Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. P. ir jos gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

A. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas paliktos nepakeistos iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Taip pat šiuo nuosprendžiu G. K. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteista už tai, kad neteisėtai laikė, turėdama tikslą platinti, narkotinę medžiagą ir ją platino šiomis aplinkybėmis: turėdama tikslą platinti narkotinę medžiagą – perduoti ją sutuoktiniui G. K., 2018 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ilgalaikio pasimatymo su nuteistuoju G. K. metu, 2018 m. rugsėjo 22 d. neteisėtai laikė, paslėpusi makštyje, 3,642 g miltelių, savo sudėtyje turinčių 0,636 g narkotinės medžiagos metadono, ir šią medžiagą apie 14 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, pasimatymų biuro (duomenys neskelbtini) kambaryje, neteisėtai perdavė G. K..

3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios A. P. ir jos gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą padavė tik nuteistoji A. P. ir jos gynėjas advokatas Arnoldas Blaževičius, kurie teigia, jog šioje baudžiamojoje byloje buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Apeliantai teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ne tik nepakankamais, bet ir nepatikimais ir neleistinas įrodymais, dėl to prašo A. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį išteisinti.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pagrindo išteisinti A. P. dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, neįžvelgia. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus vertino laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas tyrė ir analizavo visus, t. y. tiek nuteistąją teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistosios baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Skundžiamas nuosprendis atitinka jam keliamus BPK reikalavimus, taip pat nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą, t. y. kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, taip pat lėmę nuteistosios teisės į tinkamą teismo procesą, gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus. Įvertinęs aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas iš naujo byloje surinktų įrodymų neperrašinėja ir dar kartą jų išsamiai neanalizuoja bei nevertina. Tą šiuo atveju tinkamai padarė pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jis išdėstė itin išsamius įrodymų vertinimo motyvus, aiškiai nurodė kokie duomenys pagrindžia nuteistosios kaltę, taip pat aptarė apeliantės gynybos versiją, kuri grindžiama ir jos sutuoktinio G. K. parodymais, jog pasimatymų kambaryje rasta narkotinė medžiaga – metadonas, priklausė jam, ją jis įgijo iš kito nuteistojo, o ne A. P., ir ją motyvuotai atmetė. Pritardama apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytiems motyvams, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6. Vienas iš pagrindinių nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad byloje surinkti įrodymai, kuriais yra grindžiami objektyvieji nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai - neteisėtas narkotinių medžiagų (nusikaltimo dalykas) laikymas (veika), neatitinka leistinumo reikalavimų. Apeliantai nurodo, jog kaltinimas šioje byloje buvo grindžiamas išimtinai (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų 2018 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su narkotinių medžiagų suradimu (duomenys neskelbtini) pataisos namų pasimatymų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau bylos nagrinėjimo metu nepavyko išsiaiškinti kokiu būdu buvo paimtos narkotinės medžiagos, kas jas paėmė, supakavo. Be to, surastos ir paimtos narkotinės medžiagos nebuvo įrašytos į protokolą (protokolus), tinkamai supakuotos, jas užantspauduojant, tokiu būdu buvo pažeista jų aptikimo, fiksavimo, pateikimo ir išsireikalavimo procesinė tvarka, reglamentuojama BPK. Taip pat skunde teigiama, jog šiuo atveju buvo pažeistas ir BPK 166 bei 171 straipsnis, kadangi 2018 m. rugsėjo 22 d. 15.20 val. pareigūnams atlikus neplaninę kratą pataisos namų pasimatymų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ir suradus paketėlį su narkotinėmis medžiagomis, BPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

