Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-506-1352014

Teisėja Rima Gudienė Teisminio proceso Nr.1-41-1-00270-2012-1

2014 m. gegužės 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažinta kalta pagal:

- LR BK 178 str. 2 d. ir nuteista 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

- LR BK 178 str. 1 d. ir nuteista 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, K. M. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Nukentėjusiosios I. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai priteista iš V. M. ir K. M. solidariai 6624 Lt turtinės žalos, 1500 Lt neturtinės žalos ir 1300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu kalta pripažinta ir V. M., tačiau nuosprendis šioje dalyje neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteista už tai, kad kartu su V. M. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 22 d. iki 2011 m. gruodžio 9 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš anksto susitarusios įvykdyti vagystę iš I. J. buto, veikdamos vieninga tyčia, o būtent, V. M. S. vidurinėje mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), pamokų metu, iš be priežiūros paliktos N. J. kuprinės, pagrobė buto raktus, kartu su K. M. atėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), V. M. perdavė pagrobtuosius iš N. J. kuprinės buto raktus ir pasiliko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) laiptinės durų stebėti aplinką, tuo metu K. M., atsirakinusi duris, įsibrovė į patalpą - I. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš buto pagrobė menkaverčius daiktus, po ko, užrakinusi duris, iš buto išėjo ir susitikusi prie laiptinės durų V. M. perdavė jai raktus nuo buto Nr. 37 bei pati pasiliko lauke stebėti aplinką, tuo metu V. M., atsirakinusi buto Nr. 37 duris, įsibrovė į patalpą - iš kambario spintos pagrobė I. J. priklausančius daiktus - piniginę, 5 litų vertės su joje buvusiais papuošalais: auksinę grandinėlę, 55 cm ilgio, 500 litų vertės; kryželio formos auksinį pakabutį 500 litų vertės; auksinę grandinėlę, 50 cm ilgio, 16,17 g svorio, 1374 litų vertės; auksinę apyrankę, 8 g svorio, 1000 litų vertės; auksinį žiedą su brilianto akmenuku, 1500 litų vertės; auskarų porą su cirkonio akmenukais, 150 litų vertės; auskarų porą, N raidės formos, 300 litų vertės; apyrankės grandinėlę, 15 cm ilgio, 300 litų vertės; aukso laužą,12 g svorio, 1000 litų vertės, po to tęsdamos savo nusikalstamą veiką 2012 m. vasario 12 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, iš anksto susitarusios ir bendrais tyčiniais veiksmais, veikdamos vieninga tyčia, V. M. pagrobtais iš N. J. kuprinės buto raktais, rakinant buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris pasikėsino įsibrauti į patalpą - nukentėjusiajai I. J. priklausantį butą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų vieną iš spynų, nukentėjusioji I. J. buvo pakeitusi, dėl to į butą neįsibrovė, viso pagrobė svetimo turto, priklausančio I. J., už 6629 litus.

Be to, K. M. nuteista už tai, kad 2012 m. vasario 2 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, iš buto, esančio P. C. g. 56-1, Šiauliuose, vonios kambario pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą - balto ir geltono aukso auskarus 500 litų vertės, po to, ji 2012 m. vasario 3 d. ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama kartu su V. M., bendrais tyčiniais veiksmais, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), vonios kambario, pagrobė nukentėjusiajai I. P. priklausantį turtą - auksinę grandinėlę 600 litų vertės, balto ir geltono aukso pakabutį 300 litų vertės, viso pagrobė svetimo turto už 900 litų.

