškinio nereiškia. Juvelyriniai dirbiniai negrąžinti (t. 1, b.l. 128-129, 130-131).

Liudytoja E. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-02-17 apie 09.30 val. buvo namuose, kai mama paklausė, ar ji nematė aukso dirbinių, kurie buvo vonios kambaryje. Pradėjo ieškoti, bet namuose aukso dirbinių nerado. Pagalvojo, kad aukso dirbinius galėjo paimti jos pažįstama K., kuri prieš kelias savaites buvo pas ją. Daugiau jokie draugai nebuvo atėję. Ji su mama buvo nuvažiavusios pas K. mamą, kalbėjosi, tačiau K. neigė paėmusi juvelyrinius dirbinius. Pažįsta V. M., kuri yra K. draugė. Prieš pastebint vagystę, V. M. buvo jų bute kartu su K., kuri paprašė vaistų nuo galvos skausmo V. Ji padavė vaistus V. ir ši nuėjo į vonią. Tuo metu ji kalbėjosi su K. Po kelių minučių V. ir K. išėjo iš buto, ji kartu nėjo. Prieš tai K. jų bute buvo viena ir tada jos abi išėjo į aerobikos treniruotę (t. 1, b.l. 134-134,136-137).

2012-02-20 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos - buto, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra, iš kur pasak I. P. buvo pagrobti jos daiktai (t. 1, b.l. 121-127).

2012-03-01 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad K. M. pateikė kompaktinę plokštelę su garso įrašu (t. 1, b.l 145).

2012-03-06 apžiūros protokole užfiksuota 2102-03-01 K. M. pateiktos kompaktinės plokštelės su garso įrašu apžiūra. Garso įraše užfiksuotas pokalbis tarp K. M. ir galimai V. M., kurio metu kalbama apie grandinėlę ir apyrankę bei stiklinę, kurią galimai lietė V. M. (t. 1, b.l 145).

Iš UAB ,,Kornas“ pateikto kvito Nr. ŠA 732, matyti, kad PC ,,Akropolis“, Aido g. 8, Šiauliai, esančiame padalinyje V. M. 2012-02-03 pardavė 585 prabos aukso laužą, 2,55 g, už 181 litų (t. 1, b.l. 148).

Iš UAB ,,Kornas“ pateikto kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad PC ,,Saulės miestas“ Tilžės g. 109, Šiauliai, esančiame padalinyje V. M. 2012-02-02 pardavė 585 prabos aukso laužą 2,13 g už 151 litų (t. 1, b.l. 156).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. P. patvirtino, kad K. M. atlygino jai 950 litų turtinę žalą, kaltinamoji V. M. yra atlyginusi jai padarytą turtinę žalą, pretenzijų kaltinamosioms nukentėjusioji neturi (3 t., b.l. 36).

Išdėstyti įrodymai, t.y. kaltinamųjų V. M. ir K. M. prisipažinimas, aukščiau aptarti ir įvertinti rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad K. M. 2012-02-02 tikslus laikas nenustatytas iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambario pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą – auskarus, 500 litų vertės, po to V. M. ir K. M. veikdamos bendrininkų grupėje, 2013-02-03 tikslus laikas nenustatytas iš to paties buto pagrobė svetimą turtą - I. P. priklausančius daiktus – auksinę grandinėlę su pakabučiu, už 900 litų. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veikė bendrai, esant tarpusavio susitarimui, kaltinamoji V. M. padėjo K. M. realizuoti šios 2012-02-02 iš I. P. pagrobtus auskarus, po to tarpusavyje susitarė, kad įvykdys likusių daiktų vagystę, ir vykdant šį susitarimą, K. M. bendravo su bute buvusia E. P., siekiant, kad E. P. nesutrukdytų įvykdyti vagystę, o kaltinamoji V. M. tuo metu pateko į vonios kambarį, iš kurio ir pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausančius daiktus. V. M. ir K. M. suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl tokių jų veiksmų turto savininkas praras galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu ir šių padarinių norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į padarytos veikos požymius, nusikalstamo tikslo įgyvendinimą – veika baigta, ir nustatytą turto, kurį kaltinamosios užvaldė, vertę, V. M. ir K. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį kaip svetimo turto pagrobimas.