7. Atsakydama į tokius skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog BPK 166 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Taigi, spręsdamas klausimą, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas atitinka teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas jau yra pradėtas, duomenys apie nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, turi būti renkami tik BPK nustatyta tvarka. Daikto kaip įrodymo vertinimas – tai jo leistinumo, sąsajos ir įrodomosios vertės nustatymas. Leistinumas apibrėžiamas kaip daikto išėmimo ir procesinio įforminimo taisyklių laikymasis. Įrodymais byloje negali būti pripažįstami daiktai, kurių atsiradimas byloje yra niekaip neįformintas arba juos paimant buvo padaryti šiurkštūs BPK pažeidimai.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriuje buvo pradėtas 2018 m. rugsėjo 22 d. vyresniosios tyrėjos G. S. 2018 m. rugsėjo 22 d. tarnybinio pranešimo pagrindu, kas kaip teisingai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoms, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus pranešimą apie nusikalstamą veiką, neprieštarauja. Todėl darytina išvada, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme nustatytos tvarkos. Minėtame tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 22 d. apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambaryje, (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnai atlikę neplaninę kratą, tualeto patalpoje, ant rankšluosčių džiovintuvo, rado permatomą polietileninį užspaudžiamą maišelį su viduje esančia biria gelsvos spalvos, kaip įtariama narkotine ar psichotropine medžiaga, bei po rankšluosčių džiovintuvu, ant grindų, rado polietileno skiautę ir iš vatos padarytą pailgos formos tamponėlį su pririštu baltos spalvos siūlu, kratos metu, minėtoje patalpoje ilgalaikiame pasimatyme buvo nuteistasis G. K. ir jo sutuoktinė A. P.. Tai reiškia, jog ikiteisminis tyrimas šiuo atveju buvo pradėtas jau po to, kai (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasimatymų kambaryje, buvo atlikta neplaninė krata, kurios metu buvo surastos kaltinime nurodytos narkotinės medžiagos. Todėl pritartina apylinkės teismui, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad tiek pati krata, tiek kiti su ja susiję veiksmai, turėjo būti atlikti laikantis BPK reikalavimų t. y. kratos metu turėjo būti surašytas BPK normas atitinkantis protokolas, jame išvardinant paimamus daiktus, kurie privalėjo kratos vietoje būti supakuoti ir užantspauduoti.

9. Be to, nors krata, kurios metu buvo rastas A. P. inkriminuoto nusikaltimo dalykas – narkotinės medžiagos, buvo atlikta ne pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, o 2018 m. rugsėjo 22 d. tarnybiniame pranešime nebuvo pažymėta, kad jos metu rasti ir paimti daiktai – biri medžiaga, kurios sudėtyje, kaip vėliau pasitvirtino, buvo 0,636 g narkotinės medžiagos metadono, polietileno skiautė ir vatos tamponėlis, buvo tinkamai supakuoti, tačiau tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš 2018 m spalio 10 d. bei 2019 m. sausio 31 d. specialistų išvadų matyti, kad neplaninės kratos metu surasti daiktai, turintys esminės reikšmės analizuojamai nusikalstamai veikai tirti, po jos atlikimo buvo nedelsiant supakuoti į paketus, nepažeistos pakuotės perduotos tirti specialistams. Liudytojų M. P., D. J. parodymais nustatyta, kad ant grindų rastas tamponas buvo praardytas (M. P. nurodė, kad tamponas buvo praplėštas, o D. J. – perpjautas). M. P. taip pat parodė, kad kratos metu surastus ir paimtus daiktus jis sudėjo į atskirus vokus, tamponas buvo drėgnas, permirkęs galimai žmogaus kūno ertmių skysčiais, nes skleidė specifinį ir nemalonų kvapą. Tai, kad iš karto po neplaninės kratos, dar būdamas patalpose, kuriose buvo atlikta krata, M. P. supakavo surastus ir paimtus daiktus, sudėdamas juos į atskirus vokus, patvirtino ir liudytoju apklaustas (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistas R. V., kuris parodė, jog būtent jis, gavęs pranešimą telefonu, nunešė į pasimatymų kambarį Nr. (duomenys neskelbtini) švarius pašto vokus ir matė kaip M. P. laikė savo rankose du objektus, kurių vieną įdėjo į vieną voką, o kitą – į kitą voką. Vienas daiktas buvo panašus į vatos ar medžiagos gabalėlį, koks buvo kitas objektas neprisimena. Tai, kad surasti objektai buvo supakuoti į vokus ir jų buvo daugiau nei vienas, apklausiamas patvirtino ir liudytojas L. N.. Taigi, M. P., R. V. bei L. N. parodymai patvirtina, kad tiek polietileninis maišelis su viduje esančia biria, kaip vėliau paaiškėjo, narkotine medžiaga, tiek skiautė ir iš vatos padarytas pailgos formos tamponėlis su pririštu baltos spalvos siūlu iš karto juos suradus buvo supakuoti į du vokus kratą atlikusio pareigūno M. P.. Liudytojos N. K. ir G. S. parodymais nustatyta, jog vėliau šie vokai, dar tame pačiame pasimatymų kambaryje, kuriame ir buvo atlikta krata, buvo perduoti (duomenys neskelbtini) pataisos namų specialistei N. K., kuri sulaukė policijos pareigūnų ir perdavė jiems tiek vokus su surastais ir paimtais daiktiniais įrodymais, tiek pareigūnų tarnybinį pranešimą. Liudytoja G. S. patvirtino, kad paketai, kuriuos jai perdavė N. K., buvo sudrėkę, todėl juos įdėjo į atskirus švarius vokus.