Dėl civilinio ieškinio I. J. priteisimo apeliantė nurodė, kad teismas, konstatuodamas, kad 8 g. apyrankės vertė yra 1000 Lt, o 12 g. aukso laužo vertė taip pat yra 1000 Lt, neteisingai nustatė. Apeliantė tvirtina, kad iš nukentėjusiosios parodymų galima daryti išvadą, jog aukso laužo buvo apie 10 g., o ne 12 g. Dėl 1500 Lt žiedo vertės K. M. tvirtina, kad teismas nevertino to, jog iš žiedo buvo iškritusi akutė, jis buvo įsigytas už 200 dolerių, o rėmėsi nukentėjusiosios pateikta etikete, kurioje nurodyta žiedo įsigijimo kaina. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji nurodė, jog grandinėlė buvo pirkta prieš 12 metų, o žiedas – gal prieš 15 metų. Dėl ilgos grandinėlės su kryželiu nuteistoji nurodo, kad nukentėjusioji paaiškino, kad už kryželį ir grandinėlę ji mokėjo 500 Lt, tačiau teismas nustatė, kad šių daiktų vertė 1000 Lt. Nurodo, kad teismas, nustatydamas iš V. J. pagrobtų daiktų vertę, rėmėsi V. J. nurodyta verte ir jos pateikta viena etikete, kurioje buvo nurodyta vienos grandinėlės kaina, tačiau nukentėjusioji nenurodė pagrobto aukso prabos, svorio, didžiąją dalį daiktų įvertino tik apytiksliai. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, kad vien tik nukentėjusiosios nurodytų verčių nepakanka norint pagrįsti pagrobtų auksinių dirbinių vertę, tam būtinas svoris ir praba, nes kitaip negalima patikrinti nukentėjusiosios nurodytos vertės, negalima jos sulyginti su rinkos verte. Dėl neturtinės žalos priteisimo apeliantė tvirtina, jog tai, kad dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo nukentėjusioji turėjo grįžti keletą kartų į Lietuvą, buvo atitraukta nuo darbo Norvegijoje ir dėl to patyrė nepatogumus, nėra susijęs su nusikalstamos veikos pasekmėmis ir negali būti vertinamas kaip neturtinės žalos kriterijus. Nurodo, kad priteisdamas neturtinę žalą, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos socialinės padėties, to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos 12 klasės moksleivė, nedirbanti, neturinti pajamų, jai pačiai reikalinga parama, nes ją išlaiko tėvai. Mano, kad nukentėjusioji neturtinę žalą iš esmės grindžia patirtais išgyvenimais dėl auksinių daiktų vagystės, o dėl to, kad ji jų nepagrobė, jos atžvilgiu I. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmestas.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovas advokatas prašė skundą atmesti ir priteisti jo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios K. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir pagrįstai K. M. nuteisė dėl I. J. ir I. P. svetimo turto vagystės. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga ir padaryta teisėta bei pagrįsta išvada, jog kaltinamosios K. M. veiksmuose yra nusikalstamų veikų požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistoji K. M. savo kaltės dėl I. P. priklausančio turto vagystės neneigia, o neigia kaltę dėl vagystės iš I. J. buto tvirtindama, kad jos veiksmai neatitinka baigto nusikaltimo sudėties ir turėtų būti kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę iš I. J. buto. Taip pat K. M. skunde ginčija pagrobto turto iš I. J. vertę teigdama, kad turtinė ir neturtinė žala iš jos neturėjo būti priteista, kadangi ji tik pasikėsino apvogti I. J., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė.

Nors apeliaciniame skunde ginčijama K. M. kaltė padarius I. J. turto vagystę, kaip baigtą nusikaltimą, tačiau kolegija daro išvadą, kad K. M. kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotos visos įvykio aplinkybės bei pateiktos išvados, kodėl, teismo nuomone, K. M., veikdama kartu su V. M., įsibrovė laikotarpiu nuo 2011-10-22 iki 2011-12-09 į I. J. butą, pagrobė I. J. priklausantį turtą ir tokie veiksmai atitinka BK 178 str. 2 d. sudėtį. Šioms teismo išvadoms kolegija pritaria.

