Kauno apygardos teismo nutartis

2011-04-14 · Civilinė byla Nr. 2S-945-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-14
Bylos Nr.
2S-945-436/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14113-2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
Atsakovas
A. R.
Ieškovas
L. R.
Advokatai
Linas Šarkys
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-945-436/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14113-2010Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1;122.2, 122.4 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėjaRūta RimkevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R., tretiesiems asmenims, N. B., V. B., D. B., išvadas duodančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 26 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėta byla – priteisė iš atsakovo A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vaikų A. R., gim. 2001-09-24, ir L. R., gim. 2009-07-08, išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) nuo 2011-01-26, vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja paskiriant L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. R. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį, nustatyti, kad iki bus išnagrinėta byla, vaikų A. R., gim. 2001-09-24, ir L. R., gim. 2009-07-08, išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį iš atsakovo A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) būtų priteista po 130,00 Lt. Atsakovas nurodo, kad ieškovė Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ieškiniu prašė priteisti išlaikymą dviem šalių nepilnamečiams vaikams po 500,00 Lt kiekvienam. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti laikiną išlaikymą abiem vaikams po 350 litų kas mėnesį. Nors bylos nagrinėjimas kol kas yra tik pasirengimo stadijoje. Teismas spręsdamas ieškovės prašymą priteisti laikiną išlaikymą vaikams, privalėjo preliminariai vertinti byloje esančius įrodymus ir kitus duomenis. Pagal CK 3.192 str. savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai. Išlaikymas vaikams turi būti priteisiamas atsižvelgiant į vaikų poreikius bei tėvų pajamas ir turtinę padėtį. Atsakovas procesiniuose dokumentuose bei parengiamuosiuose teismo posėdžiuose buvo nurodęs, kad sutinka ir gali skirti savo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 130 litų, nes jo gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 400 litų. Taip pat atsakovas buvo pateikęs jo pajamas įrodančius dokumentus. Tuo tarpu iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad ji gauna kelis kartus didesnes pajamas. Atsakovo manymu, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė ir ji turi ga­limybes didesne dalimi prisidėti prie bendrų vaikų išlaikymo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad laikino išlai­kymo suma - 200 litų, yra nustatoma atsižvelgiant į atsakovo pajamas ir kreditorinius įsipareigoji­mus, bendra priteista suma - 400 litų, sudaro visų atsakovo gaunamų pajamų sumą. Akivaizdu, kad tokios nutarties atsakovas įvykdyti negalės, o priverstinis jos vykdymas sukels sunkias pasekmes.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir paliktina galioti. Nepaisant to, kad priteistas laikinasis išlaikymas yra nepakankamas visiškai tenkinti nepilnamečių vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad ši nutartis yra tik laikino pobūdžio, t.y. toks laikinas išlaikymas priteistas tik iki to momento, kol išsispręs byla, o tikrasis priteistino išlaikymo dydis bus nustatytas išnagrinėjus bylą iš esmės, t.y. įvertinus visus byloje esančius įrodymus, ginčijama nutartimi teismo priteistas laikinas išlaikymas šioje bylos stadijoje yra pagrįstas, racionalus. Atsakovo atskirasis skundas yra grindžiamas bendro pobūdžio argumentais, kurie yra niekaip neįrodyti ir nepagrįsti, ir taip pat kurie nėra pagrindas panaikinti laikinąjį išlaikymą. Atsakovas yra darbingas, įrodymų, kad neišgalėtų mokėti priteisto laikino išlaikymo, nepateikė, visų įrodymų apie pajamas ir turtą atsakovas taip pat nepateikė, tuo pažeisdamas pareigą pagrįsti savo reikalavimus ir atsikirtimus, numatytus LR CPK 178 str. Atsakovo į bylą pateiktas formalus „darbo užmokestis", kokį jis teikia, pilnai neatskleidžia atsakovo materialinės padėties ir vien ši pažyma apie darbo užmokestį negali būti vertinama kaip atskaitos taškas, nustatant teikiamo išlaikymo dydį, nors ir laikinąjį. Juo labiau, kad ši pažyma atsakovo pateikta jau po bylos iškėlimo, t.y. atsakovui žinant apie ieškovės reikalavimą priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Kauno miesto apylinkės teismas, užklausęs duomenų apie atsakovo pajamas, gavo pažymą kokios buvo atsakovo pajamos iki bylos užvedimo. Iš minėtos pažymos matyti, kad atsakovo pajamos per laikotarpį nuo 2010-05-01 iki 2010-11-01, t.y. per 6 mėnesius sudarė 10486,55 Lt, t.y. 1748 Lt per mėnesį. Atsakovas nepateikė į bylą duomenų apie pilną jo turtinę padėtį, įskaitant vertybių popierius, santaupas ir pan. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą vertybinius popierius, juridinius asmenis ir jų turtą. (2005-06-23 Senato nutarimas 10 p.). Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas gerinti savo materialinę padėtį, kas irgi leidžia daryti išvadą kad atsakovo turtinė padėtis nėra jau tokia ir bloga, kokią deklaruoja atsakovas, kad būdamas darbingas, turintis pareigą išlaikyti du nepilnamečius vaikus leidžia sau neieškoti papildomų pajamų šaltinio, o gyventi tik iš tariamo vienintelio darbo užmokesčio. Toks atsakovo pasyvus požiūris į jo socialinę pareigą tinkamai išlaikyti nepilnamečius vaikus yra socialiai nepriimtinas ir prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Akivaizdu, kad 130 Lt dydžio išlaikymas negali suteikti tokias nepilnamečių vaikų gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius, galėtų patenkinti net minimalius nepilnamečių vaikų poreikius.