10. Iš kratos metu rastus ir paimtus objektus tyrusių specialistų išvadų, konkrečiai tiriamosios jų dalies, matyti, kad tyrimui buvo pateikti du užklijuoti vokai, o kiekviename voke rasta dar po vieną voką, viename iš jų – įdėtas plastikinis maišelis, antrame – tamponas ir polietileno skiautė. Šie rašytiniai duomenys taip pat visiškai patvirtina aukščiau aptartus liudytojų parodymus, jog neplaninės kratos metu surastus ir paimtus daiktus – permatomą polietileninį užspaudžiamą maišelį su viduje esančia biria gelsvos spalvos medžiaga bei skiautę ir iš vatos padarytą pailgos formos tamponėlį su pririštu baltos spalvos siūlu, liudytojas M. P. įdėjo į atskirus vokus, kurie buvo perduoti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o kuriame dirbanti pareigunė kiekvieną iš šių vokų įdėjo į dar vieną atskirą voką. 2018 m. spalio 10 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad objektai tyrimui pateikti baltos spalvos popieriniame užklijuotame voke, pažymėtame Nr. 1, su paaiškinamuoju tekstu ir užantspauduotame antspaudu „ALYTAUS APSKRITIES VYRIAUSIOJO POLICIJOS KOMISARIATO * VEIKLOS SKYRIUS“, pakuotė nepažeista; voke Nr. 1 yra antras baltos spalvos popierinis vokas, kuriame yra bespalvis plastikinis uždaromas maišelis su raudonos spalvos juostele, maišelyje yra gelsvos spalvos miltelių. Nors 2019 m. sausio 31 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateikti objektai buvo įpakuoti į du vokus, kurie buvo prakirpti, tačiau teisme apklausta objektų tyrimą atlikusi specialistė R. J. parodė, jog specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė dėl vokų prakirpimo neatitinka tiesos. Tokiam teiginiui patvirtinti ji pateikė 2018 m. spalio 15 d. dokumentų, objektų apžiūros ir mėginių paėmimo lapo kopiją. Šiame dokumente, kurį užpildė specialistės asistentas, įrašyta, kad vokas nepažeistas. Vokai su jame esančiais daiktais buvo apžiūrėti ir pirmosios instancijos teisme. Nustatyta, kad ant voko Nr. 2, į kurį supakuotas tamponas ir plastiko skiautė, yra skysčio dėmės, tamponas yra praplėštas. Tokios pat aplinkybės fiksuotos ir daiktų apžiūros protokole.

