Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas, N. A. teismo posėdyje išnagrinėjo N. A. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015m. spalio 7d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39843147-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015m. spalio 7d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39843147-15 N. A. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. ir jam paskirta administracinė nuobauda -155 Eur bauda su specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn.

Liudytojas A. U. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 28d. naktį jis su kolega A. A. važiavo nuo Europos prospekto Veiverių plentu link Senamiesčio. Važiuojant link geležinkelio pervažos, matė, jog pervažoje degė draudžiamas raudonas šviesoforo signalas, todėl jie prie pervažos artėjo iš lėto. Jų eismo pirmoje juostoje priekyje stovėjo autobusas. Priešingoje pusėje pirmoje eismo juostoje stovėjo lengvasis automobilis. Važiuojant pareigūnai pamatė, kai priešingoje pusėje antra eismo juosta važiavo automobilis ir jis pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tai pamatę pareigūnai apsisuko ir pradėjo važiuoti su įjungtais švyturėliais iš paskos pažeidimą padariusio automobilio bei jį sustabdė. Vairuotojas teigė, kad jis nepastebėjo draudžiančio signalo bei nemanė, kad gali veikti kažkoks geležinkelio pervažos šviesoforas, todėl ir pravažiavo. Tarnybiniuose pranešimuose ir protokole pažeidimo laiką nurodė pažiūrėję į jų automobilyje esantį laikrodį, todėl galima kelių minučių paklaida ir todėl nurodė, jog pažeidimas padarytas apie 23.22 val. Policijos tarnybiniame automobilyje yra įrengtas vaizdo registratorius, kuriuo turėtų būti užfiksuotas pažeidimas.

Liudytojas A. A. davė analogiškus parodymus kaip liudytojas A. U..

Liudytojas E. B. parodė, kad prieš bylos nagrinėjimą patikrino automobilyje, kurį 2015 m. rugsėjo 28d. vairavo policijos pareigūnai, esančio įmontuoto vaizdo registratoriaus fiksuojamą laiką bei nustatė, kad jame šiuo metu yra dviejų valandų paklaida, todėl dėl žiemos laiko įvedimo persukant laikrodžius 2015 m. rugsėjo 28d. galėjo būti trijų valandų paklaida. Vaizdo registratorius yra įmontuojamas į tarnybinį automobilį ir po to jo parametrų-datos, laiko reguliuoti nėra galimybės. Kadangi minėtame policijos automobilyje yra įmontuotas senos gamybos vaizdo registratorius, kuriame nėra GPRS sistemos, todėl laiko neatitikimas gali būti atsiradęs įmontuojant aparatūrą į automobilį, į ką iki šio įvykio nebuvo atkreiptas dėmesys. E. B. patvirtino, kad pateiktas vaizdo įrašas buvo išimtas iš tarnybinio automobilio, kuriuo 2015 m. rugsėjo 28d. naktį važiavo policijos pareigūnai A. A. ir A. U.. Kadangi vaizdo registratoriai fiksuoja tik viduje automobilio esantį vaizdą, tiek išorėje esantį vaizdą, todėl policijos duomenų bazėje, kurioje panašiai kas trys dienos yra suvedami registratoriais užfiksuoti duomenys, yra tą pačią dieną to paties automobilio viduje užfiksuotas vaizdas, kuriame matosi pareigūnai A. A. ir A. U..

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos bei priimto skundžiamo nutarimo matyti, kad N. A. nubaustas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 28 d. 23.22 val. jis, vairuodamas transporto priemonę VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo geležinkelio pervažą ir pravažiavo ją degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui ir tuo pažeidė KET 168p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. ir už minėtą pažeidimą jam buvo paskirta 155 Eur bauda su specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėn.

Iš byloje esančio policijos pareigūno A. U. tarnybinio pranešimo (adm. bylos Nr. 15051983409, b. l. 4) matyti, kad jis nurodė, jog 2015 m. rugsėjo 28d. dirbo kartu su patruliu A. A.. Apie 23.22 val. pastebėjo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įvažiavo ir pravažiavo reguliuojamą geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Priešais jį priešpriešinėje juostoje važiavęs autobusas jau stovėjo prieš pervažą praleisti traukinio. Minėtą automobilį vairavo N. A., kuris pažeidimo neneigė, paaiškino, kad skubėjo ir nepastebėjo šviesoforo, dėl to gailisi.

