Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) ligoninė gydytoja psichiatre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinamos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji, būdama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktą ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų patvirtintų 1998-10-06 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymu, 1.1, 1.2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-06 8.00 val. iki 2007-11-07 8.00 val. kaip gydytoja psichiatrė privalėdama ligos istorijoje nurodyti paciento apžiūrėjimo laiką, aprašyti paciento objektyvią somatinę būklę, tačiau ligos istorijoje nenurodė paciento apžiūrėjimo laiko, neaprašė paciento objektyviosios somatinės būklės, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 1.1 ir 1.5 punktų reikalavimus, o būtent: 2007-11-06 priimdama sprendimą stacionarizuoti gydymui (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje S. J., gydytą nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje, kuriam nustatė klinikinę diagnozę: abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, kurios pagrindimą tinkamai neaprašė medicininėje dokumentacijoje (nėra aprašyti alkoholinio delyro simptomai), ligos istorijoje nenurodė jo apžiūrėjimo laiko, neaprašė S. J. objektyviosios somatinės būklės, nemotyvuotai parinko medikamentus jo gydymui, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti būdingus šiai būsenai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansą, dėl ko galimas širdies veiklos sutrikimas) ir buvo būtini pablogėjus somatinei būklei, nepaskyrė atlikti laboratorinių tyrimų (bendro kraujo, magnio, šarminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, šlapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai, tokiu būdu netinkamai atliko pareigą, dėl ko (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant ūmų psichikos sutrikimą, medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, ir tai turėjo įtakos S. J. būsenos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios būsenai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.

J. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji būdama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymų Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos mn 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.9 punktą ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2007-02-13 įsakymu Nr. D-1-11A 1 ir 2 punktus dėl atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų), t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 8.00 val. iki 2007-11-08 8.00 val. kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos būklės ligos istoriją įrašyti indikacijų suvaržymo paskirto fiksavimo būdo, paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užrašymo dažnumo bei trukmės, tuo pažeidė fizinio suvaržymo – ligonio fiksavimo prie lovos specialiosios paskirties diržais metodikos, patvirtintos (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. D-1-39, 1,2,5 punktų reikalavimus, o būtent: 2007-11-07 16.30 val., paskirdama S. J., gydytam nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje, kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, fizinio suvaržymo priemonę - rankų ir kojų fiksaciją diržais, kuri buvo taikyta nuo 2007-11-07 16.30 val. iki 2007-11-08 10.30 val., netinkamai atliko pareigą - stebėjimo lape nenurodė registruotinų sveikatos rodiklių vertinimo ir užrašymo dažnumo bei trukmės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti būdingus šiai būsenai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansą dėl ko galimas širdies sutrikimas) ir buvo būtini pablogėjus somatinei būklei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos būklei, nepaskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, šarminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, šlapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), kurie buvo paskirti nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai, nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos būsenai (tapus psichosomatiškai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iš esmės nekoregavo gydymo, paciento būklei pablogėjus bei perkėlus jį į intensyvios priežiūros palatą ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. būsenos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, dėl ko (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant ūmų psichikos sutrikimą, medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, tai turėjo įtakos S. J. būsenos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios būsenai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.

Kaltinimas J. P. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikštą prašymą dėl padarytos techninės klaidos iš kaltinimo pašalinti žodžius: „staiga pradėjus blogėti paciento somatinei būsenai (pradėjus trikti hemodinamikai) nevertino S. J. būsenos“.

A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnį kaltinama tuo, kad ji būdama tarnautoja, dirbdama (duomenys neskelbtini) ligoninės gydytoja psichiatre, pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 punktą ir stacionaro gydytojo psichiatro pareiginių nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2003-12-18 įsakymu Nr. P-1-311 2.1, 2.2 punktus, t. y. dirbdama nuo 2007-11-07 nuo 8.00 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8.00 val. iki 11.10 val., kaip gydytoja psichiatrė privalėdama į paciento sveikatos būklės ligos istoriją įrašyti paciento apžiūrėjimo laiką, neaprašė paciento objektyvios somatinės būklės, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus 2005-05-17 patvirtinto asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento 4.1 ir 4.5 punktų reikalavimus, nevertino paciento sąmonės, kvėpavimo, kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos, nesuteikė būtinosios medicinos pagalbos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) ligoninės direktoriaus patvirtintos pirmosios pagalbos kritinių būklių atvejais procedūros 6 punkto reikalavimą, suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357, 10.2, 10.5, 10.9 punktų reikalavimus, o būtent: nuo 2007-11-06 20.50 val. iki 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje gydyto S. J., kuriam buvo nustatyta klinikinė diagnozė: abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, ligos istorijoje nenurodė jo apžiūrėjimo laiko, neaprašė S. J. somatinės būklės, nepaskyrė atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimų, elektrokardiogramos, kurie buvo reikalingi siekiant teisingai įvertinti būdingus šiai būsenai somatinius sutrikimus (elektrolitų disbalansą dėl ko galimas širdies sutrikimas) ir buvo būtini pablogėjus somatinei būklei, gydymo metu pablogėjus S. J. sveikatos būklei, nesavalaikiai – tik 2007-11-08 ir nepilnai paskyrė atlikti laboratorinius tyrimus (bendro kraujo, magnio, šarminės fosfatazės, aspartataminotransferazės, kreatininokoncentracijų, C-teaktyvais baltymo, amilazės, šlapalo, gliukozės, alanino aminotransferazės, kreatinino koncentracijų nustatymo), nemotyvuotai parinko medikamentus, blogėjant S. J. psichikos būsenai (tapus psichosomatiškai sujaudintam, pradėjus neadekvačiai elgtis), iš esmės nekoregavo gydymo, paciento būklei pablogėjus bei perkėlus jį į intensyvios priežiūros palatą ir paskyrus laikinas fizinio suvaržymo priemones, nemotyvuotai taikė laikino suvaržymo priemones, nevertino S. J. būsenos dinamikos, nesiėmė adekvačių medikamentinių priemonių psichozės slopinimui, staigiai pradėjus blogėti paciento somatinei būsenai (trinkant hemodinamikai), nevertino S. J. būsenos, konstatavus arterinio kraujospūdžio kritimą, nevertino staigaus būsenos pasikeitimo priežasties, neskyrė papildomų tyrimų (įskaitant EKG), iki atvykstant greitajai pagalbai neskyrė jokio papildomo gydymo, (duomenys neskelbtini) ligoninėje konstatavus gyvybinių funkcijų sutrikimą, S. J. netaikė jokių gaivinimo priemonių, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydant ūmų psichikos sutrikimą, medicinos priemonės buvo taikytos nepilnai ir nesavalaikiai, ir tai turėjo įtakos S. J. būsenos pablogėjimui, taikytos medicinos priemonės trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms buvo neadekvačios būsenai ir turėjo tiesioginės įtakos S. J. mirčiai, kuris 2007-11-08 11.10 val. (duomenys neskelbtini) ligoninės ūmių būklių vyrų skyriuje mirė, t. y. neatliko savo pareigų dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl to padaryta didelė žala nukentėjusiesiems O. J., L. J., I. M. ir D. J. dėl vyro ir tėvo mirties.

Kaltinimas A. V. patikslintas pagal prokurorės baigiamojoje kalboje pareikštą prašymą dėl padarytos techninės klaidos patikslinti A. V. darbo laiką, pakeičiant jį į 2007-11-07 nuo 8 val. iki 17 val. bei 2007-11-08 nuo 8 val. iki 11.10 val.