Kaltinamosios V. M. atsakomybę dėl vagystės iš I. J. buto lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios V. M. atsakomybę dėl vagystės iš I. P. buto lengvina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę V. M., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnio 1 dalis), į tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos (viena nesunki, viena apysunkė) nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, baigtos, kaltinamoji V. M. buvo vagystės iš nukentėjusiosios I. J. buto iniciatorė, pagrobė raktus, kurie buvo panaudoti įsibraunant į butą. Kaltinamoji V. M. yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdama nepilnametė, yra neteista (t. 2, b. l. 14), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 10), apylinkės inspektoriaus charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 9), dirba (t. 3, b.l. 16,17). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad tiek tėvų, tiek pedagogų įtaka V. M. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo silpna (t. 2, b.l. 7), tačiau nėra pagrindo manyti, kad kaltinamosios nusikalstamam elgesiui esminės įtakos galėjo turėti netinkamos nepilnametės V. M. gyvenimo ir ugdymo sąlygos. V. M., nors ir atlygino I. P. nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau visiškai nesiėmė priemonių atlyginti nors dalį I. J. padarytos žalos, iš jos elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad savo veiksmų kritiškai kaltinamoji nevertina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamosios finansinę padėtį, pirmą kartą teisiamai V. M. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Kaltinamosios K. M. atsakomybę dėl vagystės iš I. J. buto lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamosios K. M. atsakomybę dėl vagystės iš I. P. buto lengvina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir atlygino nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas), jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę K. M., atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus (BK 91 straipsnio 1 dalis), į tai, kad padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos (viena nesunki, viena apysunkė) nuosavybei, nusikalstamos veikos padarytos iš savanaudiškų paskatų, baigtos. Kaltinamoji K. M. iš nukentėjusiosios I. P. buto pagrobė daugiau daiktų nei kaltinamoji V. M., buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorė. Kaltinamoji K. M. yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdama nepilnametė, yra neteista (t. 2, b. l. 30), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 26), apylinkės inspektoriaus charakterizuojama patenkinamai (t. 2, b. l. 25), mokosi Šiaulių „Lieporių“ gimnazijoje, mokymo įstaigoje charakterizuojama neigiamai (t. 2, b.l. 23). Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad K. M. augo socialiai tvarkingoje šeimoje, jos tėvai dukters ugdymu aktyviai nesidomi (t. 2, b.l. 23), tačiau nėra pagrindo manyti, kad kaltinamosios nusikalstamam elgesiui esminės įtakos galėjo turėti netinkamos nepilnametės K. M. gyvenimo ir ugdymo sąlygos. K. M., nors ir atlygino I. P. nusikalstama veika padarytą žalą, tačiau visiškai nesiėmė priemonių atlyginti nors dalį I. J. padarytos žalos, iš jos elgesio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad savo veiksmų kritiškai nevertina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į kaltinamosios finansinę padėtį, į tai, kad savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (t. 2, b.l. 183), pirmą kartą teisiamai K. M. skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės vidurkis (BK 48 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. J. V. M. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 7250 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos ir 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (t. 1, 37-39 b. l.). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. J. civilinį ieškinį palaikė, prašė priteisti iš abiejų kaltinamųjų solidariai 7250 Lt turtinės žalos, 10000 Lt neturtinės žalos ir 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas konstatavo, jog nusikalstamą veiką kaltinamosios padarė veikdamos bendrininkų grupėje, nukentėjusioji pagrįstai prašo priteisti žalos atlyginimą iš abiejų kaltinamųjų solidariai.

Nukentėjusioji aiškiai ir konkrečiai nurodė pagrobtų daiktų vertę. Kaltinamoji K. M. išvis neigė ėmusi kokius nors aukso dirbinius ir kaltinamajame akte nurodytų daiktų vertės neginčijo, o kaltinamoji V. M., pripažindama, kad pagrobė dalį kaltinime nurodytų daiktų, jų vertės neginčijo. Teismas patikslino vieno iš kaltinime nurodytų daiktų vertę, ją sumažindamas 626 Lt, atitinkamai šia suma sumažindamas ir visų iš nukentėjusiosios pagrobtų daiktų bendrą vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti likusiomis kaltinime nurodytomis vertėmis, nes jos nėra akivaizdžiai neteisingos ar neatitinkančios rinkos vertės. Jokių įrodymų, kad kaltinamajame akte nurodyti daiktai negali būti įvertinti būtent tokia pinigų suma, byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 7250 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintina iš dalies, priteisiant nukentėjusiajai 6624 Lt turtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji parodė, jog patyrė išgyvenimus dėl patirtos vagystės, jaučia pastovią įtampą, nepatogumus, ją sukrėtė tai, kad vagystę įvykdė V. M., kuri buvo nukentėjusiosios dukters draugė, kuri lankydavosi jų namuose. Taip pat nurodė, kad pagrobti daiktai buvo unikalūs, turi išliekamąją vertę, dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo ji turėjo grįžti keletą kartų į Lietuvą, buvo atitraukta nuo darbo Norvegijoje, patyrė nepatogumus. Tokiais teiginiais teismas neabejoja. Kaltinamosios iš esmės neneigė padariusios nukentėjusiajai neturtinę žalą, tačiau nurodė, kad bute nieko nesulaužė, nesugadino, todėl mano, kad neturtinės žalos suma turi būti mažinama. Tačiau pagal byloje nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad kaltinamosios, įsibraudamos į nukentėjusiosios butą, pažeidė nukentėjusiosios teisę į privatų gyvenimą, jos būsto neliečiamumą. Atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į tai, kad veika padaryta tyčiniais kaltinamųjų veiksmais, kaltinamosios yra jauno amžiaus, neturi nuosavybės teise joms priklausančio vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, įvertinęs kaltinamųjų ir nukentėjusiosios turtinę padėtį, į tai, kad nukentėjusioji dėl nusikalstamos veikos patyrė išgyvenimus, nepatogumus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 1500 Lt.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiosios I. J. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjimo teisme metu gynė advokatas J. Nekrašius, kuris pateikė teismui pinigų priėmimo kvitus (t. 1, b.l. 40, t. 3, b.l. 20), patvirtinančius išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį. Teismas konstatuoja, kad prašomų priteisti išlaidų dydis nėra nepagrįstai didelis, nukentėjusiosios turėtos išlaidos yra proporcingos suteiktai teisinei pagalbai, pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškinio dalis dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo tenkintina visiškai.

Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus <...>. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad patirtas išlaidas dėl V. M. suteiktos teisinės pagalbos byloje sudaro advokato užmokestis - 280 Lt (t. 3, b.l. 15). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu kaltinamajai V. M. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, šis sprendimas galioja iki 2014-09-04 (t. 2, b.l. 170, 171), teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamosios V. M..

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir nukentėjusiajai I. J. iš kaltinamųjų V. M. ir K. M. solidariai priteistina 6624 Lt turtinės žalos, 1500 Lt neturtinės žalos ir 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Daiktiniai įrodymai – 3 CD kompaktiniai diskai, etiketė, kurioje nurodyta „auksas 585 50, svoris 16,17 g ir kaina 1374 Lt“ (t. 3, b.l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Daiktiniai įrodymai – mobilaus ryšio telefonas Nokia S230, pateiktas 2012-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t.1, b.l. 60), kuris pagal pakvitavimą grąžintas liudytojai N. J. (t.1, b.l. 74) – paliktinas neribotai savininkės nuosavybei (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

K. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-303 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.30 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis darbo biržoje.

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. M. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios I. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai I. J. priteisti iš V. M. ir K. M. solidariai 6624 Lt turtinės žalos, 1500 Lt neturtinės žalos ir 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nepriteisti valstybės naudai iš V. M. 280 Lt proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1) 3 CD kompaktinius diskus ir etiketę, kurioje nurodyta „auksas 585 50, svoris 16,17 g ir kaina 1374 Lt“, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje;

2) mobilaus ryšio telefoną Nokia S230, pateiktą 2012-03-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, pagal pakvitavimą grąžintą liudytojai N. J., palikti neribotai savininkės N. J. nuosavybei.

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.