- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- AS-341-815/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01311-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai
- Kategorijos
- 43.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (toliau – ir LLRA-KŠS, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir atsakovas) 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2-315 (2.11) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą.
II.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos skundą atsisakė priimti.
Teismas nustatė, kad iš pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. paklausimo turinio matyti, jog juo pareiškėjas prašė VRK pateikti oficialią savo poziciją dėl Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso (toliau – ir Rinkimų kodeksas) 73 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų bei jų taikymo LLRA-KŠS, kaip registruotai 2024 m. birželio 9 d rinkimų į Europos Parlamento politinės kompanijos dalyvei. Iš pateiktų skundo priedų teismas sprendė, kad VRK 2024 m. kovo 14 d. raštu Nr. 2-315(2.11) atsakė į pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. paklausimą, kuriuo nurodė pareiškėjui, kad: Rinkimų kodekso 73 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta išimtis dėl reikalavimo paremti kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų nėra taikoma partijų koalicijai, nes to nėra numatyta, taigi ji nėra taikoma LLRA-KŠS, kuri 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą metu dalyvavo partijų koalicijoje; LLRA-KŠS, kuri yra užsiregistravusi savarankiška politinės kompanijos dalyve 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, reikia rinkti dalyvavimą rinkimuose į Europos Parlamentą palaikančiųjų rinkėjų parašus.
Teismas pažymėjo, kad Raštu pareiškėjui buvo išaiškintos aktualios Rinkimų kodekso 73 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos, jame aptartos tam tikros pareiškėjui aktualios faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybės dėl šios normos netaikymo LLRA-KŠS, tačiau juo jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai pareiškėjui nėra priimti, nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, šiuo raštu nebuvo pareiškėjui sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos, taigi, skundžiamas Raštas pareiškėjui nesukuria tiesioginių teisinių pasekmių.
Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
III.
Pareiškėjas Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad Raštas yra įpareigojančio pobūdžio, pagal kurį LLRA-KŠS apsunkinamas dalyvavimas 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą. Skundžiamas Raštas sukelia labai aiškias ir rimtas teisines pasekmes LLRA-KŠS. Pareiškėjas atskirajame skunde pateikia kitą Rinkimų kodekso nuostatų aiškinimą, nei jį nurodė VRK skundžiamame Rašte. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad VRK sąmoningai nesiėmė veiksmų pašalinti teisiniame reguliavime esančias spragas. Tokiu būdu pareiškėjui nėra užtikrinamas lygiateisiškumo principas, nes žmogiškuosius išteklius bei laiką LLRA-KŠS turi skirti ne agitacijai, o parašų rinkimui, o tai sąlygoja reikšmingą apsunkinimą į 2024 m. birželio 9 d. Europos Parlamentą. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamas Raštas nėra išsamiai motyvuotas ir yra pagrįstas tik subjektyviomis prielaidomis, kurios lemia Rinkimų kodekso 73 straipsnio neteisingą aiškinimą ir taikymą, tokiu būdu VRK peržengia savo kompetencijos ribas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą, pagrįstumas ir teisėtumas bei įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjų skundžiamas Raštas nesukuria pareiškėjui tiesioginių teisinių pasekmių, todėl jis negali būti administracinės bylos dalyku ir yra nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirajame skunde teigia, kad Raštas yra įpareigojančio pobūdžio, LLRA-KŠS žmogiškuosius išteklius bei laiką turi skirti ne agitacijai, o parašų rinkimui, o tai sąlygoja reikšmingą apsunkinimą kandidatuojant į 2024 m. birželio 9 d. Europos Parlamentą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad sprendimas nebuvo išsamiai motyvuotas.
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).
Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).
Pareiškėjas 2024 m. kovo 4 d. paklausimu prašė VRK pateikti oficialią savo poziciją dėl Rinkimų kodekso 73 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatų bei jų taikymo LLRA-KŠS, kaip registruotai 2024 m. birželio 9 d rinkimų į Europos Parlamento politinės kompanijos dalyvei. Iš ginčijamo Rašto matyti, kad VRK atsakydama į pareiškėjo 2024 m. kovo 4 d. paklausimą, nurodė, kad Rinkimų kodekso 73 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta išimtis dėl reikalavimo paremti kandidatų sąrašą į Europos Parlamentą ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų nėra taikoma partijų koalicijai, nes to nėra numatyta, taigi ji nėra taikoma LLRA-KŠS, kuri 2019 m. rinkimų į Europos Parlamentą metu dalyvavo partijų koalicijoje; LLRA-KŠS, kuri yra užsiregistravusi savarankiška politinės kompanijos dalyve 2024 m. birželio 9 d. rinkimuose į Europos Parlamentą, reikia rinkti dalyvavimą rinkimuose į Europos Parlamentą palaikančiųjų rinkėjų parašus.
Įvertinusi Rašto turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ginčijame Rašte buvo pateikta VRK nuomonė dėl Rinkimų kodekso 73 straipsnio 3 dalies 1 punkto normos, jame aptartos tam tikros pareiškėjui aktualios faktinio ir teisinio pobūdžio aplinkybės dėl šios normos netaikymo LLRA-KŠS, tačiau juo jokie galutiniai bei teisines pasekmes sukeliantys sprendimai pareiškėjui nėra priimti, nebuvo nustatytų privalomų įpareigojimų, nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, pareiškėjui nebuvo sukurtos ar atimtos teisės ar pareigos. Taigi, ginčijamas Raštas savaime neturi jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Rašto panaikinimo.
Pareiškėjas nesutinka su VRK pateiktu Rinkimų kodekso nuostatų aiškinimu ir nurodo, kad sprendimas nėra pakankamai motyvuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su VRK pateikta nuomone dėl Rinkimų kodekso aiškinimo, savaime nepatvirtina, kad ginčijamas Raštas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui. Nepaneigiant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėtas Raštas nėra įpareigojančio pobūdžio nurodymas, todėl jis nesuvaržo pareiškėjo teisės pasirinkti veikti kitokiu būdu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas pareiškėjo teisių nagrinėjamu atveju apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Be kita to, pažymėtina, kad net jei viešojo administravimo subjektas konsultacija asmeniui pasiūlo tam tikrą elgesio modelį, savaime nereiškia, kad toks modelis yra teisėtas ir juo pasekusiam pareiškėjui nekils atitinkamos neigiamos pasekmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-662/2017).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.