Apklausta teisme kaltinamoji R. A. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. V-601 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 53:2005 „Gydytojas psichiatras“ 11.1 ir 11.2. punktų. Jos budėjimo metu pacientas S. J. 2007-11-06 20:50 val. (laikas fiksuotas „Gydymo stacionare istorijos“ tituliniame lape, kas atitinka apžiūros laiką) atsiųstas iš Viešosios įstaigos Šiaulių apskrities ligoninės priėmimo skyriaus su gydytojo terapeuto E. J. siuntimu, siuntime nurodyta diagnozė: priklausomybė alkoholiui, abstinencija, simptominė epilepsija. Siuntime rašoma, kad „2 metus vartojo alkoholį, atsirado alkoholinė epilepsija. Objektyviai: ligonis dezorientuotas P 90 k/min. AKS 120/90 mm Hgst“. Pacientas S. J. ir jį lydinti žmona į psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių atvyko su taksi. Išsiaiškinta, kad gydytojas E. J. atsiuntė pacientą namiškiams reikalaujant. Iš gydytojo E. J. siuntimo ji suprato, kad minėtas gydytojas (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėjo pacientą, reikiamai jį ištyrė, įvertino jo terapinę-somatinę būseną, dėl buvusių epilepsijos priepuolių, kurie atsirado dėl ilgalaikio toksinio alkoholio poveikio į smegenis, nukreipė neurologės A. K. konsultacijai, po ko, rekomendavo ambulatorinį gydymą. Tai reiškia, kad ir somatinė, ir neurologinė paciento būsena buvo nebloga ir apžiūrėję gydytojai nenustatė indikacijų stacionariniam gydymui (duomenys neskelbtini) ligoninėje bei išleido pacientą į namus ir tik namiškiams reikalaujant gydytojas E. J. parašė siuntimą į Psichiatrijos ligoninę, todėl neorganizavo medicininio transporto ir išleido pacientą savarankiškai vykti į Psichiatrijos ligoninę. Ji pasikalbėjo su pacientu ir jo žmona. Pacientas skundėsi kojų tirpimu, vidiniu drebėjimu, bendru silpnumu, nemiga, epilepsijos priepuoliais. Paciento žmona teigė, kad vyras girtauja daug metų, apie metus laiko girtauja praktiškai be pertraukos, prieš 3 dienas vyrui pasidarė labai blogai, todėl nutraukė gėrimą. Dieną prieš atvykstant jautėsi neblogai, žmonos teigimu, naktį miegojo, o stacionarizavimo dieną apie 12 val. įvyko pirmas stiprus epilepsijos priepuolis, kvietėsi greitąją medicinos pagalbą, buvo suleisti vaistai, pacientas paliktas namuose. Apie 19.30 val. įvyko pakartotinas epilepsijos priepuolis, pakartotinai kviesta greitoji medicinos pagalba, kuri ligonį atvežė į Šiaulių apskrities ligoninę. Nei pacientas, nei jo žmona nenurodė, kad pacientas skųstųsi ar būtų sirgęs kokiomis nors vidaus organų ar širdies ligomis, žmona tik nurodė, kad vyras serga žvyneline liga. Apžiūrėjusi pacientą ji aprašė objektyvią būseną: orientacija pablogėjusi, nors situaciją suvokia teisingai, įsitempęs, yra kūno tremoras, mąstymas konkretus, dėmesys pablogėjęs. Aktyvią simptomatiką, tai yra, haliucinacijas, kliedesius, neigia, viso kūno oda šerpetuota. Apžiūros metu ji įvertino ir psichinę, ir somatinę būseną, savo ranka spaude įrašė arterinį kraujospūdį – AKS 167/105 mm Hgst, pulsą - P-78 k/min, temperatūrą 37,2o C. Paciento širdies veikla buvo ritmiška, alsavimas vezikulinis. Kadangi ji nenustatė jokios patologijos, papildomai apie tai atskira pastraipa neįrašė, nes rutiniškai yra įrašoma patologija ir neaprašinėjama norma. Apžiūrėjusi pacientą nustatė hospitalizavimo diagnozę: abstinensijos būsena vartojant alkoholį su delyru ir traukuliais. Padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir temperatūra yra būdingi abstinencijos būsenai. Pagal Šiaulių psichiatrijos ligoninėje asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento procedūrą, patvirtintą 2005-05-17 direktoriaus įsakymu Nr. D1-23, budintis gydytojas įrašo diagnozę hospitalizuojant, jos detaliai nepagrindžiant. Yra pagrindžiama klinikinė diagnozė, kuri yra nustatoma per tris dienas ir ją pagrindžia gydantis gydytojas. Toje pačioje Šiaulių psichiatrijos ligoninėje asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamento procedūroje nenurodyta, kad budintis gydytojas, jei nėra indikacijų, tai yra, somatinių sutrikimų ar kritinių somatinių būsenų, turėtų skirti laboratorinius tyrimus. Ligonio tyrimo planą sudaro ir jį realizuoja gydantis gydytojas. Apžiūrėjusi pacientą ir nustačiusi diagnozę, ji paskyrė rūpestingą priežiūrą, tai yra, pirmą režimą, be to, ji paskyrė papildomai 22 valandą pamatuoti arterinį kraujo spaudimą, kas ir buvo padaryta. Arterinis kraujo spaudimas, įrašytas į slaugos lapą slaugytojos J. R., buvo 160/100 mm Hgst, pulsas 78 k/min. Ji paskyrė motyvuotą ir adekvatų gydymą: fiziologinio natrio chlorido 0,9% tirpalo infuziją 500 ml, Ringerio tirpalo 500 ml infuziją. Šiuos tirpalus ji paskyrė alkoholio skilimo produktų greitesniam išvalymui iš organizmo, galimos rehidratacijos korekcijai ir tuo pačiu elektrolitų balanso palaikymui. Finlepsinas 0,2 - prieštraukulinis medikamentas. Sol. Milgammi 2ml - kurį sudaro vitaminai: 50 mg B1 tiaminchloridohidrochloridas, 50 mg B6 piridoksino hidrochoridas, ir 500 mikrogramų B12 Cianokobalamino. Vitaminų kompleksą ji paskyrė todėl, kad esant chroniniam alkoholizmui dažnai yra vitaminų trūkumas, o vitaminai reikalingi užtikrinti normalią medžiagų apykaitą, tuo pačiu pagerinti visų organų funkcionavimą. Sol. Tiapridali 2,0 (100 mg) (neuroleptikas) - delyro prevensijai. Hipnogeni 10 mg - miego pagerinimui. Pacientas priėmimo metu nesiskundė, kad būtų vėmęs ar viduriavęs, nebuvo fiziškai išsekęs, neatrodė, kad būtų badavęs, nebuvo jokių alkoholinės acidozės simptomų (pykinimas, vėmimas, pilvo skausmai, rūgštus kvapas iš burnos, sąmonės sutrikimas, alsavimo sutrikimas). Pacientas nesiskundė nei širdies skausmais, nei širdies ritmo sutrikimais. Apžiūrint ir išklausant širdies veikla buvo ritmiška, vadinasi kliniškai nebuvo stebimi elektrolitų ar šarmų rūgščių disbalanso reiškiniai. Ji pacientą apžiūrėjo 20.50 val., vadinasi, tarp terapeuto apžiūros ir jos apžiūros praėjo 35 min., per kurias negalėjo atsirasti reikšmingi elektrolitų ar šarmų rūgščių balanso sutrikimai, todėl nebuvo indikacijų ekstra tvarka skirti laboratorinius biocheminius kraujo tyrimus ir atlikti elektrokardiogramą. Slaugytoja J. R. paciento būseną naktį vertino kaip stabilią, todėl tik ryte informavo ją, kad paciento būsena pagerėjo, jo hemodinamika, tai yra arterinis kraujo spaudimas ir pulsas, buvo stabilūs, temperatūra - 37.2o C. Ji, kaip budinti gydytoja, suteikė būtinąją pagalbą, nustatė diagnozę hospitalizuojant, paskyrė aktyvų paciento stebėjimą, motyvuotą, adekvatų gydymą, nes paciento būsena jos budėjimo metu visapusiškai pagerėjo. Kad jos paskirtas gydymas buvo motyvuotas ir teisingas, taip pat rodo valstybinio medicininio audito, atlikto (duomenys neskelbtini) ligoninėje 2008-10-22 Nr. 4A-240 (K-1-3) išvados, kad buvo pažeistos asmens gydymo stacionare ligos istorijos pildymo reglamentas, o ligonio gydymo, tyrimo ir stebėjimo klaidų nenustatyta. Neįrašydama paciento apžiūrėjimo laiko ir smulkiai neaprašydama objektyvios somatinės būsenos (neparašė, kad širdies veikla buvo ritmiška ir plaučiuose alsavimas vezikulinis) padarė ligos istorijos pildymo reglamento klaidas, kurios neturi jokio priežastinio ryšio su paciento mirtimi.

