Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės P. S. ieškinį atsakovui A. L. dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, trečiasis asmuo byloje Klaipėdos miesto 7-asis notarų biuras, notarė Virgilija J. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/8 dalį paveldimo po mamos K. L. mirties turto.

2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog mama K. L. mirė (duomenys neskelbtini) ir visą savo turtą testamentu paliko savo vyrui atsakovui A. L. ir dviem mažamečiams broliams, kurių susilaukė su atsakovu. Ieškovė yra K. L. dukra iš pirmosios santuokos. K. L. su ieškovės tėvu išsituokė, kai ieškovei buvo dveji metai, tėvą yra mačiusi tik kelis kartus, nes jis yra asocialus, girtauja, išlaikymo niekada neteikė, nors jis ir buvo priteistas. K. L. ir A. L. susituokė (duomenys neskelbtini). Iki mamos antrosios santuokos gyveno senelės bute (duomenys neskelbtini). Mamai ištekėjus, visa šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Mama gyveno pasiturinčiai, turėjo daug nekilnojamojo turto ir visiškai ieškovę išlaikė, buvo suteiktas labai geras aprūpinimas. Po mamos mirties atsakovas pasakė, kad gali eiti, kur nori, nes mama nieko ieškovei nepaliko, dėl to buvo priversta persikelti į prosenelės butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties visiškai neteko išlaikymo, yra paskirta tik našlaitės pašalpa – 92 EUR. Šiuo metu pagal galimybes padeda giminaičiai. Iki mamos mirties lankė šokius, dailųjį čiuožimą, buvo samdomas matematikos korepetitorius, o po mamos mirties negali užtikrinti sau net minimalių poreikių patenkinimo. Nurodė, jog buvo visiškai išlaikoma savo mamos, nes iki jos mirties dienos mokėsi gimnazijoje ir gyveno su mama kartu. Prieš mamos mirtį ieškovei rugsėjo 22 d. suėjo 18 metų, tačiau negalėjo turėti savarankiškų pajamų ir galimybės užsidirbti. Nėra įgijusi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto ir nesupranta mamos valios neįtraukti į testamentą, nes santykiai visada buvo geri. Mano, kad testamentas buvo parašytas atsakovui padarius įtaką.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino P. S. teisę į privalomąją 1/8 dalį jos mamos K. L., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo, spendimui įsiteisėjus, nusprendė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. sausio 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą Klaipėdos miesto 7-ojo notarų biuro notarei V. M. išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą atsakovui A. L., kol nebus išnagrinėta civilinė byla, priteisė iš atsakovo A. L. 361 EUR bylinėjimosi išlaidų ieškovei P. S..

4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė prašo pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/8 dalį turto, paveldimo po mamos K. L. mirties, kuri mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų nustatyta, kad ieškovė P. S. palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė, mokėsi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje. Ji negavo jokių pajamų, išskyrus 317,17 EUR 2015 metais vasaros laikotarpiu, tai yra moksleivių atostogų metu. Ieškovė nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi, iki mamos K. L. mirties ji gyveno katu su mama, buvo viskuo aprūpinta. Atsižvelgdamas į šios bylos duomenis ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei P. S. mamos K. L. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, todėl ieškinį patenkino. Pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė dėl kitų šalių argumentų, įrodymų, motyvuodamas tuo, kad jie nėra svarbūs sprendžiant dėl byloje ieškovės pareikštų reikalavimų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškinys buvo patenkintas tik tuo pagrindu, kad ieškovė K. L. mirties momentu buvo nepilnametė, nors faktiškai buvo pilnametė, o dėl likusios ginčo dalies pirmosios instancijos teismas nesprendė, todėl iš viso nėra dėl jos motyvų, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

5.2. Pirmosios instancijos teismui padarius klaidą dėl ieškovės pilnametystės nebuvo atskleista bylos esmė, todėl sprendimas turi būti panaikintas, o byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

5.3. Pirmosios instancijos teismas šalių argumentų ir atsikirtimų dėl teisės į privalomąją palikimo dalį nevertino, dėl to nėra galimybės nurodyti apeliacinio skundo teisinių argumentų (apeliacinio skundo pagrindo) nesant sprendime motyvų dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, todėl nurodomi tik glausti motyvai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui: ieškovė bendrai gyveno ir vedė bendrą ūkį su partneriu S. V.; ieškovė, sulaukusi pilnametystės, galėjo dirbti arba siekti įgyti profesinį išsilavinimą, tačiau vietoje to be tikslo tęsė nepažangų mokymąsi bendrojo lavinimo mokykloje. Toks neatsakingas ir nelogiškas pasirinkimas nesuteikia teisės už tai reikalauti paramos; ieškovė savo noru negyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nes turi kitą gyvenamąją vietą – jai pažadėtą prosenelių butą (duomenys neskelbtini); ieškovės materialinė padėtis buvo gera, nes galėjo išlaikyti transporto priemonę, todėl negalėjo būti K. L. išlaikytinė. Be to, palikimą sudarantis turtas yra apsunkintas prievolėmis, todėl ieškovės turtinė padėtis nebus pagerinta.