Iš byloje esančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ informacijos matyti, kad geležinkelio pervažos, esančios Kauno m. Veiverių g. signalizacijos įrenginiai (draudžiamieji šviesoforų signalai ir garsinė signalizacija) 2015-09-28 nuo 22.30 iki 23.30 val. veikė sekančiai: nuo 23 val. 00 min. 06 s iki 23 val. 00 min. 44 s. ir nuo 23 val. 17 min. 27 s iki 23 val. 19 min. 20 s. ( b. l. 9)

Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti geležinkelio sankryžoje mirksintis draudžiamasis signalas bei ją priešingoje eismo juostoje sankryžą antra eismo juosta pravažiuojantis automobilis. Tuoj pat matyti, kad automobilis, kuriame fiksuojamas vaizdo įrašas, apsisuka ir pradeda iš paskos važiuoti nuvažiuojančio aukščiau nurodyto automobilio bei jis sustabdomas. Sustabdžius prie minėto automobilio nueina policijos pareigūnas. ( b. l. 42)

KET 168p. numato, jog prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė.

Liudytojai A. U. ir A. A. patvirtino, kad 2015 m. rugsėjo 28d. naktį jie, važiuodami link Veiverių geležinkelio pervažos, matė, jog pervažoje degė draudžiamasis raudonas šviesoforo signalas, o priartėjus prie pervažos, pareigūnai pamatė, kai priešingoje pusėje antra eismo juosta važiavo automobilis ir jis pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui. Tai pamatę pareigūnai apsisuko ir pradėjo važiuoti su įjungtais švyturėliais iš paskos pažeidimą padariusio automobilio bei jį sustabdė. Vairuotojas teigė, kad jis nepastebėjo draudžiančio signalo, todėl ir pravažiavo. Analogiškas aplinkybes A. U. ir A. A. nurodė savo tarnybiniuose pranešimuose. Nėra nustatytas liudytojų A. U. ir A. A. suinteresuotumas bylos baigtimi, jų parodymais abejoti teismas neturi pagrindo, todėl juos vertina patikimais N. A. kaltės įrodymais. Be to juos pilnai patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 42), iš kurio matyti, kaip artėjant prie geležinkelio pervažos, matyti degantis draudžiamasis šviesoforo signalas ir jam degant pervažą pravažiuoja automobilis. Toliau iš vaizdo įrašo matyti, kad yra važiuojama iš paskos minėto automobilio ir jis sustabdomas bei prie jo vairuotojo prieina policijos pareigūnas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad sustabdyto automobilio markė VW Touran. Nors vaizdo įraše matosi fiksuojama data ir laikas- 2015 m. rugsėjo 28 d. nuo 20.17 val., tačiau iš liudytojo E. B. parodymų matyti, kad policijos automobilyje, kuriuo pažeidimo fiksavimo metu važiavo policijos pareigūnai A. A. ir A. U., yra įmontuotas senos gamybos vaizdo registratorius, kuriame nėra GPRS sistemos, ir jame esanti laiko paklaida galėjo susidaryti į tai neatkreipus dėmesio montuojant šią įrangą į automobilį. Patys pareigūnai keisti datos ar laiko vaizdo registratoriuje neturi jokios galimybės, tačiau liudytojas E. B. patvirtino, jog teismui buvo pateiktas būtent tame tarnybiniame policijos automobilyje buvęs vaizdo įrašas. Iš N. A. paaiškinimo matyti, kad jis pripažino, jog 2015 m. rugsėjo 28d. po 23 val. vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo per Kauno m. Veiverių g. esančią geležinkelio pervažą bei už jos buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Iš byloje esančios AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ informacijos matyti, kad geležinkelio pervažos, esančios Kauno m. Veiverių g. signalizacijos įrenginiai (draudžiamieji šviesoforų signalai ir garsinė signalizacija) 2015-09-28 nuo 22.30 val. iki 23.30 val. veikė sekančiai: nuo 23 val. 00 min. 06 s iki 23 val. 00 min. 44 s. ir nuo 23 val. 17 min. 27 s iki 23 val. 19 min. 20 s. Iš liudytojų A. U. ir A. A. parodymų matyti, kad A. U. tarnybiniame pranešime ir protokole pažeidimo laiką jie nurodė pažiūrėję į jų automobilyje esantį laikrodį ir jis gali būti ne visai tikslus, todėl galima kelių minučių paklaida, todėl jie ir nurodė, kad pažeidimas padarytas apie 23.22 val. Išanalizavus visus surinktus įrodymus, konstatuojama, kad pareigūnų užfiksuotas N. A. pažeidimo padarymo laikas nebuvo visiškai tikslus, tačiau atsižvelgtina į tai, kad jis nuo byloje esančioje AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ informacijoje nurodyto geležinkelio pervažos, esančios Kauno m. Veiverių g. signalizacijos įrenginių (draudžiamieji šviesoforų signalai ir garsinė signalizacija) veikimo laiko skiriasi keletu minučių, todėl minėta laiko paklaida, vertinant surinktų įrodymų visetą, nesudaro pagrindo teigti, jog N. A. 2015 m. rugsėjo 28 d. naktį nepadarė KET pažeidimo.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad N. A., vairuodamas automobilį, įvažiavo ir pravažiavo geležinkelio pervažą degant draudžiamam, raudonam šviesoforo signalui ir tuo pažeidė KET 168p. reikalavimus bei tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 125 str. ir jo kaltė yra pilnai įrodyta, todėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015m. spalio 7d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39843147-15 naikinti ir bylą nutraukti nėra pagrindo.

