Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo P. Č. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d., paskirta administracinė nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. Č. nubaustas už tai, kad 2015 m. kovo 7 d. 16.35 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,44 promilės girtumas (įvertinus +/– 0,02 prom. paklaidą).

Institucijos teigimu, P. Č., būdamas sąmoningas, suvokė, kad vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Institucijos nuomone, ATPK 126 str. 1 d. numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Kitu atveju, institucijos manymu, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismui pateiktoje administracinio teisės pažeidimo byloje esantys dokumentai – administracinio teisės pažeidimo protokolas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, kuriuo jis prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo ir gailisi (2–3 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (5, 6 b. l.), alkoholio matuoklio duomenys (7 b. l.), pranešimas dėl P. Č. nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (8 b. l.) – patvirtina, kad P. Č. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą, kvalifikuojamą pagal ATPK 126 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) užtraukia baudą vairuotojams nuo 289 iki 434 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Skundžiamu nutarimu žemesnės instancijos teismas P. Č. paskyrė minimalią 289 Eur baudą ir, remdamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, atėmė teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui nei straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas.

ATPK 30¹ str. 1 d. yra numatyta galimybė, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Teismas, atsižvelgdamas į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, turi turėti galimybę individualizuoti griežtą nuobaudą, skiriamą konkrečiam asmeniui už konkretų teisės pažeidimą, būtent tai atitinka konstitucinį teisinės valstybės principą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybės, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad P. Č. buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,46 promilės; įvertinus alkoholio matuoklio paklaidą +/- 2 % – 0,44 promilės), nedaug viršijantis numatytą leistiną normą (7 b. l.). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. Č. iškart prisipažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo (3 b. l.). Tai pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant pažeidimo pobūdį (automobilį vairavo, nes tinkamai neįvertino savo būklės po alaus gėrimo išvakarėse, nustatytas alkoholio kiekis tik nežymiai viršijo leistiną ribą, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai), pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas), šis pažeidimas, lyginant jį su kitais tos pačios rūšies pažeidimais, yra mažiau pavojingas. Taip pat būtina atkreipti dėmesį, kad tai pirmas P. Č. Kelių eismo taisyklių pažeidimas per visą jo 15 metų vairavimo stažą (4, 10 b. l.). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. Č. yra drausmingas vairuotojas, o šis pažeidimas yra atsitiktinis, padarytas dėl tam tikrų nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Taigi, P. Č. naudai išskirtinėmis aplinkybėmis vertinama tai, kad jis pirmą kartą padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jo neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną normą.

Pažymėtina ir tai, kad P. Č. ūkininkauja žmonos S. Č. ūkyje (16 b. l.) ir teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, nes jis vienintelis šeimoje valdo ūkininkavimo techniką. P. Č. augina du mažamečius vaikus (12–13 b. l.), taip pat rūpinasi savo neįgaliu tėvu J. Č., kuriam nustatytas 50 % darbingumas ir įtariamas vėžys (15 b. l.), ir žmonos broliu A. L., kuriam nustatytas 15 % darbingumas ir kuris serga cukralige (14 b. l.), todėl juos dažnai reikia vežti į gydymo įstaigas.

Apygardos teismo nuomone, visos paminėtos aplinkybės teigiamai charakterizuoja P. Č. ir leidžia jo padarytą pažeidimą vertinti kaip atsitiktinį neigiamą jo poelgį. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma lemia švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos skyrimą, nes ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos ir papildomos nuobaudos skyrimas aiškiai nebūtų proporcingas padaryto teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumo laipsniui.

Kartu pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Įvertinus visas aptartas aplinkybes, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju pavyks pasiekti administracinėms nuobaudoms keliamus tikslus, nes P. Č. paskirta 289 Eur bauda ir teisės vairuoti atėmimas 3 mėnesiams yra pakankamas kalto asmens nubaudimas, todėl apygardos teismas atmeta apelianto argumentą, kad paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatyta nuobaudą, bus kuriama nebaudžiamumo iliuzija.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. kovo 23 d. nutarimą P. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę ir pagrįstai taikė ATPK 30¹ str. nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.