Dėl I. J. priklausančio turto vagystės

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

Sprendžiant iš apeliacinio skundo argumentų, nuteistoji ginčija vagystės - kaip baigto nusikaltimo faktą ir pripažįsta tik tai, kad ji pasikėsino padaryti vagystę. Vienok, tokia nuteistosios gynybinė pozicija yra paneigiama bylos medžiaga. Nors skunde nuteistoji K. M. nesutinka, kad teismas laikė įrodytu, jog ji veikė bendrai su V. M. grobiant I. J. priklausančius daiktus, nes, apeliantės teigimu, nieko vertingo ji bute nerado ir tuo metu, kai V. M. surado papuošalus I. J. bute, jos bute nebuvo, ji buvo pasilikusi saugoti, todėl nematė, ką V. M. paėmė ir V. M. jai nieko nesakė apie paimtą auksą, gautais pinigais už pagrobtus iš I. J. ir parduotus daiktus V. M. su ja nesidalino, tačiau kolegija tokius nuteistosios teiginius atmeta. Teismas daro išvadą, kad priešingai nei mano apeliantė, jos kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis – iš dalies pačios apeliantės, nuteistosios V. M., nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais duomenimis.

K. M. pripažinta kalta dėl to, kad veikdama kartu su V. M., iš anksto susitarusios įvykdė vagystę iš I. J. buto, t.y., veikdamos vieninga tyčia, V. M. iš N. J. kuprinės pagrobus buto raktus, kuriuos ji perdavė K. M., o V. M. pasilikus prie namo laiptinės stebėti aplinką, K. M. įsibrovė į butą ir iš ten pagrobė menkaverčius daiktus, po ko išėjo ir užrakino butą bei perdavė buto raktus V. M., o pati pasiliko lauke stebėti aplinką, o V. M. įsibrovė į butą ir iš jo pagrobė įvairius papuošalus.

Nuteistoji K. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad viską suplanavo su V. M., nuvažiavus pas I. J. V. M. pasiliko stebėti, kad negrįžtų N. J. mama, o ji nuėjo į I. J. butą. Nurodė, kad iš N. J. kambario paėmė cigaretes, po to apžiūrėjo I. J. mamos kambario spinteles, bute norėjo rasti aukso dirbinių, bet nežinojo, kur jie konkrečiai yra, vogtus daiktus planavo parduoti, bute užtruko dešimt minučių, po to išėjo ir užrakino butą, buto raktus perdavė V. M., kuri nuėjo į butą. Jos teigimu, ką V. M. darė bute ji nežinojo, nes pasiliko saugoti, V. M. jai buvo papasakojusi, kaip atrodo I. J., V. M. grįžusi pasakė, kad nieko nerado, nepasakojo apie paimtą auksą, ji iš pavogto aukso jokios naudos neturėjo (2 t., 189-190 b. l.).

Nuteistoji V. M. teisme parodė, kad važiuodama į I. J. butą su K. M. planavo padaryti nusikaltimą, iš pradžių į butą nuėjo K. M., o ji pasiliko apačioje stebėti, K. M. grįžo po kokių dešimties minučių, tada ji nuėjo į butą ir paėmė aukso dirbinius. Nurodė, kad iš N. J. kuprinės raktus paėmė ji, ji taip buvo susitarusi su K. M., iš pradžių bute buvo K. M., ar ką paėmė, ji nesakė, po to bute buvo ji (V. M.), į butą ėjo po vieną, kad kita liktų stebėti aplinką ir matytų, ar negrįžta N. J. mama, pavogtą auksą pardavė nepažįstam žmogui už 2000-2200 Lt, K. M. nesakė, ką paėmė iš buto, gautais pinigais už auksą su ja nesidalino, K. M. jai pretenzijų nereiškė (2 t., 186-187 b. l.).