Apklausta teisme kaltinamoji J. P. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji budėjo Šiaulių psichiatrijos ligoninėje nuo 2007-11-07 08.00 val. iki 2007-11-08 08.00 val. ir už paciento S. J. būklę buvo atsakinga tik po gydančios gydytojos darbo valandų. Ūmių būsenų skyriuje dirbęs med. slaugytojas A. V. 2007-11-07 16.30 val. informavo ją, kad pacientas S. J. tapo neramus, agresyvus, neįmanoma suleisti vaistų. Kadangi tuo metu gydančios gydytojos A. V. skyriuje nebuvo, ji pavadavo nesantį skyriaus gydytoją. Ji rūpestingai ir atidžiai apžiūrėjo S. J., įvertino paciento somatinę, neurologinę ir psichikos būklę, susipažino su jo ligos istorija, paskyrimais, apžiūrėjo ligonį. Pats ligonis jokių nusiskundimų neišsakė. Somatoneurologinė būklė buvo normali. Širdies veikla buvo ritmiška, pulsas 88 k/min, arterinis kraujo spaudimas 120/80 mm Hgst, kvėpavimas normalus, kraujotakos sutrikimų nebuvo. Ligonis buvo labai judrus, aktyvus. Psichikos būklė buvo būdinga psichikos sutrikimui - abstinencijos būklei su delyru ir traukuliais, vartojant alkoholį. Ligonis nesiorientavo situacijoje, elgėsi neadekvačiai, buvo neramus, agresyvus, piktas, nereagavo į prašymus, neleido suleisti vaistų, puolė mušti kitus ligonius, med. personalą, spardėsi, aktyviai išsakė klausos ir regos haliucinacijas. Ji paprašė ligonį nurimti, bet šis jos prašymų nevykdė. Ji ligoniui paaiškino, kad jis bus fiksuojamas, bet šis ir toliau nenurimo. Ligos istorijoje buvo nustatyta klinikinė diagnozė F 10.4. Visa tai įvertinusi, siekiant užtikrinti paties paciento ir aplinkinių saugumą, ji priėmė sprendimą taikyti laikinas fizinio suvaržymo priemones - fiksuoti S. J.. Tai darydama ji vadovavosi Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymu (2005-06-06 Nr. 1-924) ir (duomenys neskelbtini) ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis direktoriaus įsakymu 2005-02-11 Nr. Dl-12, pasirašė ant specialaus fiksacijos lapo Fl-4, nurodė fiksavimo būdą - fiksuoti rankas ir kojas ir stebėti psichikos būklę. Jokių kontraindikacijų S. J. fiksavimui nebuvo. Įrašą ligos istorijoje apie ligonio fiksavimą padarė gydanti gydytoja A. V.. Ligonis S. J. buvo fiksuotas su pertraukomis, kurių metu buvo matuojamas arterinis kraujo spaudimas, pulsas, kūno temperatūra, buvo maitinamas, papildomai pagirdomas, pakeičiama patalynė, pervelkami drabužiai, vedamas į tualetą, tai yra, buvo pastoviai stebimas, slaugomas, prižiūrimas, gydomas. Kadangi visą laiką buvo neramus, agresyvus, 17.30 val. puolė ant slaugytojo padėjėjo ir ant kito ligonio, norėjo ištraukti kateterį, haliucinavo, tai yra, sakė, kad kitam ligoniui leidžiami nuodai, fiksacija nuo 17.30 val. tęsta iki 2007-11-08 08.00 val. Pacientas S. J. naktį mažai miegojo, atfiksuotas pabusdavo ir vėl tapdavo neramus, agresyvus. Visa tai buvo aprašyta slaugos plane, fiksacijos lape, budėjimų perdavimo žurnale. Jos nurodymu med. slaugytojas A. V. užpildė specialų ligonio fiksacijos lapą - formą F1-4 „Paciento, kuriam taikomos fizinio suvaržymo priemonės, stebėjimo lapas“. Šitoje senoje formoje, galiojusioje 2007-11-07 dieną, patvirtintoje Š. P. ligoninės direktoriaus 2005-06-20 įsakymu Nr. D-1-39, buvo atžymimi psichikos būklės pakitimai. Somatinė būklė buvo pastoviai stebima ir somatinės būklės pakitimai buvo atžymimi paskyrimų lape, slaugos plane, budėjimų perdavimų žurnale, temperatūros lape, ligos istorijos dienyne. Kadangi pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatą, jam buvo paskirtas I režimas, jis buvo ištisą parą stebimas slaugytojo padėjėjo ir med. slaugytojo. Buvo stebima psichikos būklė (sąmonė, orientacija, elgesys, suvokimas, mąstymas, kontaktas, aktyvi psichopatologija), stebimas dėl traukulių priepuolių pasikartojimo, sekama somatinė būsena, fiziologinė veikla, mityba, skysčių vartojimas, šlapinimasis, matuojamas kraujo spaudimas, pulsas, temperatūra. Vėliau somatinės būklės patologinių sutrikimų nenustatyta, gydymas nekeistas ir dėl to ligos istorijoje daryti įrašo nereikėjo. Jai nereikėjo paskirti klinikinių, biocheminių tyrimų, elektrokardiogramos, konsultacijų, nes paciento S. J. somatinė būklė buvo stabili, hemodinamikos, homeostazės sutrikimų nebuvo. Ligonį S. J. po gydančios gydytojos A. V. darbo valandų ji apžiūrėjo labai rūpestingai, kelis kartus išklausė jo širdies veiklą, alsavimą plaučiuose. S. J. buvo sąmoningas, neišsakė jokių nusiskundimų, širdies veikla buvo ritmiška, liežuvis drėgnas, pilvas neskausmingas. Med. slaugytojai A. V. ir L. B. kelis kartus matavo AKS, pulsą, temperatūrą, viskas buvo normos ribose – arterinis kraujo spaudimas 120/80 - 140/90 mm Hg st, pulsas 88 - 100 k/min. Nebuvo jokių simptomų, kurie keltų abejonę dėl diagnozės ar keltų įtarimą dėl širdies veiklos patologijos. Homeostazės sutrikimo klinikinių pasireiškimų nebuvo, tai yra, ligonio nepykino, nebuvo acetono kvapo iš burnos, pilvo skausmų, jis nevėmė, neviduriavo. Ligoniui lašinti skiediniai Nacl, Ringeris, kuriuose yra elektrolitai. Jos budėjimo metu paciento somatinė būklė neblogėjo, buvo tik tipiška nustatytai diagnozei – abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais, psichinė būsena. Ji buvo tik prasidėjusi. Alkoholinis delyras yra tokia būklė, kuri neturi morfologinio substrato ir jokie tyrimai jo neparodo, todėl klinikinėje praktikoje tyrimai atliekami tik tuomet, kai įtariama kita patologija. Pacientas S. J. atvyko iš (duomenys neskelbtini) ligoninės, buvo apžiūrėtas gydytojo terapeuto ir neurologo, kurie nerado somatinių susirgimų. Jiems nebuvo įtarimų apie galimą širdies veiklos sutrikimą, galimus elektrolitų, šarmų, rūgščių balanso sutrikimus. Budinti gydytoja R. A. ir gydanti gydytoja A. V. jokių somatinių sutrikimų taip pat nenustatė. S. J. buvo atlikti laboratoriniai tyrimai antrą parą - jie nerodė išeminės širdies ligos, nekėlė jokių įtarimų. 2009-05-05 M.Riomerio Universiteto teismo med. instituto ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01) išvados 2 p. nurodyta, kad tyrimai buvo būtini pablogėjus somatinei būklei. Jos budėjimo metu somatinė būklė buvo stabili, hemodinamikos sutrikimų nebuvo. Gydymą paskyrė ir koregavo gydanti gydytoja A. V.. Gydymo koreguoti nereikėjo, nes jis buvo motyvuotai koreguotas, kai tik pablogėjo psichikos būsena. 2007-11-07 16.30 val., papildomai paskirtas Tiapridali 2,0 į raumenis ir pratęstas gydančios gydytojos. Nakčiai (21 val.) padidinta Diazepami dozė. Ji laikėsi atsargumo principo, neskyrė daugiau raminančių medikamentų, nes didelės dozės būtų per daug užslopinę ir sukėlę nepageidaujamus pašalinius reiškinius. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2008-10-22 sprendime Nr.4A-240 (K-1-3) pažymėta, kad ji pažeidė tiktai fizinio suvaržymo - ligonio fiksavimo prie lovos metodiką ir nuspręsta pasirašytinai supažindinti ją su pažeistų teisės aktų, reglamentuojančių medicininių dokumentų pildymo tvarką, reikalavimais. Bet šis drausminis pažeidimas yra susijęs su dokumentų pildymu, o ne su ligonio gydymu ir tyrimu, jis nėra priežastiniame ryšyje su paciento S. J. mirtimi. Kitų jos darbo trūkumų nerasta. Jos budėjimo pabaigoje, 2007-11-08 ryte, S. J. somatinė būklė nebuvo pablogėjusi, jis buvo sąmoningas, jokių nusiskundimų neišsakė, širdies veikla buvo ritmiška, arterinis kraujo spaudimas, pulsas buvo normalūs. Ligonio somatinė būklė pablogėjo staiga, jau po jos darbo valandų, t.y. 10.30 val. Jos veiksmai neturėjo tiesioginės įtakos ligonio S. J. sveikatai ir mirčiai. Ji nesutinka su Mykolo Romerio Universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus deontologinės ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01) išvadomis, nes jos prieštarauja Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo eksperto H. D. išvadai Nr. M 818/07 (04), kurioje rašoma, kad S. J. mirtis įvyko staiga nuo ūminės išeminės širdies ligos 2009-11-08 d. 11 val. 10 min. M.Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo med. eksperto H. D. specialisto išvadoje Nr.818/07 (04) aprašyti objektyvūs tirto S. J. kraujagyslių, širdies, kepenų pakitimai, kurie atsiranda pastovaus nesaikingo alkoholio vartojimo pasėkoje, dėl kurių ir išsivystė Ūminė išeminė širdies liga, kuri komplikavosi Ūminiu širdies veiklos sutrikimu (o ne atvirkščiai). Rasti aterosklerotiniai ir distrofiniai širdies ir kepenų pakitimai. Tai patvirtina, kad paciento S. J. somatinė būklė pablogėjo staiga, 2007-11-08 d. 10 val. 30 min., jos darbo laikui pasibaigus. M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09 (01) pateikta prielaida, o ne neginčijama išvada: „tikėtina, jog S. J. mirties priežastimi buvo Ūminis širdies veiklos sutrikimas dėl homeostazės sutrikimų“, o ne Ūminė išeminė širdies liga. Išvada nepagrista tyrimais ir argumentais, pateikta tik hipotezė, o ne objektyvus įrodymas, todėl jomis negali būti vadovaujamasi. Ligoniui buvo skirtas gydymas skiediniais, kurie reguliuoja homeostazę (Sol. Ringeri, Sol. Nacl, kuriuose yra elektrolitai, K, Na, Mg, Ca, Cl), todėl homeostazės sutrikimų nebuvo. Klinikiniame vaizde taip pat nebuvo jos sutrikimų požymių. Tai patvirtina atliktas biocheminis Mg kiekio kraujyje tyrimas, Mg - 0,77 mmol/l (norma 0,74 - 0.99 mmol/l), t.y. normalus, nors ir buvo traukulių priepuoliai. Ji dirbo maksimaliai atidžiai, rūpestingai, dėmesingai, atsargiai, rėmėsi profesine kvalifikacija ir jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Apklausta teisme kaltinamoji A. V. kalta neprisipažino ir parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje ūmių būsenų vyrų skyriuje, 2007 m. lapkričio mėnesį ligoninės pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini) ligoninė. 2007 m. lapkričio 7 d. rytą per naktį budėjęs personalas pasakė, kad pacientas S. J. skundžiasi silpnumu, naktį paviršutiniškai miegojo. Apklausus pacientą, jis nusiskundimų neišsakė, pripažino, kad kartojosi traukulių priepuoliai, kraujospūdis ir pulsas buvo normalūs. Ji, įvertinusi terapeuto, neurologo išvadas, budinčios gydytojos surinktus duomenis, apklaususi pacientą ir įvertinusi jo somatinę, psichinę būseną nustatė diagnozę - abstinencijos būklę su delyru ir traukuliais. Buvo numatytas psichiatrinis stebėjimas, atkreipiant dėmesį dėl galimai pasikartojančių traukulių, numatytas medikamentinis gydymas, buvo numatyti kraujo tyrimai pagal indikacijas. Budinčios gydytojos buvo paskirtas I režimas, tačiau tuo metu tai nebebuvo būtina, todėl pacientas buvo paguldytas bendroje skyriaus palatoje. Tik 16.30 val. jai budinti slaugytoja pranešė, kad pacientas pasidarė neorientuotas, sujaudintas, prasidėjo haliucinacijos, stumdė spinteles, todėl pacientas buvo perkeltas į intensyvaus stebėjimo palatą, kur visą parą buvo stebimas slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų, informuojant personalą apie būklės pasikeitimus. S. J. atveju keitėsi tik psichinė būsena, jokių somatinių sutrikimų simptomų nebuvo pastebėta. Fiksacija pacientui buvo skirta po 16.30 val., ji šiam budinčios gydytojos J. P. sprendimui pritarė, nes fiksacija buvo būtina dėl paciento ir kitų saugumo, kadangi pacientas buvo neramus, neprognozuojamo elgesio. Įrašą medicininėje kortelėje padarė ji. Kada buvo taikytos fiksacijos priemonės, paciento fizinė somatinė būklė buvo stabili. 2007-11-08 rytą, penkiaminutės metu personalas pranešė, kad S. J. neorientuotas, naktį nemiegojo. Apžiūrėjus pacientą, jo somatinė būklė buvo normos ribose, kraujospūdis, pulsas, temperatūra buvo normalūs, tačiau psichinė būsena buvo sutrikusi, stebima dezorientacija, tremoras, todėl pacientas buvo paliktas stebėjimo palatoje, pratęstos suvaržymo priemonės. Kadangi pacientas buvo susijaudinęs, neorientuotas, labai neramus, buvo paskirtas papildomas raminamas gydymas, tęsti B grupės vitaminai, paskirta papildoma lašelinė Ringeris, kuris reguliuoja elektrolitus. Paciento somatinė būklė pablogėjo lapkričio 8 d. apie 10.00 val. Temperatūra buvo 38,1C, todėl buvo paimti kraujo tyrimai ir užregistruota terapeuto konsultacijai. Elektrokardiogramos tuo metu nebuvo galima padaryti dėl kūno tremoro. Vėliau dar pamatavus S. J. kraujospūdį, jis buvo 140/90, pulsas buvo padažnėjęs iki 130 kartų per minutę, tada ji vėl koregavo gydymą - paskyrė etamanolį, kuris reguliuoja ritmą ir kraujospūdį. Kai pacientas aprimo dar buvo tęsiamas viršutinių galūnių fiksavimas, kad galėtų sulašėti lašelinė, tuo metu paciento kraujospūdis buvo sumažėjęs, sąmonė buvo aiški, pacientas atsakinėjo į klausimus. Kadangi buvo numatyta terapeuto konsultacija, ji personalui liepė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir ruošti pacientą perkėlimui į somatinio profilio ligoninę, kur būtų įvertinta tiksliai somatinė būsena. Personalas gabeno pacientą į ligoninės priėmimo skyrių, o ji tuo metu pildė siuntimą. Po kurio laiko jos buvo paprašyta nueiti į priėmimo skyrių, nes paciento būklė pasikeitė. Jai nuėjus, pacientas neatsakė į klausimus, jo sąmonė buvo aiškiai sutrikusi, buvo stebimas kūno tremoras, pulsas, kraujospūdis pacientui neišsimatavo, todėl kartu su jau atvykusiu greitosios pagalbos ekipažu buvo taikytos gaivinimo priemonės, vėliau atvyko kitas greitosios pagalbos ekipažas, su kuriuo buvo tęsiamos gaivinimo priemonės. Nežiūrint to, įvyko paciento klinikinė mirtis. Mano, jog paciento S. J. mirtį lėmė alkoholinė liga, jos veiksmai įtakos mirčiai neturėjo.

