- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- AN2-585-843/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Bielskė
- Pažeidėjas
- G. G.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kurioje G. G. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, ir jis nubaustas 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Nutarimu G. G. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį) 800 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2019 m. liepos 29 d., 8.38 val., (duomenys neskelbtini) g., Trakuose, vairavo automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,8 promilės girtumas. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai G. G. skundo netenkino ir Nutarimą paliko galioti nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog administracinės teisės pažeidėjui už padarytus ANK pažeidimus buvo paskirtos minimalios baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam privalomam skirti laikotarpiui (12 mėnesių). Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas galimas tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai yra kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam jos taikomos, naudai. Kadangi vairavimas neblaiviam vertinamas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, kuriuo keliama grėsmė ne tik sau, bet ir aplinkiniams, ši veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė ar nepavojinga. Teismo vertinimu aplinkybė, jog pareiškėjas nuoširdžiai gailisi, jau buvo įvertinta skiriant minimalią sankcijoje nurodytą nuobaudą. Teismas pažymėjo, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas, pats savaime, nėra laikomas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai, kuriuos skunde nurodė apeliantas, yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys iš anksto informuojami įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. G. prašo pakeisti 2019 m. lapkričio 5 d. teismo nutartį bei Nutarimą ir sutrumpinti 12 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalies sankcijoje. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taikydamas 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nepakankamai gilinosi į reikšmingas bylai aplinkybes, netinkamai vertino apelianto pateiktą charakterizuojančią medžiagą, todėl buvo paskirta per griežta bei tinkamai neindividualizuota bausmė. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
3.1. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog siekdamas išvengti administracinio nusižengimo pasekmių, jis neatskleidė tikrųjų aplinkybių, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholį. Apelianto teigimu, yra žinoma, kad kiekvienas organizmas alkoholį skaido skirtingai, todėl byloje nesant toksikologinės ekspertizės išvados, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisėta.
3.2. Aukščiausiasis teismas yra konstatavęs, kad teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013; 2AT-37-2013; 2AT-53/2014).
3.3. Pirmosios instancijos teismas neįvertino visų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių. Skunde pabrėžiama, kad G. G. profesija yra vairuotojas, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus, darbovietėje apibūdinamas išskirtinai teigiamai. Apeliantas pabrėžia, kad jo vienintelė profesija – vairuotojas, jis šį darbą dirba visą gyvenimą, kitos specialybės neturi. Pareiškėjo teigimu, jo galimybės susirasti kitokio pobūdžio darbą labai ribotos. Jo amžiaus darbuotojai nėra paklausūs darbo rinkoje. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad dėl pastovių nugaros skausmų jis negali dirbti fizinio darbo (net pagalbiniu darbininku statybose). Netekus vairuotojo darbo, itin pablogės pareiškėjo šeimos finansinė padėtis, o dėl padaryto nusižengimo nukentės visiškai nesusiję asmenys, tai yra jo dukra ir anūkai.
3.4. Apeliantas pabrėžia, kad labai gailisi dėl padaryto nusižengimo, jis nežinojo, kad alkoholis iš jo organizmo pasišalina neįprastai ilgai. Patirtas stresas dėl galimo nusižengimo ir jo pasekmių privertė susimąstyti bei padaryti išvadas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto manymu, bausmės tikslai bus pasiekti netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas prašo jį atmesti. Teigia, kad apelianto nurodytos aplinkybės nelaikytinos pagrindžiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą.
G. G.
Motyvuojamoji dalis
apeliacinis skundas atmestinas
3. Susipažinęs su bylos medžiaga bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis, kuria paliktas galioti Nutarimas nubausti G. G. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra pagrįsta ir teisėta.
4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija konstatuoto administracinio nusižengimo sudėties ar teisinės kvalifikacijos. Esminis šiuo atveju yra paskirtos administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas. ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
5. Įvertinęs surinktus duomenis apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje nenustatyta jokių teismų praktikoje paprastai pripažįstamų ir nagrinėjamoje situacijoje svarbių bei išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, peržengti sankcijos ribas ir G. G. skirti švelnesnę negu įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonę. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog G. G. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo, kad neturi galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus, teigiamai charakterizuojamas darbovietėje, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, kas ir buvo padaryta, nes jam skirta minimali sankcijoje numatyta bauda su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, kasdieniniame gyvenime rūpinantis savo artimaisiais, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto itin šiurkštaus KET pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad G. G. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, suprato, jog naudodamasis teise vairuoti pasirūpina tiek savimi, tiek savo nėščia dukra ir anūkais, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo itin pavojingo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu asmuo, rūpindamasis savo šeima, norėdamas gerai atlikti savo darbines funkcijas, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino paskyrimas ar iš viso šios poveikio priemonės neskyrimas, ko prašo apeliantas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Kaip minėta, pareiškėjui skirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra minimalus, todėl nuobauda nelaikytina per griežta.
6. Minėtų išvadų nekeičia ir apeliacinio skundo teiginiai, jog G. G. sąžiningai klydo dėl savo galimybės vairuoti transporto priemonę, nes nežinojo, kad jo organizmas etilo alkoholį skaido taip ilgai. Apelianto teigimu, jis 2019 m. liepos 27 d. dalyvavo giminaitės jubiliejuje, kurio metu vartojo alkoholį, kitą dieną (2019 m. liepos 28 d.) jautėsi blogai, todėl išgėrė tris butelius alaus, o 2019 m. liepos 29 d. ryte, reido metu, buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 0,8 promilės girtumo laipsnis. Iš traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimų seka, kad jis žinojo ir suvokė vairuojantis automobilį kitą dieną po 2 dienų iš eilės alkoholio vartojimo, tačiau tai jo nesustabdė nuo vairavimo, kas rodo asmens abejingumą teisės aktų reikalavimams. Įstatyme numatyta galima alkoholio koncentracija kraujyje yra 0,4 promilės, tačiau tai nereiškia, jog asmenys gali tikrinti savo galimybių ribas suvartodami tam tikrą kiekį alkoholio ir vėliau sėsdami vairuoti. Išvados netaikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų patvirtina ir ta aplinkybė, kad leistina alkoholio koncentracijos viršyta du kartus.
7. Visuma aptartų aplinkybių leidžia spręsti, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra ir šiuo atveju būtent teisės vairuoti transporto priemones terminuotas atėmimas yra būtinas siekiant ANK 22 straipsnyje nurodytų administracinės nuobaudos tikslų: ne tik nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bet ir juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta – G. G. pagrįstai paskirta 800 eurų bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių terminui, todėl šio sprendimo naikinti ar keisti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti G. G. apeliacinio skundo ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą.