Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2-15035-863/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2-15035-863/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos
Atsakovas
K. Z.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, ieškinį atsakovui K. Z. dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 3 899,99 Eur žalos atlyginimo.

Ieškinys buvo priimtas 2019 m. balandžio 1 d. teisėjos rezoliucija, ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis) ir išsiųstas atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo ieškovės ieškinį atidėti neribotam laikui, ar iki jo bausmės atlikimo laiko pabaigos, bei atsižvelgiant į jo turtinę padėtį sumažinti prašomą priteisti sumą.

Šalies argumentai

2019 m. gegužės 20 d. ieškovė pateikė raštinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog su atsakovo prašymu dėl ieškinio atidėjimo ar sumažinimo nesutinka ir prašo teismo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.

2019 m. gegužės 6 d. nutartimi nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie rašytinį bylos nagrinėjimą šalims pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo nebuvo gauti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, Lietuvos Apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai K. N. iš K. Z. priteista 7 240,50 Eur neturtinės žalos.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu įsteigto Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo administratorius. Teisingumo ministerija išnagrinėjusi nukentėjusiosios K. N. atstovo T. N. prašymą kompensuoti K. Z. smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu, 2016 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą Nr. (11.34)7R-2365 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ir 2016 m. balandžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 23022 išmokėjo T. N. 3 899,99 Eur dydžio kompensaciją žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnį įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Ši nuostata numatyta ir Civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Teisingumo ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ įgaliota atstovauti valstybę bylose dėl lėšų išieškojimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka iš asmenų, atsakingų už smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 899,99 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą regreso tvarka.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 88 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 3,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 91,36 Eur, nes iš atsakovo pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismų praktikoje ši teismo teisė vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl teismo sprendimo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių.

Teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, kai yra sunki atsakovo padėtis arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės, dėl kurių sprendimą sunku įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti būtino sprendimo vykdymo išdėstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-68/2004). Teismas taip pat turi nustatyti, ar, atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas realus jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai ir lūkesčiai, siejami su teismo sprendimo vykdymo privalomumu (CPK 18 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-301/2006).

Nagrinėjamu atveju atsakovas teikdamas prašymą dėl sprendimo išdėstymo (atidėjimo), jokio pagrindimo dėl pateikto prašymo nepateikė bei nepridėjo jokių rašytinių įrodymų apie savo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį turtą, gaunamas pajamas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams). Dėl paminėto teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog atidėjus sprendimo vykdymą, sprendimas bus realiai įvykdytas. Nenustačius įstatyme numatytų pagrindų sprendimo įvykdymo atidėjimui ar išdėstymui, atsakovo prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265, 270, 284, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, naudai 3 899,99 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt devynių eurų ir 99 euro centų) žalos atlyginimą regreso tvarka.

Priteisti iš atsakovo K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 91,36 Eur (devyniasdešimt vieno euro ir 36 euro centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą nedelsiant reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Lysionok