11. Aukščiau aptarti liudytojų, specialistės parodymai bei rašytiniai bylos duomenys (specialistų išvados, 2018 m. spalio 15 d. dokumentų, objektų apžiūros ir mėginių paėmimo lapo kopija), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, leidžia daryti išvadas apie tai kokiu būdu buvo surastos ir paimtos narkotinės medžiagos, koks konkrečiai asmuo jas paėmė, ar jos buvo supakuotos ir kam perduotos saugoti.

12. Kadangi neplaninė krata, kurios metu buvo surastos narkotinės medžiagos, už kurių neteisėtą laikymą, tikslu platinti, ir yra nuteista A. P., buvo atlikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, t. y. vadovaujantis ne BPK normomis, šiuo atveju buvo svarbu nustatyti, ar tokios kratos atlikimą reglamentuoja koks nors kitas Lietuvos Respublikoje galiojantis teisės aktas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju 2018 m. rugsėjo 22 d. neplaninė krata (duomenys neskelbtini) pataisos namų pasimatymų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Instrukcija), kuri nustato laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką. Pagal šios Instrukcijos 147 – 150 punktų nuostatas tikslu surasti ir paimti nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus, atliekamos nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros, kurios gali būti planinės ir neplaninės, jas atlieka laisvės atėmimo vietų ir Kalėjimų departamento priežiūros ir kitų tarnybų pareigūnai. Kratų ir apžiūrų metu gali būti naudojamos techninės ir specialiosios priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Atlikus kratą, paėmus iš nuteistųjų jiems draudžiamus turėti daiktus surašomas protokolas (Instrukcijos 157 punktas). Įvertinusi aptartas teisės normas ir šios konkrečios bylos aplinkybes (neplaninę kartą buvo nuspręsta atlikti įtarus, jog į pasimatymą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose su juose bausmę atliekančiu nuteistuoju G. K. atvykusi jo sutuoktinė A. P. su savimi gali turėti nuteistiesiems draudžiamų daiktų, kadangi elgiasi neįprastai, be aiškios priežasties jaudinasi), teisėjų kolegija negali nepritarti apylinkės teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai, 2018 m. rugsėjo 22 d. atlikdami neplaninę kratą pasimatymų kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), veikė savo kompetencijos ribose ir nepadarė esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių kratos metu gautais duomenimis nebūtų galima vadovautis grindžiant A. P., ir atitinkamai, G. K., kaltę. Nors šiuo atveju, atlikus kratą nebuvo surašytas protokolas, tačiau neplaninė patalpų krata buvo įforminta tarnybiniu pranešimu, kuriame buvo išvardinti kratos metu paimti daiktai, aprašant jų pagrindinius požymius. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismui ir dėl to, kad vien surašyto dokumento forma, jo pavadinimas negali paneigti paties atlikto veiksmo ir jo rezultato esmės. Juo labiau, kad ir iš liudytojų parodymų matyti, kad tai nebuvo vienintelis atvejis, kai pataisos namuose atlikus neplanines kratas buvo surašomas būtent tarnybinis pranešimas, o ne protokolas. Teisme apklausta liudytoja D. J., dirbanti (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiąja specialiste parodė, jog paprastai, atlikus kratą, yra surašomas protokolas, tačiau praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai pareigūnai surašo ne protokolą, o tarnybinį pranešimą, kurio turinys prilygsta protokolui. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir liudytojo A. D., dirbančio (duomenys neskelbtini) pataisos namuose saugumo valdymo skyriuje, parodymai. Liudytojas A. D. paaiškino, kad pataisos namų saugumo valdymo skyriuje jis dirba jau 28 metus ir iš patirties gali pasakyti, kad po kratų yra surašomi tiek protokolai, tiek tarnybiniai pranešimai. Pastarieji paprastai surašomi, kai būna koks nors neeilinis įvykis, pavyzdžiui, išaiškinamas pažeidimas. Kaip kad nutiko nagrinėjamu atveju.