Skundą padavęs asmuo N. A. skundu prašo palikus galioti nutarimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., pakeisti minėtą nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą-neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bei savo skundą grindė tuo, kad paskyrus nuobaudą, kuri susijusi su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, ženkliai pasunkėja jo šeimos narių interesai bei pablogėja jų gyvenimo kokybė.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Neigiamos pasekmės yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Iš 2015 m. spalio 7d. nutarimo matyti, kad jame nurodyta N. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi bei padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, tačiau iš N. A. skundo bei jo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad jis nepripažino savo kaltės ir neigė padaręs pažeidimą, todėl teismo nuomone, nenustatytas N. A. gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Iš N. A. skundo matyti, kad jo, nuomone, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pripažinta nepagrįstai, nes už 2014-12-31 jo padarytą pažeidimą buvo surašytas administracinis nurodymas, kurį jis įvykdė, todėl negalėjo būti vertinamas, kaip turintis baustumą.

Administracinis nurodymas yra surašomas tik asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą. Administraciniu nurodymu asmeniui yra siūloma sumokėti atitinkamą baudos dydį. Taigi administraciniame nurodyme yra įvardijama viena iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str. numatytų nuobaudų – bauda. Kas reiškia, kad pagal administracinį nurodymą sumokėjęs baudą asmuo yra laikomas įvykdžiusiu administracinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 straipsnis administracinio baustumo išnykimo terminą sieja su vienerių metų laiko tarpo praėjimu nuo administracinės nuobaudos įvykdymo momento. Todėl sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 36 str. – asmuo sumokėjęs administraciniame nurodyme nustatytą baudos dydį vienerius metus nuo baudos sumokėjimo yra laikomas turinčiu galiojančią administracinę nuobaudą. Nėra jokio teisinio pagrindo laikyti, kad asmuo įvykdęs administracinį nurodymą, yra laikomas nepadariusiu administracinio teisės pažeidimo ar nebaustu administracine tvarka. (Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5d. nutartis byloje Nr. ATP-1242-658/2014) Remiantis išdėstytu, konstatuojama, kad N. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika sankcijoje numatyta nuobauda pagal ATPK 30¹ str. gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Švelnesnė, nei sankcijoje numatyta nuobauda taikoma, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nagrinėjant N. A. bylą bei jam nepripažįstant savo kaltės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, be to iš pažymos matyti, kad jis praeityje buvo keturis kartus baustas už KET pažeidimus, konstatuojama, kad nagrinėjant jo skundą nustatytos jo šeimyninės bei asmeninės padėties aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti išskirtinėmis aplinkybėmis ir visų aplinkybių visumoje N. A. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad N. A. skundžiamu nutarimu buvo paskirta bauda, nežymiai viršijanti sankcijoje numatytos baudos minimumą bei paskirtas minimalus sankcijoje numatytas papildomos nuobaudos –teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, todėl kosntatuojama, kad N. A. paskirta nuobauda pilnai atitinka individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir jos švelninti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, daroma išvada, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015m. spalio 7d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39843147-15 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistas, o N. A. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015m. spalio 7d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-39843147-15 nepakeistą ir N. A. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.