(duomenys neskelbtini) ligoninės Ūmių būsenų skyriaus vedėjos A. V. pareigų instrukcijoje atliekamų darbų (pagrindinių funkcijų) skyriuje nustatyta, jog Ūmių būsenų skyriaus vedėja atlieka gydytojo psichiatro funkcijas, 2. 1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas), rekomenduoja gydymo taktiką; 2.2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuose tyrimo bei gydymo rezultatus (1 t., 32-36 b. l.).

(duomenys neskelbtini) ligoninės Ūmių būsenų moterų skyriaus gydytojos psichiatrės J. P. pareigų instrukcijoje atliekamų darbų skyriuje 1 punkte nustatyta, jog diagnozuoja ir gydo psichikos sutrikimus (ligas), rekomenduoja gydymo taktiką, 2 punkte nustatyta, jog žymi medicininiuose dokumentuose tyrimo bei gydymo rezultatus (1 t., 66-70).

2010-03-04 Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus informacijoje dėl ekspertizės akto Nr. EDM 63/09(01), nurodyta, kad „(duomenys neskelbtini) ligoninės medikai, diagnozavę S. J. psichikos ir elgesio sutrikimą vartojant alkoholį, abstinencijos būklę su delyru ir traukuliais, turėjo įvertinti ir šiai būklei būdingus somatinius sutrikimus - homeostazės sutrikimus (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), dėl ko galimas širdies veiklos sutrikimas. Dėl to reikėjo laiku atlikti kalio, natrio koncentracijos tyrimą bei širdies elektrokardiogramą. Tikimybė, kad laiku atlikus minėtus diagnostinius tyrimus ir nustačius paciento būklės pablogėjimo priežastį bei pritaikius adekvačias priemones trinkant paciento gyvybinėms funkcijoms, buvo galima išvengti S. J. mirties, neatmetama.“ (1 t., 192 b. l.).