5.4. Ieškovė ieškiniu prašė teismo pripažinti jai teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/4 dalį turto, paveldimo po mamos K. L. mirties. 2018 m. kovo 5 d. posėdyje ieškovės atstovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1/4 dalies, nurodydama, kad sutinka, jog ieškovės privalomoji dalis sudaro tik 1/8 palikimo dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas nei nutartimi, nei skundžiamame sprendime ne tik neišsprendė ieškinio atsisakymo ir bylos dalies nutraukimo klausimų, bet ir ieškinį patenkino visiškai sprendime klaidingai nurodydamas, kad ieškiniu buvo reikalaujama pripažinti teisę į privalomąją palikimo dalį – 1/8 dalį paveldimo turto. Tai nėra formalus pažeidimas ir turėjo įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui. Ieškinys nebuvo pagrįstas visa apimtimi, o faktiškai teismas patenkino tik pusę visų ieškinio reikalavimų, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. pusė.

6. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:

6.1. Nors pirmosios instancijos teismas ir padarė klaidą, jog ieškovės mirties momentu ieškovė dar nebuvo pilnametė, tačiau tai nėra esminė aplinkybė, lemianti teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimą.

6.2. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovė motinos mirties dieną jokio nekilnojamojo turto neturėjo, gyveno kartu su mama, broliais, patėviu jiems priklausančiame gyvenamajame name. Apelianto argumentai, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai turi priklausyti ieškovei, neturi įtakos jos teisei į privalomąją palikimo dalį. Minėtas turtas nuosavybės teise priklauso ieškovės močiutei, ieškovė nėra vienintelė minėto asmens anūkė.

6.3. Ieškovė motinos mirties dieną buvo moksleivė, pajamų negavo ir tam neturėjo poreikio, nors pagal savo sveikatos būklę ji yra darbinga, tačiau palikimo atsiradimo dieną ji lankė mokyklą ir gyveno kaip ir kiekvienas besimokantis jaunuolis.

6.4. Su atsakovo darbininku S. V. ieškovė niekada negyveno ir nesinaudoja atsakovo automobiliu, kadangi netgi neturi vairuotojo pažymėjimo.

6.5. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad ieškovė paveldės ne tik turtą, bet ir prievoles. Pažymėtina, jog mirusioji prievolių D. L. ir V. B. neprisiėmė. Ginčas dėl paveldėto turto apimties ir prievolių bus sprendžiamas kitoje byloje, todėl reikšmės neturi.

6.6. Bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka nustatytas rekomendacijas. Dėl to, kad buvo sumažintas ieškinio reikalavimas, atsakovo procesinė padėtis nepablogėjo, o tik pagerėjo ir tai negali turėti jokios įtakos bylinėjimosi išlaidų dydžiui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

9. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

10. Atsakovas pateikė teismui prašymą pridėti papildomą įrodymą – S. V. paaiškinimą. Prašymo pagrindu nurodo aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė apklausti nurodytą asmenį kaip liudytoją, kuris būtų patvirtinęs, jog ieškovė su minėtu asmeniu gyveno šeiminį gyvenimą ir vedė bendrą ūkį. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Apelianto 2018-10-17 pateiktas S. V. paaiškinimas neatitinka paminėtų taisyklių. Be to, šis teikiamas įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, nes, visų pirma, šis paaiškinimas yra nepasirašytas. CPK 192 str. 8 d. nustatyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo šio straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina. Akivaizdu, kad teikiamas paaiškinimas neatitinka paminėtų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti.

11. Testamento laisvės principas ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais, t. y. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008).

12. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą. Pažymėtina, kad ši teisė nesiejama su mirusiojo teiktu išlaikymu, todėl apeliacinio skundo motyvu dėl to, kad ieškovės mama jos neišlaikė, o išlaikė kiti asmenys, naikinti teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinio teismo praktikoje gana išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2013).

13. Pažymėtina, kad išlaikymo reikalingumas nustatomas taikant bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo imperatyvus (CK 1.5 straipsnis), taip pat proporcingumo principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), pagal kurį teisės negali būti ribojamos labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Šioje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas suklydo konstatuodamas, kad ieškovė jos mamos mirties momentu buvo nepilnametė, tačiau šios bylos įrodymai ir apeliacinio skundo motyvai leidžia padaryti išvadą, jog skundžiamą teismo sprendimą naikinti dėl padarytos klaidos nėra teisinio pagrindo. Atsakovas pripažįsta faktą, kad ieškovė jos mamos mirties metu buvo abiturientė. Ieškovė gimė (duomenys neskelbtini), o jos mama, palikusi testamentu turtą atsakovui ir kitiems nepilnamečiams vaikams, mirė (duomenys neskelbtini), todėl ieškovei 18 metų jos mamos mirties metu buvo ką tik suėję. Atkreiptinas dėmesys, jog mirusiosios kiti nepilnamečiai vaikai yra gimę (duomenys neskelbtini), todėl jiems atstovauja atsakovas (CK 2.7 str.1 d., CPK 38 str. 4 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės remiasi aplinkybe dėl ieškovės faktinių partnerystės ryšių su S. V., o vėliau ir su kitu asmeniu, nurodydamas, kad šie asmenys išlaikė ieškovę, tačiau akivaizdu, kad remtis šia aplinkybe nėra teisinio pagrindo, nes civilinėje teisėje galioja principas, jog iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Apeliantas nurodo, jog ieškovė, būdama nepilnametė, gyveno faktinėje santuokoje su vyru, jis, o ne mirusioji ir jos vyras ją išlaikė, tačiau ši aplinkybė negali įrodyti ieškovės geros turtinės padėties mamos mirties momentu, nes byloje nėra teismo sprendimo dėl ieškovės emancipacijos, o šeiminiai ir partnerystės santykiai pagal CK 3.14 str. 1 d. yra leidžiami tik nuo 18 metų. Platesnė šių apeliacinio skundo motyvų analizė negali sukelti teisinių pasekmių, todėl dėl šios nurodomos aplinkybės grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nėra teisinio pagrindo.

14. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną buvusią atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas.

15. Pagal šios nutarties 14 p. paminėtas taisykles analizuotina ieškovės turtinė padėtis, jos socialinis statusas. Byloje nėra įrodyta, kad ieškovės vardu yra įregistruota nekilnojamojo turto, apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog ieškovė po mamos mirties persikraustė gyventi į prosenelės butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nurodo, jog šis butas jai yra tik pažadėtas ir mamos mirties momentu jai nuosavybės teise šis butas nepriklausė. Byloje iš mokymosi įstaigos pažymos nustatyta, jog ieškovė mamos mirties metu buvo moksleivė, apelianto nurodomas nepažangumas šioje byloje neturi apelianto nurodomos teisinės reikšmės. Priešingai, vertinant ieškovės socialinį statusą mamos mirties metu darytina išvada, jog ieškovė buvo socialiai pažeidžiama, nes ji buvo moksleivė abiturientė, augo šeimoje, kurioje sunkiai sirgo mama, ir nereikalauja papildomo įrodinėjimo aplinkybės, jog tuo metu jai ypatingai buvo reikalingas palaikymas ir globa. Byloje nėra įrodymų apie ieškovės gaunamas nuolatines pajamas, galimybę jų užsidirbti, nors ir praleidžiant pamokas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, jog ji mokosi (duomenys neskelbtini), už jos mokslą moka močiutė. Šios aplinkybės atsakovas nepaneigė.

16. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, jei byloje paaiškėja aplinkybės, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomą palikimo dalį. Būtinybė spręsti tokį klausimą kyla todėl, kad asmens, tik dėl savo sąmoningų kaltų veiksmų tapusio nepajėgaus apsirūpinti pragyventi būtinomis lėšomis, pretendavimas į palikimo privalomąją dalį neatitiktų proporcingumo, geros moralės, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai). Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes ieškovė pagal savo moksleivės statusą negalėjo sukurti sau sunkios materialės padėties kaltais veiksmais, t. y. iššvaistyti turėto turto, nes jo ir neturėjo.

17. CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009; kt.). Būtent ieškovė ir atitinka materialinės padėties požiūriu silpniausio šeimos nario statusą.

18. Apeliantas prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo remdamasis aplinkybėmis dėl ieškovės partnerystės santykių jos nepilnametystės laikotarpiu ir jos išlaikymu kitų asmenų, tačiau šios nutarties nurodytais motyvais šių faktų platesnė analizė negali šioje byloje sukelti teisinių pasekmių. Visi įrodymai dėl ieškovės turtinės padėties, jos socialinio statuso ieškovės mamos mirties metu byloje yra surinkti, todėl bylos perdavimui nagrinėti iš naujo nėra nustatyta CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte, 327 straipsnyje numatytų pagrindų. Atsakovo nurodomi motyvai dėl kreditorių teisių ginčo paveldėjimo byloje šioje byloje nėra nenagrinėjami, todėl kolegija plačiau dėl šio apeliacinio skundo motyvo nepasisako.

19. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovės klaidingai nurodytos privalomojo palikimo dalies, tačiau tokia pozicija yra neparemta įstatymu. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Tokia teisė ir paveldimo turto dalis yra nustatyta įstatyme, todėl neturi įtakos bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pagal CPK 93 str. 2 d. įtvirtintą patenkintų ieškinio reikalavimų proporcingumo principą. Iš esmės toks ieškinys yra dėl teisės pripažinimo, todėl pradiniame ieškinyje klaidingai nurodyta palikimo dalis nelaikytina ta turtine ieškinio reikalavimo išraiška, kuri atmesta, ir dėl to būtų galimybė sumažinti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 str. 2 d. nustatytas proporcijas.

20. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose (teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“). Ieškovės išlaidos atitinka paminėtas rekomendacijas, todėl keisti šią sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

21. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą atsakovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

22. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovei priteistina 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str. 3 d., 98 str.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti P. S. iš A. L. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti S. V. paaiškinimą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.