Atsakovo atskirojo skundo motyvai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

LR Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas A. R. neteikė vaikams išlaikymo nuo 2009 m. birželio mėnesio, ieškovė viena rūpinosi vaikais, juos išlaikė.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010, ieškovas D. B., atsakovė K. M.).

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, iki bus išnagrinėta byla – priteisė iš atsakovo A. R. vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį po 200,00 Lt atsižvelgdamas į atsakovo gaunamas pajamas, kreditorinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovė L. R. pagal 2007 m. gegužės 11 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 07-046308-GV kas mėnesį periodinėmis išmokomis moka DnB NORD bankui po 260,00 Lt (b.l. 49-51). Taip pat ieškovės vardu yra registruotos trys transporto priemonės (b.l. 56). Tuo tarpu atsakovo A. R. vardu šiuo metu yra įregistruotos keturios transporto priemonės, iš b.l. 53-54 esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad 2010 m. gruodžio 2 dienai atsakovo vardu buvo registruotos šešios transporto priemonės, todėl netikėti ieškovės argumentais, kad atsakovas gaudavo papildomai pajamų pirkdamas, tvarkydamas ir parduodamas automobilius, nėra pagrindo.

Kauno apygardos teismui 2011 m. kovo 28 d. atsakovo atstovas advokatas Linas Šarkys pateikė papildomus įrodymus iš kurių matyti, kad atsakovui A. R. buvo diagnozuota stuburo išvarža. 2011 m. kovo 24 d. gydytojo pažymoje nurodoma, kad A. R. tęsiamas medikamentinis gydymas, bei nurodoma, kad negali dirbti sunkaus fizinio darbo, reikalaujančio pastovių, monotoniškų judesių, lenkimosi, ilgai nesėdėti, neperšalti.

Pažymėtina, kad nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje jau minėtą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismo nustatytos aplinkybės buvo pakankamas faktinis pagrindas konstatuoti šalių turtinę padėtį ir nepilnamečių sūnų poreikiams tenkinti, todėl priteisdamas po 200 Lt išlaikymo dydį per mėnesį, nepažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto proporcingumo principo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisIzolda Nėnienė