Iš A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinės išvados Nr. J-KI-41-71 matyti, jog 2011-09-08 profesorius habilituotas medicinos mokslų daktaras A. A. G. ir gydytojas psichiatras D. S. pateikė išvadą, jog: 1. S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. 2. S. J. (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje buvo apžiūrėtas vidaus ligų specialisto bei gydytojo neurologo, o skyriaus gydytojai psichiatrai kitus reikalingus tyrimus, išskyrus kraujo tyrimą, atliko, todėl kokybės kontrolės ataskaitoje išvardintieji minėtųjų gydytojų darbo drausmės pažeidimai dėl mirties, įvertinus S. J. mirties patogenezę ir priežastį, negalėjo turėti tiesioginio priežastinio ryšio su jo mirtimi. 3. S. J. nustatyta klinikinė diagnozė - „Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“, buvo teisinga, jo gydymas buvo taikomas savalaikiai ir tinkamai, todėl kai kurie jo priežiūros pažeidimai negalėjo būti mirties priežastimi. 4. Rankų ir kojų fiksavimas diržais atliekamas sujaudintiems pacientams, kuriems yra atliekamos tam tikros procedūros, šiuo atveju, intraveninės infuzijos, siekiant, kad sutrikus sąmonei, nesusižalotų ir nesužalotų kitų. Jokio priežastinio ryšio tarp S. J. diagnozės nustatymo, gydymo, rankų ir kojų fiksavimo ir jo mirties negali būti. 5. Homeostazės sutrikimai turi neabejotinos reikšmės širdies-kraujagyslių sistemos veiklos pokyčiams, tačiau tai negalėjo būti pagrindine ūminio širdies veiklos sutrikimo priežastimi, nes S. J. mirties priežastimi buvo toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas ūmus širdies veiklos nepakankamumas (5 t., 152-175 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 13/12(02) matyti, jog atlikę ekspertizę vyr. teismo medicinos ekspertas L. G., gydytojas psichiatras prof. B. B. ir gydytojas patologas dr. D. J. pateikė išvadas, jog: 1) S. J. mirė nuo nenustatytos kilmės ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas galėjo išsivystyti dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystančių ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio; 2) S. J. Šiaulių psichiatrijos ligoninėje 2007-11-06 - 08 diagnozė buvo nustatyta teisingai. Diagnozė buvo nustatyta remiantis objektyviais diagnostiniais kriterijais ir šiuo atveju atlikti specialius tyrimus nebuvo būtina; 3) S. J. Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje buvo taikoma tinkama priežiūra, bet ji buvo nepakankamai dokumentuota. S. J. psichinės būklės gydymo taktika buvo teisinga, tačiau buvo nepilnai įvertinta paciento somatinės būklės dinamika. S. J. somatinės būklės įvertinimas buvo nepakankamas ir todėl somatinės būklės gydymui buvo skirtas nepakankamas gydymas. Nustatyti, kokią įtaką S. J. mirčiai turėjo nepakankamas somatinės būklės gydymas nėra galimybės (6 t., 35-38 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas A. G. parodė, kad yra gydytojas psichiatras, buvo paskirtas dalyvauti atliekant deontologinę ekspertizę. Mirusiojo S. J. ligos istorijoje klinikinė diagnozė buvo įrašyta „psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru ir traukuliais“, tačiau ši diagnozė dokumentuose nebuvo tinkamai aprašyta - nėra nurodyti visi simptomai, sindromai, kurie leistų patvirtinti delyro diagnozę, nėra aprašyti suvokimo sutrikimai, tai yra, orientacija vietoje, laike ir savyje. Nustatytos diagnozės neginčija, ji pasitvirtino gydymo eigoje, tačiau ligos istorijoje buvo būtina diagnozę pagrįsti. Psichiatrinei diagnozei nustatyti jokie tyrimai nereikalingi, nes jokiais tyrimais negalima patvirtinti psichikos sutrikimų simptomų, juos privalo gydytojas pats pamatyti, išklausti iš paciento ir tinkamai juos aprašyti. Papildomi tyrimai – elektrokardiogramos atlikimas, šarmų-rūgščių balanso, elektrolitų kiekio ir kiti tyrimai, turėjo būti skirti tam, kad nustatyti psichikos sutrikimo sukeltus somatinės būklės sutrikimus, tai yra homeostazinius sutrikimus. Jo nuomone, šiuos tyrimus reikėjo skirti jau pirmąją ligonio gydymo ligoninėje parą. Šiuo atveju dalis tyrimų buvo atlikta, dalis neatlikta. Alkoholinis delyras yra sunki ir gyvybei pavojinga būsena, paciento būklė gali pakisti valandos bėgyje, būklė svyruojanti. Kategoriškai negali teigti, kad S. J. sveikatos būklė pablogėjo antrąją gydymo dieną, nes ligos istorijoje nėra įrašų apie būsenos vertinimą. Būsenai blogėjant reikia koreguoti gydymą, jį intensyvinti ir viską reikia aprašyti ligos istorijoje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta, nes ligos istorijoje užrašyti tik paskirti vaistai, tačiau nėra motyvacijos, kodėl buvo skirti vienokie ar kitokie medikamentai. Negali kategoriškai teigti, kad nebuvo imtasi S. J. gaivinimo priemonių, tačiau ligos istorijoje jos neaprašytos, išskyrus tai, kad buvo gaivinamas atvykus greitajai medicinos pagalbai. S. J. ligos istorijoje yra įrašai apie blogėjančią psichikos būseną, įrašai taip pat patvirtina, kad somatinė būklė buvo stabili, kraujo spaudimas buvo netgi paaukštintas, tačiau iš dokumentacijos neaišku, kas buvo su pacientu staiga pablogėjus somatinei būklei – krintant kraujo spaudimui, esant neišmatuojamam pulsui. Krintant kraujo spaudimui buvo būtina padaryti elektrokardiogramą, jos rezultatus privalo sugebėti perskaityti visi gydytojai, tame tarpe ir gydytojai psichiatrai. Negali atsakyti, ar 2007-11-08 nuo 8.00 val. iki 10.45 val., kai atvyko greitoji medicinos pagalba buvo taikomos ligonio būklei adekvačios medicininės priemonės, nes nežinoma, kokia tuo metu buvo ligonio patologija, negali atsakyti, ar buvo galima išsaugoti paciento gyvybę. Ligonio somatinė būklė turi būti aprašyta, visų pirma nurodant kaip žmogus atrodo, kraujo spaudimas, jo kūno padėtis, pilvo skausmingumas, kvėpavimas ir visa eilė kitų elementarių dalykų, vien tik kraujo spaudimo ir pulso įrašymo spręsti apie ligonio somatinę būklę nepakanka. Tai, jog gydytoja R. A. neužrašė ligonio apžiūrėjimo laiko, įtakos ligonio mirčiai neturėjo, o ar nepilnai aprašyta ligonio somatinė būklė yra susijusi priežastiniu ryšiu su ligonio mirtimi, atsakyti negali. Ar pacientas būtų miręs, jeigu būtų buvusi atlikta kardiograma, padaryti kalio, natrio koncentracijos tyrimai, atsakyti negali. Alkoholinis delyras yra simptominis psichikos sutrikimas, blogėjant psichikos būsenai, vyksta pakitimai ir somatinėje būsenoje. Šiuo atveju buvo atlikta eilė biocheminių tyrimų, tačiau kalio, natrio koncentracijos tyrimas neatliktas. Negalima paneigti, kad S. J. buvo nustatyta smegenų edema, kurią gali sukelti epilepsijos priepuolis. Tačiau smegenų edemos klinikinių simptomų neaprašė nei (duomenys neskelbtini) ligoninės terapeutas, nei neurologė, nei psichiatrijos ligoninės gydytojos. Smegenų edemos priežastimi taip pat gali būti ir hipokalemija, ką būtų parodęs kalio koncentracijos kraujyje tyrimas. Taip pat smegenų edemos priežastimi gali būti pats alkoholinis delyras, kuris pats savaime sukelia smegenų pabrinkimą. 10-15 procentų delyro atvejų pasibaigia mirtimi. Kuri iš šių priežasčių yra tikroji smegenų pabrinkimo priežastis, nustatyti nėra galimybės, galėjo būti ir visos trys.

Ekspertas J. R. parodė, kad pirminis tyrimas dėl mirties priežasties buvo atliktas 2007-11-09 atlikus mirusiojo S. J. lavono tyrimą, tyrimą atliko Šiaulių skyriaus ekspertas H. D., jo išvada „ūminė išeminė širdies liga“ ir šalia duodamas pagrindimas „širdies vainikinių arterijų aterosklerozės I stadija siaurinanti spindį iki 25 procentų, širdies raumens distrofija“. Išvada „išeminė liga“ teismų medicinos praktikoje daroma tada, kai lavono tyrimo metu nėra konstatuojama jokių mechaninių kūno sužalojimų ir kitų veiksnių, galinčių sukelti mirtį ir randami didesni ar mažesni pakitimai širdies kraujagyslėse, širdies raumenyje ir, kad nėra požymių, kad nukentėjusysis buvo apsinuodijęs. Mano, kad ekspertas H. D. nesinaudojo gydymo stacionare istorija, o komisija, kuri atliko šią ekspertizę, gretino tiek lavono tyrimo duomenis, tiek visą klinikinę eigą ir padarė tokią išvadą, kad aprašyti pakitimai širdies kraujagyslėse, širdies raumenyje yra minimalūs, o ūminis širdies veiklos sutrikimas įvyko dėl hemostazės sutrikimų, tai yra dėl elektrolitų, šarmų rūgščių balanso sutrikimo, kuris išsivystė ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro konsultacinėje išvadoje nurodyta mirties priežastis „S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo“ iš esmės neprieštarauja komisijos, kurioje jis dalyvavo, pateiktai išvadai, tik alkoholio skilimo produktai patys iš savęs nesukelia nepakankamumo, bet jie sąlygoja homeostazinius sutrikimus. Tai nėra dvi skirtingos išvados. Nesutinka, kad mirtis įvyko vien tik dėl to, kad pas nukentėjusįjį buvo minimalūs ateroskleroziniai pakitimai.