BK 22 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką – tai tyčinis veikimas, kuriuo tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, taip pat tai tokie veiksmai, kuriais yra pradedamas įgyvendinti nusikalstamas ketinimas. Teisiniam nusikalstamų veikų stadijos vertinimui turi reikšmės BK specialiosios dalies straipsnyje apibrėžti veikos (kurią ketinama daryti) požymiai, taip pat tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių, susijusių su daromos nusikalstamos veikos pobūdžiu, nusikalstamo tikslo įgyvendinimo būdu ir kt. Antai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją laikomas pasikėsinimu, kai kaltininkas įsibrauna į nurodytą objektą, nors tikslo pagrobti turtą neįgyvendina dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str.). Pažymėtina, kad kiekvieno bendrininko veiksmai yra reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudaro prielaidas, sąlygas kitų bendrininkų veiksmams. Būtent šių veiksmų visuma nulemia tai, kad vykdytojas (vykdytojai) įgyja realių galimybių realizuoti objektyviąją bendro nusikaltimo dalį. Jeigu kuris nors bendrininkas neatliktų savo veikos, bendro nusikaltimo būtų neįmanoma įvykdyti arba jo įvykdymas kitiems bendrininkams iš esmės pasunkėtų. Taigi, kiekvieno bendrininko veiksmai yra būtini. Atsižvelgiant į tai, dėl bendros veikos atsiradusios pasekmės yra bendros visiems ir atskirai nedalijamos bendrininkams, kadangi tai bendrų veiksmų visumos bendrai pasiektas rezultatas. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš vykdytojo veiksmų sprendžiama apie nusikaltimo baigtumo laipsnį - jei vykdytojo nusikalstama veika sustojo pasirengimo ar pasikėsinimo stadijoje, tai laikoma, kad ir kiti bendrininkai baigė savo veiką atitinkamose stadijose, o jei vykdytojas pabaigė nusikalstamą veiką, tai laikoma, kad bendrininkai baigė savo nusikalstamus veiksmus, t. y. būtent vykdytojo veiksmai lemia, kurią stadiją pasiekia bendra nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos kaip įvykdytos vagystės bendrais K. M. ir V. M. veiksmais įsibraunant į I. J. butą, aplinkybės rodo, kad ne tik buvo pasirengta apvogti butą pavagiant iš be priežiūros paliktos N. J. kuprinės J. J. buto raktus, bet ir atlikti kiti veiksmai: susitarta, kad bute reikia ieškoti aukso dirbinių, K. M. V. M. papasakojo kaip atrodo I. J., kad K. M., pasilikusi stebėti butą, galėtų ją atpažinti jei sugrįžtų I. J. į butą, merginos derino savo veiksmus ir vagystės metu – abi kartu į butą nėjo, kad viena galėtų likti stebėti aplinką, K. M. neradus nieko vertingo bute, vertingų daiktų į butą nuėjo ieškoti V. M. ir ji, radusi ten aukso dirbinius bei kitus papuošalus, juos pagrobė. Atsižvelgiant į byloje nustatytas vagystės iš I. J. buto padarymo aplinkybes, aukso dirbinių grobimo būdą, minėti veiksmai tinkamai įvertintini kaip tiesioginis veikimas įgyvendinant nusikaltimo objektyviąją pusę. Taigi, teismas padarė teisingą išvadą kvalifikuodamas nuteistųjų veikas pagal BK 178 straipsnio 2 d., kaip svetimo turto pagrobimą, nes aukso dirbiniai ir kiti papuošalai iš I. J. buto buvo pagrobti, t.y. kaltinamųjų bendrais veiksmais suplanuotas ir paruoštas nusikaltimas buvo pabaigtas ir pagrįstai konstatavo, kad abi nuteistosios veikė kaip vykdytojos. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, darydamas išvadas apie nuteistųjų tyčią, turėtą tikslą pagrobti I. J. priklausantį turtą, atliktų veiksmų kryptingumą to siekiant ir tai darant, jas grindė byloje nustatytų aplinkybių visuma. Kolegija sprendžia, kad K. M. skunde nurodyta aplinkybė, jog V. M. jai nepasakė apie iš I. J. buto pagrobtą auksą bei nepasidalino su ja už parduotą auksą gautais pinigais, neduoda pagrindo K. M. veiksmų kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, kaip pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą, nes, kaip byloje nustatyta, jai veikiant bendrai su V. M. svetimas turtas iš I. J. buto buvo pagrobtas. Taigi, K. M. veika kaip tyčinis svetimo turto pagrobimas įsibraunant į patalpą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai.