13. Pažymėtina ir tai, kad tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos apie kratos metu nustatytas aplinkybes, tarp jų ir rastus ir paimtus objektus, jų radimo vietą, požymius, teisingumą joje tiesiogiai dalyvavę pataisos namų pareigūnai M. P., D. J., D. K., L. N. patvirtino ne tik pasirašydami savo parašu jame (tarnybiniame pranešime), tačiau ir apklausti pirmosios instancijos teisme. Sutikti, jog šie asmenys, kaip ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. S. ir R. Ž. skirtingai nupasakojo atliktos kratos aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Susipažinusi su pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad visų šių liudytojų parodymai dėl esminių nagrinėjamos bylos aplinkybių buvo nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje. Pažymėtina, jog ir patys apeliantai, teigdami, kad M. P., D. J., D. K., L. N., G. S. ir R. Ž. davė tarpusavyje nesutampančius parodymus, nenurodo konkrečių prieštaravimų liudytojais apklaustų pareigūnų parodymuose, todėl šis skundo argumentas atmetamas ne tik kaip nepagrįstas, bet ir kaip deklaratyvus. Kaip deklaratyvus, paremtas vien nuteistosios ir jos gynėjo subjektyviais samprotavimais, nepatvirtintais jokiais kitais faktiniais bylos duomenimis, atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnai bei Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnai aptariamo įvykio aplinkybes nupasakojo tendencingai, A. P. ir jos sutuoktiniui nepalankia linkme, kadangi yra suinteresuoti bylos baigtimi. Vien tai, kad minėti pareigūnai vykdė savo darbines funkcijas, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu laikyti juos asmeniškai suinteresuotais šios bylos baigtimi.

14. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje yra surinkta pakankamai objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti tiek apie paketo su narkotinėmis medžiagomis, tiek apie tampono išėmimo, perdavimo ir saugojimo taisyklių laikymąsi, todėl apygardos teismui nekyla jokių abejonių, kad šie daiktai atitinka leistinumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti minėtų daiktų atitikimu leistinumo kriterijui, atitinkamai nekyla jokių abejonių ir specialistų išvadų, kurios buvo pateiktos atlikus šių daiktų tyrimą, įrodomąja verte.

15. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo subjektyviųjų A. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių, o būtent – kaltės. Šis apeliacinio skundo argumentas yra pagrįstas, kadangi konkretūs motyvai, atskleidžiantys psichinį apeliantės santykį su nusikalstama veika, dėl kurios padarymo ji buvo nuteista šioje byloje, skundžiamame nuosprendyje nėra išdėstyti. Tačiau teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad A. P. veikė tiesioginės tyčios kaltės forma.

16. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai įgyja, laiko, gabena narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba suvokia, kad jas neteisėtai parduoda ar kitaip platina, ir nori tai daryti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kaltės nustatymo aspektu būtina konstatuoti tai, jog kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, kuriomis jis neteisėtai disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13/2011, Nr. 2K-610/2012, Nr. 2K-7-201/2013, Nr. 2K-60/2014). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014). pataisos namuose bausmę atliekančiam savo sutuoktiniui

17. Aplinkybę, kad A. P. suprato, jog neteisėtai laiko ir platina įstatymo draudžiamas narkotines medžiagas, teisėjų kolegijos nuomone, patvirtina jos elgesys nusikaltimo padarymo metu. Byloje nustatyta, kad A. P. paketą su narkotine medžiaga slėpė savo kūno ertmėje – makštyje, be kita ko, dar įdėtą ir į higieninį tamponą. Akivaizdu, jog pasirinktu narkotinių medžiagų gabenimo būdu ji siekė, kad patikrinimo metu jos nebūtų surastos, kadangi tokiu būdu yra labai apsunkinama šių medžiagų aptikimo galimybė. Būtent tai rodo, kad nuteistoji bent jau bendrais bruožais suvokė, kad laikė ir pataisos namuose bausmę atliekančiam savo sutuoktiniui perdavė būtent draudžiamas įstatymo medžiagas ir tokiu būdu jas platino.

18. Apibendrinant visa, kas paminėta aukščiau, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra. Todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios A. P. ir jos gynėjo advokato Arnoldo Blaževičiaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.