Specialistas A. A. G. parodė, kad byloje pateiktą specialisto konsultacinę išvadą padarė įvertinus pateiktus dokumentus: specialisto išvadą, kurią atliko Šiaulių skyriaus teismo medicinos ekspertas H. D., ekspertizės, kurią atliko ekspertai J. R., R. S., A. G., išvadą, (duomenys neskelbtini) ligoninės stacionarinio skyriaus ligos istoriją, medicininio audito išvadą. Tą medžiagą pateikė užsakovai - kaltinamosios ir civilinis atsakovas - (duomenys neskelbtini) ligoninė. Atlikus tyrimą buvo nustatyta S. J. mirties priežastis - toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukeltas ūmus širdies veiklos nepakankamumas. Tai, jog nebuvo atliktas rūgščių-šarmų balanso tyrimas, negalima laikyti mirties priežastimi. Ūmus širdies nepakankamumas dėl šito disbalanso nėra mirties priežastis, S. J. vystėsi smegenų pakenkimas nuo alkoholio intoksikacijos skilimo produktų, smegenų pabrinkimas, išsivystė epilepsijos priepuoliai, šie veiksniai bendrai sustabdė širdį. Audito konstatuoti pažeidimai jokio ryšio su mirtimi neturėjo.

Specialistas D. S. parodė, kad yra gydytojas psichiatras. Jo nuomone, 2007 m. lapkričio 6 d. pacientą S. J. apžiūrint (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje nepilnai buvo ištirta paciento neurologinė būsena. Kaip taisyklė, po epilepsijos priepuolių vystosi smegenų pabrinkimas, todėl pacientas turėjo būti gydomas neurologinėje ligoninėje, o ne siunčiamas į psichiatrijos ligoninę. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jo nuomone, S. J. nustatyta diagnozė yra teisinga, gydymas buvo taikomas savalaikiai ir tinkamai, medicininio audito išvadose nurodyti pažeidimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo. Kraujo tyrimai buvo atlikti pavėluotai, tačiau pats gydymas šiuo atveju buvo tinkamas, skirti neuretikai, rūgščių-šarmų balansui palaikyti skirta pakankamai skysčių, lašintas Ringerio tirpalas, pablogėjus psichikos būklei gydymas buvo koreguotas, negalima konstatuoti, kad ligonis nebuvo gaivinamas, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, tik nepakankamai buvo įvertintas ligonio būklės blogėjimo laikas. Ligonio somatinė būklė staiga pablogėjo lapkričio 8 d. rytą, kai pulsas pasiekė 130 kartų per minutę, tai jau yra širdies ritmo sutrikimas, po ko vystosi prieširdžių virpėjimas ir žmogus miršta. Mano, jog viskas prasidėjo nuo lapkričio 6 dienos netinkamos apžiūros (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje. Epilepsijos priepuolis negali nesukelti smegenų edemos. (duomenys neskelbtini) ligoninėje neurologas turėjo visas galimybes visapusiškai ištirti pacientą, padaryti kompiuterinę tomogramą. To nepadarius, nepavyko pašalinti smegenų edemos, ji vystėsi, nes tai, jog lapkričio 7 d. ligoniui prasidėjo psichozė, rodo, jog smegenys toliau burko, kas sukėlė psichozinius sutrikimus, vėliau tai sukėlė ūmų širdies nepakankamumą, dėl ko pacientas mirė. Smegenų ir plaučių pabrinkimas nustatytas teismo medicinos eksperto H. D. išvadoje. Jeigu smegenų pabrinkimas būtų buvęs gydomas somatinio tipo ligoninėje - neurologijos skyriuje, bazinis gydymas turėtų būti toks pat – žmogaus nuraminimas, kas ir buvo teisingai daroma psichiatrijos ligoninėje, tik galbūt ligonio stebėjimas būtų buvęs lengvesnis, nes somatinio tipo ligoninėje yra tam geresnės sąlygos. Rūgščių-šarmų balansas S. J. psichiatrijos ligoninėje buvo palaikomas lašinant Ringerio tirpalą, todėl gydymas buvo pakankamas, ir rūgščių-šarmų disbalansas negali būti priežastiniame ryšyje su mirtimi. 2007 m. lapkričio 6 d. budėjusios gydytojos veiksmai buvo teisingi, pagal lapkričio 7 d. vakare darytus įrašus budėjusiai gydytojai keisti gydymą nebuvo jokio reikalo, fiksacija jokios reikšmės mirčiai neturėjo. Tai, jog staigiai pablogėjus būklei lapkričio 8 d. rytą ligonis buvo keliamas į priėmimo skyrių, teisinga, nes priėmimo skyriuose paprastai yra visi būtini medikamentai ir aparatūra. Mirties priežastimi yra alkoholinė liga, kuri pakenkia visam organizmui taip, kad gyventi nebėra galių.

Ekspertas L. G. parodė, kad išvadą pateikė pagal byloje esančius duomenis. S. J. mirties priežasties patikslinti negalima. Somatinės būklės nepakankamas įvertinimas ir nepakankamas gydymas tiesioginės reikšmės paciento mirčiai neturėjo, kadangi mirties priežastis yra nenustatytos kilmės ūmus širdies veiklos nepakankamumas. Tą galėjo iššaukti daug kas - sutrikęs elektrolitų balansas, alkoholio skilimo produktai, neigiamai veikiantys širdies veiklą. Gydytojai turėjo paskirti šarmų-rūgščių balanso tyrimą, tačiau ar šis tyrimas būtų galėjęs išgelbėti pacientą, pasakyti negali.

Ekspertas B. B. parodė, kad S. J. mirties priežastis galėjo būti bet kuri iš nurodytų priežasčių - dėl homeostazės sutrikimų (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso sutrikimų), išsivysčiusių ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje arba dėl toksiškai veikiančių etilo alkoholio skilimo produktų poveikio, greičiausia visos kartu. Iš dokumentacijos matyti, kad psichinės būklės gydymas buvo pakankamas, nepakankamai buvo ištirta somatinė būklė, bet negalima atsakyti ar tai turėjo įtakos S. J. mirčiai, nes delyrų atvejais net ir viską idealiai padarius iki 15 procentų asmenų miršta. Diagnozė alkoholinis delyras buvo nustatyta remiantis objektyviais diagnostiniais kriterijais ir tam nebuvo būtina atlikti specialius tyrimus. Būtinoji medicinos pagalba S. J. buvo teikiama, gaivinimo priemonių taip pat buvo imtasi.

Ekspertas D. J. parodė, kad S. J. mirė nuo širdies funkcijos nepakankamumo, bet kas jį sukėlė, nustatyti nėra galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko, jog nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų R. A., J. P., A. V. veikos ir kilusių pasekmių – S. J. mirties.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nepavyko nustatyti tikslios S. J. mirties priežasties, tai yra, nebuvo nustatyta, kas sukėlė S. J. mirtį ir kokią įtaką tam turėjo kaltinamųjų veiksmai.