K. M. už padarytą svetimo turto pagrobimą iš I. J. buto pirmosios instancijos teismas skyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose, tęsti mokslą arba įsidarbinti, arba registruotis darbo biržoje. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į nustatytą K. M. atsakomybę vieną sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus, BK 54 str. nustatytus bausmės skyrimo ypatumus, nėra per griežta, kadangi ji net nesiekia šios bausmės rūšies vidurkio. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad K. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti, kolegija neturi jokio teisinio pagrindo švelninti K. M. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Dėl I. J. civilinio ieškinio išsprendimo

Nuteistoji K. M. skundu taip pat nesutinka su civilinio ieškinio I. J. išsprendimu ir prašo panaikinti solidarų su V. M. 6624 Lt turtinės ir 1500 Lt neturtinės žalos priteisimą.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.). I. J. šią teisę realizavo baudžiamojoje byloje pareikšdama civilinį ieškinį dėl 7250 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos priteisimo (1 t., 37-39 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareikšto civilinio ieškinio priteisimo klausimą, sumažino priteistos turtinės žalos sumą ir pakeitė kaltinime nurodytą pavogto svetimo turto vertę atsižvelgdamas į tai, kad buvo pateikti įrodymai, jog pavogtos grandinėlės, kuri sveria 16,17 g., kaina yra ne 2000 Lt, o 1374 Lt. Apeliaciniame skunde K. M. tvirtina, kad ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji nurodė, kad auksinė grandinėlė apie 50 cm ilgio su kryželiu kainavo apie 500 Lt, tačiau jai buvo inkriminuota ir teismas nustatė, jog buvo pavogta auksinės grandinėlė su kryželio formos pakabuku, kurių bendra vertė 1000 Lt. Apeliantė tai pat tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė ir kitų pavogtų dirbinių bei aukso laužo kiekį ir vertę.

Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad visumoje I. J. civilinio ieškinio klausimas dėl turtinės žalos atlyginimo išspręstas teisingai, priteista įrodyta suma, tačiau įvertinus nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, jog auksinės grandinėlės apie 50 cm ilgio su kryželiu vertė 500 Lt (1 t., 22 b. l., 3 t. 28 b.l.), kolegija sprendžia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog minėti daiktai kainuoja atskirai kiekvienas po 500 Lt. Kaip matyti, nukentėjusioji I. J. detaliai išvardino ir apibūdino pavogtus iš jos papuošalus, nurodė jų kainą, jos parodymai nuoseklūs, todėl netikėti jais dėl aukso dirbinių kiekio ir kainos nėra pagrindo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apylinkės teismo nuosprendis keistinas BPK 328 str. 4 p. pagrindu dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir I. J. priteistos turtinės žalos dydį sumažinant iki 6124 Lt.

LR CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, asmuo, patyręs neturtinę žalą dėl nusikalstamos veikos turi teisę reikalauti padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokio pobūdžio nusikalstama veika minėta žala buvo padaryta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas laikėsi aukščiau išdėstytų nuostatų ir teisingai išsprendė nukentėjusiajai padarytos neturtinė žalos atlyginimo klausimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji I. J. patyrė ne tik turtinę žalą, bet ir neigiamus išgyvenimus, nukentėjusioji dėl padarytos nusikalstamos veikos neabejotinai patyrė ir nepatogumų. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą bei pavojingumą, nuteistųjų nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, pastarųjų turtinę padėtį (abi nuteistosios jaunos ir darbingo amžiaus) bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios dėl nusikalstamos veikos patirtą neturtinę žalą įvertino 1500 Lt suma ir ją solidariai priteisė iš nuteistųjų.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiosios I. J. atstovas advokatas J. N. pareiškė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, jog už atstovavimą teisme buvo patirtos 500 Lt išlaidos. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., šis prašymas tenkintinas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinės instancijos teismo posėdžių skaičių (vyko vienas posėdis), atliktus procesinius veiksmus (apeliacinės instancijos teisme įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, į apeliacinį skundą nebuvo pateiktas nukentėjusiosios atsiliepimas), prašomą priteisti sumą mažina iki 100 Lt ir ją priteisia iš apeliantės K. M..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistosios K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

Sumažinti I. J. iš K. M. ir V. M. solidariai priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 6124 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti I. J. naudai iš K. M. 100 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.