Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria panaikintas Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2014 m. birželio 19 d. nutarimas, kuriuo D. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį 120 Lt dydžio bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį paskirta 100 Lt dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, nubaustas galutine nuobauda – 120 Lt dydžio bauda, ir byla grąžinta institucijai, priėmusiai šį nutarimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. 2014 m. birželio 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu jis nubaustas už tai, kad 2014-06-10 apie 06.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo pažeisdamas kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“ ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Automobilis buvo nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 248 straipsnyje numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems organams, taip pat ir apylinkės teismui. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad D. P. administracinio teisės pažeidimo byla buvo grąžinta Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui tam, kad būtų nustatyta, ar eismo įvykio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), sklypo, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, savininkas ir nuomotojas, neįrengė kelio ženklo „Įvažiuoti draudžiama“ savavališkai, t. y. nesuderinęs su Kelių policijos biuru, nes ši aplinkybė svarbi, siekiant teisingai įvertinti abiejų vairuotojų, dalyvavusių eismo įvykyje, veiksmus.

Teismo posėdyje D. P. neneigė, kad eismo įvykio vietoje yra įrengtas kelio ženklas „Įvažiuoti draudžiama“, tačiau, D. P. tvirtinimu, susidūrimas įvyko prie įvažiavimo į kelią, paženklintą kelio ženklu „Įvažiuoti draudžiama“, kitam automobilio vairuotojui atvažiavus dideliu greičiu ir kaire kelio puse. D. P. nuomone, jei automobilio „Kia Sorento“ vairuotojas būtų važiavęs dešine kelio puse, susidūrimo būtų buvę galima išvengti (b. l. 42–43).

Byloje esančiose eismo įvykio schemose (b. l. 22, 23), fotonuotraukose (b. l. 26), užfiksuoti duomenys nepaneigia D. P. nurodytos aplinkybės, jog jo vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Kia Sorento“ neįvažiavus į kelią, paženklintą kelio ženklu „Įvažiuoti draudžiama“. Šios aplinkybės teismo posėdyje nepaneigė ir Kelių policijos biuro atstovas V. L., kur jis teigė, jog D. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punktą, kuriame numatyta, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Kelių policijos biuro atstovo teigimu, D. P. nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad važiavo pažeisdamas kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“, ir už tai jam jokios pretenzijos nereiškiamos (b. l. 43). Tačiau tokie Kelių policijos biuro atstovo paaiškinimai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes 2014 m. birželio 10 d. D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarimu jis nubaustas būtent už tai, kad 2014-06-10 apie 06.25 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo pažeisdamas kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“ ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Kad D. P. eismo įvykio metu pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punktą, apeliaciniame skunde tvirtina ir Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras.

Aptarti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog D. P. vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kelią, paženklintą kelio ženklu „Įvažiuoti draudžiama“, įvažiavęs nebuvo, todėl 2014 m. birželio 10 d. jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2014 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro nutarime nepagrįstai teigiama, kad jis, vairuodamas automobilį „Renault Master“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo pažeisdamas kelio ženklą „Įvažiuoti draudžiama“ (KET 1 priedo 301 p. reikalavimus) ir susidūrė su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu. Šiuo atveju yra pagrindo manyti, jog D. P. galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimus, tačiau šis Kelių eismo taisyklių punkto pažeidimas jam neinkriminuotas (b. l. 6, 7).

Pagal teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama protokolą surašiusiai Institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti tuo atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra, kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą. Bylos grąžinimas Institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Tam tikras proceso ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas).

Nagrinėjamu atveju teismas nurodytų pažeidimų ištaisyti negali. Kaip minėta, dalyje dėl eismo įvykio sukėlimo D. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis nubaustas už tai, kad pažeidė KET 9 p. ir 1 priedo 301 p. reikalavimus. KET 9 p. yra bendro pobūdžio teisės norma, kurios, atskirai paimtos, nepakanka teisės pažeidimui kvalifikuoti. Akivaizdu, kad D. P. nepažeidė KET 1 priedo 301 p. reikalavimų, už ką jis buvo Kelių policijos nubaustas, tačiau galimai pažeidė KET 159 p. reikalavimus, kuo jis net nebuvo kaltinamas ir už ką nėra nubaustas. Taigi D. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą pažeidimo esmė nurodyta aiškiai netinkamai. Kita vertus, aiškinantis D. P. kaltės klausimą dėl galimai padaryto KET 159 p. reikalavimų pažeidimo, būtina papildomai tirti (svarstytinas klausimas ir dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo) bei vertinti ir kito autoįvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojo veiksmus – ar jis nepažeidė KET 125 p. reikalavimų, ir ar šis pažeidimas nebuvo pagrindinė sąlyga autoįvykiui kilti. Apygardos teismo vertinimu, aiškinantis šias aplinkybes, būtina argumentuotai paneigti ar patvirtinti ir proceso dalyvių nuo pat proceso pradžios keliamas pagrįstas abejones apie galimai savavališkai pastatytus kelio ženklus eismo įvykio vietoje. Nors byloje yra nustatyta, kad visų kelio ženklų pastatymo schemos turi būti derinamos su Kelių policijos biuru, Kelių policijos biuras nei pirmosios instancijos teisme, nei prie apeliacinio skundo nepateikė jokių duomenų apie atitinkamą kelio ženklų įrengimo suderinimą, kas vėlgi užkerta kelią teismui pačiam išsiaiškinti įvykio aplinkybes.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Suformuluotas kaltinimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas mano, kad pateiktoji medžiaga turi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo tikslios vietos, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių, o šiuos trūkumus gali pašalinti tik administracinio teisės pažeidimo bylą tyrusi institucija.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tirdama D. P. administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi nutarimą, neišsiaiškino teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų netyrė, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas paliktinas galioti. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama institucijai, priėmusiai nutarimą, administracinėn atsakomybėn traukiamo D. P. kaltės klausimas šiuo metu nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą, Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.