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Šiaulių skyriaus teismo medicinos eksperto H. D. išvadoje Nr. M 818/07(04) nurodyta, kad S. J. mirtis 2007-11-08 11.10 val. įvyko nuo ūminės išeminės širdies ligos, tai komplikavosi ūmiu širdies veiklos sutrikimu. Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09(01) nurodyta, jog S. J. mirties priežastimi buvo ūminis širdies veiklos sutrikimas, kurį, labiausiai tikėtina, sukėlė homeostazės sutrikimai (elektrolitų, šarmų-rūgščių balanso), išsivystę ilgalaikio alkoholio vartojimo pasėkoje. Teisme apklausti šią ekspertizę atlikę ekspertai A. G. ir J. R. negalėjo patvirtinti, kad atlikus elektrolitų, šarmų-rūgščių koncentracijos tyrimus, S. J. nebūtų miręs. Ekspertas A. G. teisme pripažino, jog buvo nustatyta ir smegenų edema, kurią gali sukelti homeostazės sutrikimai, epilepsijos priepuoliai, pats alkoholinis delyras, ir kuri iš šių priežasčių yra tikroji smegenų pabrinkimo priežastis, nustatyti nėra galimybės, galėjo būti visos trys. Ekspertai teisme pripažino, jo netinkamas, netikslus medicininių dokumentų pildymas, paciento fiksacijos taikymas įtakos S. J. mirčiai neturėjo, taip pat ekspertai pripažino, jog negalima teigti, kad S. J. nebuvo gaivinamas, tik tos priemonės nėra nurodytos ligos istorijoje. A. G. teismo medicininių tyrimų biuro teismo medicinos specialisto konsultacinėje išvadoje Nr. J-KI-41-71 nurodyta, jog S. J. mirė dėl toksiškai veikiančių alkoholio skilimo produktų sukelto ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Teisme apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas A. A. G. parodė, jog S. J. vystėsi smegenų pakenkimas nuo alkoholio intoksikacijos skilimo produktų, išsivystė epilepsijos priepuoliai, ir šie veiksniai bendrai sustabdė širdį, tai, jog nebuvo atliktas rūgščių-šarmų balanso tyrimas nėra S. J. mirties priežastimi. Specialistas D. S. parodė, jog S. J. po epilepsijos priepuolių vystėsi smegenų edema, kuri sukėlė ūmų širdies nepakankamumą, nuo kurio S. J. ir mirė. Gydymas S. J. buvo pakankamas, rūgščių-šarmų disbalansas negali būti priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 13/12(02) nurodyta, jog S. J. mirė dėl nuo nenustatytos kilmės ūmaus širdies veiklos nepakankamumo. Teisme apklausti šią ekspertizę atlikę ekspertai L. G., B. B., D. J. paaiškino, jog nustatyti, kas S. J. sukėlė ūmų širdies veiklos nepakankamumą, nėra galimybių, patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje diagnozė S. J. buvo nustatyta teisingai, psichikos būklės gydymas buvo tinkamas, o nepakankamas somatinės būklės įvertinimas ir gydymas tiesioginės reikšmės paciento mirčiai neturėjo.

Taigi, ekspertizės aktuose, konsultacinėje specialisto išvadoje, ekspertų, specialistų parodymuose pripažįstama, jog S. J. mirė nuo ūmaus širdies veiklos nepakankamumo, tačiau, kas šį sutrikimą sukėlė, nėra tiksliai nustatyta. Net ir Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 63/09(01), kuriuo besąlygiškai remiasi kaltinimas, pateiktos tikėtinos išvados. Visi ekspertai ir specialistai pripažino, jog negali nustatyti, ar atlikus elektrolitų koncentracijos, rūgščių-šarmų balanso ir kitus tyrimus būtų buvę galima išvengti ligonio mirties, taip pat visi pripažino, jog ligonio fiksacija buvo būtina ir įtakos mirčiai neturėjo, kaip įtakos mirčiai neturėjo ir medicininių dokumentų pildymo tvarkos pažeidimai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog priežastinis ryšys yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis, ir galutinę išvadą apie jo buvimą privalo padaryti teismas, o ne teisės medicinos ekspertai, medicinos, medicinos audito specialistai. Teismas gali remtis ekspertų išvadomis, jei įsitikina, kad jos logiškos, argumentuotos ir įtikinamos. Tačiau teismas taip pat neatleidžiamas nuo pareigos tikrinti ir kitus faktus bei aplinkybes, taip pat leidžiančias prieiti prie išvados apie priežastinio ryšio buvimą ar nebuvimą (LAT 2008-10-30 nutartis byloje Nr. 2K-444/2008).

Kadangi atliktų ekspertizių išvados, specialisto konsultacinė išvada prieštaringos, pateiktos tikėtinos išvados, teismas besąlygiškai vadovautis tokių tyrimų išvadomis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio prielaidomis bei hipotezėmis negali. Taip pat, teismo nuomone, byloje nėra ir kitų įrodymų, patikimai patvirtinančių, kad kaltinamosios R. A., J. P., A. V. būtų netinkamai atlikusios savo pareigas, ar pareigų neatlikusios, dėl ko S. J. mirė. Kaltinamosios R. A., J. P., A. V. kaltę neigė, nurodydamos, jog savo pareigas atliko tinkamai, rūpestingai, tik nepakankamai tiksliai pildė medicininius dokumentus, tačiau tai negalėjo sukelti paciento mirties. Nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J., liudytojos L. C. parodymai neinformatyvūs, fragmentiški, pagrįsti emocijomis, klaidinantys – teiginiai, kad mirusysis S. J. nepiktnaudžiavo alkoholiu visiškai neatitinka byloje nustatytų duomenų, prieštaraujantys kitų liudytojų parodymams. Visi kiti teisme apklausti liudytojai patvirtino tik tai, jos medicininė pagalba S. J. buvo teikiama. Kaip jau buvo minėta, teisme ir ekspertai, ir specialistai patvirtino, jog psichiatrijos ligoninėje S. J. diagnozė buvo nustatyta tinkamai, psichikos sutrikimas buvo gydomas tinkamai, tik nepakankamai gydymas buvo aprašytas medicininiuose dokumentuose, taip pat nė vienas ekspertas ar specialistas negalėjo patvirtinti, kad nepakankamas somatinės būklės įvertinimas ir gydymas turėjo tiesioginės reikšmės paciento mirčiai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklausti asmenys, dalyvavę reanimuojant S. J., kurie būtų galėję paaiškinti, kokių veiksmų ėmėsi ar nesiėmė kaltinamoji A. V.. Pati kaltinamoji A. V. teigė, jog į priėmimo skyrių S. J. buvo perkeltas tuomet, kai dar nebuvo ūmaus somatinės būklės pablogėjimo, tikslu jį perkelti į somatinio tipo ligoninę, ją pakvietė į priėmimo skyrių, kai ryškiai pablogėjo paciento būklė, ji gaivino pacientą, tik to ji neįrašė ligos istorijoje. Šių parodymų teisme niekas nepaneigė.

Dėl visų šių aplinkybių teismas laiko, jog nėra nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų veikos ir kilusių pasekmių. Todėl nenustačius priežastinio ryšio tarp kaltinamųjų R. A., J. P., A. V. veikos ir atsiradusių padarinių - S. J. mirties, dėl ko didelę žalą patyrė nukentėjusieji O. J., L. J., I. M., D. J., kaltinamosios R. A., J. P., A. V. išteisintinos, nesant jų veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. 400000 litų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi kaltinamųjų veikoje nėra nusikaltimo požymių, civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatomis, paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

R. A. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.

J. P. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.

A. V. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje, požymių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiųjų O. J., L. J., I. M., D. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.