Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-08-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1370-577/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-29Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-07-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-29
Bylos Nr.
e2S-1370-577/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19810-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
A. K. Š.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1370-577/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19810-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.1; 3.1.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėdama civilinę bylą pagal ieškovo A. K. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 49SF-931-(14.49.104.) ir Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 1SS-1044-(7.5); Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ (toliau ir – Įsakymas) dalį, kuria Š. A. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą; įpareigoti Nacionalinę Žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K. Š. ieškinį ir išaiškino ieškovui, kad su ieškiniu jis turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Teismas nurodė, kad dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, NŽT raštų panaikinimo, 1,33 ha sklypo suformavimo) yra administracinio teisinio pobūdžio; kita dalis – civilinio teisinio pobūdžio. Teismo nuomone, vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais yra administraciniai teisiniai santykiai. Pažymėjo, kad iš civilinių teisinių santykių kylančių reikalavimų išsprendimas priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Be to, teismo vertinimu, išsprendus administracinio pobūdžio reikalavimus byloje gali nelikti šalių ginčo dėl civilinio reikalavimo, nes jį atsisakoma tenkinti vien administracinių aktų, kurių teisėtumas ginčijamas, pagrindu. Taip pat teismas dėl tokio pobūdžio bylų priskirtinumo administraciniam teismui sprendė ir iš administracinių teismų praktikos.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovas A. K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, arba kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Ieškovas iš esmės siekia pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1,33 ha ploto valstybinės žemės sklypo sudarymo ne aukciono tvarka. Nurodė, jog Vilniaus apskrities valdytojas 1996-11-20 įsakymu Nr. 1679 priėmė sprendimą parduoti A. K. Š. 1,80 ha asmeninio ūkio žemės; ieškovas 1996 m. gruodžio 6 d. sumokėjo už asmeninio ūkio žemę pagal Vilniaus rajono žemės ūkio valdybos mokėjimo pranešimą. Teigia, kad minėtas sprendimas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Ieškovas pasirinko savo teisių ginimo būdą, reikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme atsakovei, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio - valstybės atstovei. Ieškovas ginčija Įsakymo dalį tik dėl to, kad tą pasiūlė NŽT, tačiau pagrindinis reikalavimas yra parduoti jam 1,33 ha ploto žemės sklypą. Vyraujantys yra civilinio teisinio pobūdžio santykiai - pirkimo pardavimo sutarties sudarymas.

3.2. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą pažymėta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas.

3.3. Ieškovo keliamame ginče dėl jo teisės įsigyti atitinkamą žemės sklypą ne aukciono tvarka (nors ginčijami taip pat ir atitinkami NŽT raštai, VAV įsakymas), dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai. Todėl, ieškovo nuomone, ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Byla perduotina specialiajai teisėjų kolegijai ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti

4. Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismui kilo abejonių dėl ginčo rūšinio teismingumo, todėl tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

5. CPK 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

6. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 d. raštą Nr. 49SF-931-(14.49.104.) (jame nurodyta, jog A. K. Š. negali būti projektuojama ir parduodama likusi apmokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis 1,33 ha ploto nenaudojama asmeninio ūkio žemė); panaikinti NŽT 2019 m. gegužės 31 d. raštą Nr. 1SS-1044-(7.5) (šiuo raštu ieškovo skundas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. balandžio 16 sprendimo ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3.-13569-(41) dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, paliktas nenagrinėtas); panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 2.3-13569-(41) „Dėl Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos piliečių, kurie nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo ir kurie iš dalies nenaudoja jiems suteiktos asmeninio ūkio žemės sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria Š. A. (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įrašytas į nenaudotojų sąrašą; įpareigoti NŽT suformuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą Vilniaus miestui po 1996 metų priskirtoje teritorijoje ir užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

7. Kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, dalis pareikštų reikalavimų (dėl atitinkamo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo, Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštų panaikinimo, 1,33 ha sklypo suformavimo) yra administracinio teisinio pobūdžio; kita dalis (dėl įpareigojimo užbaigti asmeninio ūkio žemės pirkimo-pardavimo procedūrą, sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį) - civilinio teisinio pobūdžio.

6. Ieškinyje nurodoma, kad administracinis aktas, t. y. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 23 d. įsakymas, yra kliūtis projektuoti A. K. Š. 1,33 ha ploto asmeninio ūkio žemės. Taigi, sutiktina, kad iš civilinių teisinių santykių kylančių reikalavimų išsprendimas, visų pirma, priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Kita vertus, ieškovas siekia pirkimo-pardavimo sutarties dėl 1,33 ha ploto valstybinės žemės sklypo sudarymo ir nurodo, jog yra sumokėjęs už skirtą asmeninio ūkio žemę. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje nurodyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo (ir nuomos) santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso bei to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose savo pobūdžiu nėra viešasis administravimas (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2015 m. gruodžio 31 d. nutartis Nr. T-156/2015, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. T-16/2019, 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis Nr. T-80/2018 ir jose nurodyta praktika).

7. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, kilus abejonėms dėl ginčo rūšinio teismingumo, bei vadovaujantis civilinio proceso operatyvumo principu, teismas tenkina apelianto atskirojo skundo prašymą dėl kreipimosi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti (CPK 36 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti, su prašymu nuspręsti, ar civilinė byla pagal ieškovo A. K. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl pažeistų teisių gynimo, teisminga bendrosios kompetencijos teismui ar administraciniam teismui.

Teisėja Jadvyga Mardosevič