- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-631-370/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danguolė Martinavičienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Ieškovas
- Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.10.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. papildomo sprendimo, priimto sujungtoje civilinėje byloje Nr. 2-6181-656/2014 pagal ieškovų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. R. ieškinius atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus miesto savivaldybei, valstybės įmonei Registrų centrui, savivaldybės įmonei „VILNIAUS PLANAS“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sistema“ (šiuo metu likviduota), uždarajai akcinei bendrovei „KENNEDY FORBES“ (šiuo metu bankrutuojanti) ir uždarajai akcinei bendrovei „BEATRIČĖS SALDUMYNAI“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. A., R. B., R. D., R. P., G. P., S. P., I. R., J. Z., D. Z., V. Z., 998-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Bergama“ ir uždaroji akcinė bendrovė „GMG Investments“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama sujungta civilinė byla pagal ieškovų Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir D. R. ieškinius atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), Vilniaus miesto savivaldybei, VĮ Registrų centrui, SĮ „VILNIAUS PLANAS“, BUAB „Sistema“ (šiuo metu likviduota), UAB „KENNEDY FORBES“ (šiuo metu bankrutuojanti) ir UAB „BEATRIČĖS SALDUMYNAI“ dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, šiai neatvykus į teismo posėdį, o prokuroro ieškinį tenkino, taip pat priteisė valstybei iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „KENNEDY FORBES“ ir UAB „BEATRIČĖS SALDUMYNAI“ po 398,24 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo – priteisė valstybei iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „KENNEDY FORBES“ ir UAB „BEATRIČĖS SALDUMYNAI“ po 531 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitą dalį paliko nepakeistą, taip pat priteisė valstybei iš ieškovės ir atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės po 96,23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (patirtų bylą nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka).
Šalies argumentai
Ieškovė ir trečiasis asmuo 998-oji DNSB 2014 m. kovo 14 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 13 d. sprendime ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartyje nebuvo išspręsti visi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai. Prašė grąžinti ieškovei visą jos sumokėtą žyminį mokestį, nes ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, priteisti ieškovei ir trečiajam asmeniui solidariai iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo ekspertizės atlikimu, teisinių paslaugų apmokėjimu ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu grąžino ieškovei 765,47 Eur (2 643 Lt) žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto, priteisė ieškovei iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „KENNEDY FORBES“ ir UAB „BEATRIČĖS SALDUMYNAI“ po 13,87 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu neišsprendė ekspertizės išlaidų ir dalies kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, todėl yra pagrindas priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežasties, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškinys pareikštas pagrįstai (tai patvirtina kito ieškovo šioje byloje patenkinti analogiški reikalavimai), ilgą teismo procesą, ieškovės elgesį proceso metu, į tai, kad ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovų kaltės, todėl sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, teismas grąžino ieškovei iš valstybės biudžetą visą ieškovo sumokėtą žyminio mokesčio sumą. Nustatė, kad, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį, ieškovės atstovas sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Lt užstatą paskirtai rašysenos ekspertizei apmokėti. Kadangi iš šio užstato ekspertui buvo pervesta 191,55 Lt suma, o jį sumokėjusiam asmeniui grąžinta 808,45 Lt suma, teismas priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 55,48 Eur (191,55 Lt) sumą, sumokėtą už ekspertizę.
Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat patvirtinančių trečiojo asmens patirtas išlaidas ekspertizei, todėl teismas netenkino ieškovės ir trečiojo asmens prašymo dėl šių išlaidų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės ir priimti naują sprendimą – ieškovės ir trečiojo asmens prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Vilniaus miesto savivaldybės atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Papildomo sprendimo institutas skirtas teismo sprendimo trūkumams pašalinti, tačiau neturi būti naudojamas kaip teismo sprendimo pakeitimo bei naujų reikalavimų iškėlimo ir tenkinimo būdas. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nenurodė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu pagrįstai nepaskirstė bylinėjimosi išlaidų, nes toks ieškovės prašymas teismui nebuvo pateiktas. Ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas nauju reikalavimu.
2. Skundžiamo papildomo sprendimo negalima laikyti motyvuotu, nes teismas nepateikė išsamių ir bylos aplinkybes atspindinčių tokį sprendimą pagrindžiančių motyvų (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teismas nurodė tik abstrakčias aplinkybes ir nenurodė, kodėl šios aplinkybės lėmė būtent tokį teismo sprendimą. Skundžiamu papildomu sprendimu ieškovei priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas dėl jos pačios kaltės, t. y. neatvykus į teismo posėdį be pateisinamos priežasties.
3. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas 2011 m. gegužės 13 d., o papildomas sprendimas – tik 2015 m. sausio 9 d., t. y. praleidus minėtą terminą, nepateikus prašymo jį atnaujinti ir nenurodžius tokio pavėluoto kreipimosi priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ir trečiasis asmuo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. papildomą sprendimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Apeliantas klaidingai nurodo, kad ieškovė nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nes toks prašymas buvo teikiamas kelis kartus abejose bylose, be to, buvo palaikomas galutiniame procesiniame dokumente.
2. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Ieškovės ir prokuroro reikalavimai iš esmės sutapo, o teismas tenkino visus prokuroro pareikštus reikalavimus, todėl nelaikytina, kad ieškovės dalyvavimas byloje buvo pasyvus. Ieškovės realios išlaidos nagrinėjant bylą yra žymiai didesnės, nei pagrįsta dokumentais. Reikėtų įvertinti paties apelianto elgesį byloje, jis teikė klaidinančius atsiliepimus, vengė teisingo bylos nagrinėjimo. Ieškovė bylą pradėjo gindama tiek savo, tiek viešąjį interesą. Prokuroro reikalavimai buvo pateikti vėliau.
3. Apeliantas klaidingai nurodo, kad praleistas terminas klausimui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo spręsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos duomenimis, ieškovas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras ir ieškovė D. R. buvo pareiškę teisme savarankiškus ieškinius dėl sandorių ir administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, kurių pagrindu buvo iškeltos dvi civilinės bylos. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiose civilinėse byloje ginčai iš esmės vyksta dėl to paties dalyko, t. y. ieškovai prašo panaikinti tas pačias sutartis, įsakymus ir sprendimus, 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi civilines bylas sujungė į vieną bylą. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme į 2011 m. balandžio 21 d. teismo posėdį neatvyko vienas iš ieškovų, t. y. D. R.. Atsakovai prašė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs sujungtą bylą iš esmės ir atidėjęs sprendimo priėmimą (paskelbimą), 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, o ieškovo Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį patenkino visiškai. Kadangi šiuo sprendimu nebuvo išspręstas ieškovės patirtų išlaidų, susijusių su teismo paskirtos rašysenos ekspertizės apmokėjimu, atlyginimo klausimas, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės prašymą, 2015 m. sausio 9 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su teismo paskirtos rašysenos ekspertizės apmokėjimu.
Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Apeliantas yra teisus, teigdamas, kad papildomo sprendimo institutas skirtas teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir neturi būti naudojamas kaip teismo sprendimo pakeitimo bei naujų reikalavimų iškėlimo ir tenkinimo būdas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu pagrįstai nepaskirstė ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teismo paskirtos rašysenos ekspertizės apmokėjimu, nes, apelianto teigimu, ieškovė nebuvo pateikusi pirmosios instancijos teismui tokio prašymo. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą. Tai – teismo pareiga, nes sprendimo rezoliucinėje dalyje turi būti nurodymas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Jeigu šis klausimas neišspręstas – būtina priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį, sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 1 000 Lt užstatą teismo paskirtai rašysenos ekspertizei apmokėti (t. 10, b. l. 131–134, 139). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartimi už rašysenos ekspertizės atlikimą ekspertui iš teismo depozitinės sąskaitos buvo išmokėta 191,55 Lt suma, o likusi nepanaudota užstato suma grąžinta ieškovės atstovui (t. 110, b. l. 152). Byloje esant duomenims apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirtai rašysenos ekspertizei apmokėti, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, privalėjo savo iniciatyva išspręsti šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Priešingu atveju – yra pagrindas priimti papildomą sprendimą (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi apelianto argumentai, kad ieškovės prašymas priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytinas nauju reikalavimu, atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliantas nepagrįstai kaltina papildomą sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą nepateikus išsamių motyvų, sprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl teismo procesinio sprendimo motyvų išsamumo ir pakankamumo įtakos jo pagrįstumui ir teisėtumui, nuosekliai pažymi, kad teismo sprendimo motyvų nepakankamumas per se negali būti prilyginamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui – kai sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Kiekvienas teismo sprendimas turi būti argumentuotas taip, kad jo motyvuojamoji dalis pagrįstų teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014). Skundžiame papildomame sprendime nurodyta teisės norma (CK 94 straipsnio 1 dalis), kuria remiantis teismas sprendė klausimą dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat aplinkybės, kurių pagrindu teismas priteisė ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas pagrįstai (tai patvirtina kito ieškovo patenkinti analogiški reikalavimai), ilgą teismo procesą ir ieškovės elgesį jo metu. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė nesąžiningai naudotųsi ir piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis, vilkintų bylos nagrinėjimą arba sudarytų kitas kliūtis greitai ir teisingai išnagrinėti bylą. Vienintelė aplinkybė, kad ieškovė neatvyko į paskutinį teismo posėdį, negali būti laikoma pagrindu atsisakyti priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas iš bylą pralaimėjusios šalies. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nurodytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, papildomu sprendimu paskirstant ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su paskirtos rašysenos ekspertizės apmokėjimu, jas visas priteisti iš atsakovų.
Apelianto teigimu, ieškovė praleido CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą dvidešimties dienų terminą nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl termino, per kurį gali būti priimamas papildomas sprendimas, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nurodytų ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą turėjo ex officio išspręsti 2011 m. gegužės 13 d. sprendimu. Šis sprendimas buvo apskųstas apeliacine ir kasacine tvarka. Kilęs teisminis ginčas visiškai buvo išspręstas tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi, bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka. Ieškovas prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teismas pateiktas 2014 m. kovo 14 d., todėl laikytina, kad apelianto minėtas terminas priimti papildomą sprendimą šiuo konkrečiu atveju nebuvo praleistas.
Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo papildomą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.