Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. A. prašymą dėl priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 162 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 166 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 198 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 309 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, 64¹ straipsniu paskirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu J. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktais J. A. paskirtos auklėjamojo pobūdžio priemonės - įspėjimas, 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigojimas būti namuose nuo 21.00 val. iki 5.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš J. A. nukentėjusiajai D. J. priteisti 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai G. N. – 2 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai S. B. – 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Iš J. A. valstybei priteista 1 511,82 eurų už kompiuterio, sisteminio bloko ir telefono tyrimą patirtas išlaidas.

2022 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teisme buvo gautas nuteistojo J. A. prašymas dėl nuosprendžiu priteistų pinigų sumų civiliniams ieškovams mokėjimo išdėstymo. Prašyme nuteistasis pažymi, jog jis niekur nedirba, mokosi ir neturi galimybės nukentėjusiosioms sumokėti priteistų neturtinių žalų. Prašo nustatyti nukentėjusiajai D. J. priteistos 2 500 eurų dydžio sumos sumokėjimo tvarką – mokėti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2024 m. spalio 1 d., tai yra mokėti 25 mėnesius nemažiau 100 eurų per mėnesį iki bus sumokėta visa priteista pinigų suma. Taip pat nustatyti nukentėjusiajai G. N. priteistos 2 500 eurų dydžio sumos sumokėjimo tvarką – mokėti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2024 m. spalio 1 d., tai yra mokėti 25 mėnesius nemažiau 100 eurų per mėnesį iki bus sumokėta visa priteista pinigų suma. Taip pat nustatyti nukentėjusiajai S. B. priteistos 2 000 eurų dydžio sumos sumokėjimo tvarką – mokėti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2024 m. gegužės 1 d., tai yra mokėti 20 mėnesių nemažiau 100 eurų per mėnesį iki bus sumokėta visa priteista pinigų suma. Taip pat nustatyti valstybei priteistos 1511,82 eurų dydžio sumos sumokėjimo tvarką – mokėti nuo 2024 m. gegužės 1 d. po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2024 m. spalio 1 d. ir nuo 2024 m. spalio 1 d. po 150,26 eurų kiekvieną mėnesį iki 2025 m. balandžio 1 d.

2022 m. rugpjūčio 4 d. nuteistasis J. A. papildomai pateikė duomenis apie savo turtinę padėtį – pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, VĮ „Regitros“ pažymą, informaciją apie nekilnojamąjį turtą ir studijų sutartį.

Nuteistojo J. A. prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad, kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Atsižvelgiant į tai, kad BPK normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu bei į tai, kad BPK nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, sprendžiama, jog CPK 284 straipsnio nuostatos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas nagrinėdamas nuteistojo prašymą dėl priteisto civilinio ieškinio atlyginimo išdėstymo dalimis. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji pagerės ateityje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2004, Nr. 3K-7-61/2011). Bet koks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui (nuteistajam), o išieškotojas (nukentėjusysis neturi patirti nepagrįstų nuostolių).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir iš J. A. pateiktų duomenų matyti, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, šiuo metu niekur nedirba, nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. pradės studijuoti (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto ir transporto priemonių registruotų savo vardu neturi. Pateiktame prašyme J. A. prašo nustatyti iš jo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių išieškojimo terminus, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir interesus. Tačiau, kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl, išdėstant sprendimo vykdymą, turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros. Iš aukščiau aptartų J. A. turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, jo turtinę padėtį galima laikyti sunkia, tačiau taip pat iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios yra nepilnametės ir jų atžvilgiu padaryti nusikaltimai susiję su seksualinio apsisprendimo laisve. Taigi teismo nuomone, patenkinus J. A. prašymą, pastarojo interesai būtų iškelti virš nukentėjusiųjų interesų gauti greitą ir neuždelstą žalų atlyginimą, o tai neatitiktų teisingumo bei sąžiningumo principų, nes šiuo atveju žala yra atsiradusi ne dėl civilinių teisinių santykių pažeidimo, o dėl pavojingų visuomenei veikų – vaiko išnaudojimo pornografijai, disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, asmens susižinojimo neliečiamumo pažeidimo, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, nukentėjusiosioms buvo išduoti vykdomieji raštai dėl neturtinės žalos atlyginimo ir valstybei dėl proceso išlaidų atlyginimo. Ar nukentėjusiųjų ir valstybės atstovai kreipėsi į antstolį dėl teismo procesinio sprendimo priverstinio vykdymo, byloje duomenų nėra. Kartu pažymėtina, kad CPK 595 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė vykdymo proceso metu išieškotojui ir skolininkui sudaryti taikos sutartį. Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tokiu būdu, J. A., neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visų iš jo priteistų civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Aktyviai bendradarbiaudamas su antstoliu ir kreditoriumi jis gali sumažinti priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.

Įvertinus aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas, baudžiamojoje byloje išduoti vykdomieji dokumentai, todėl nuteistojo J. A. prašymas dėl teismo nuosprendžiu priteistų civilinių ieškinių mokėjimo išdėstymo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

nuteistojo J. A. prašymo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu priteistų neturtinių žalų ir proceso išlaidų mokėjimo išdėstymo netenkinti.

Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.