Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „Plus Plus Capital“ AS ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui M. S. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (dokumentai laikomi įteiktais po 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus dokumentus palikimo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą nepateikė, priežasčių nenurodė, todėl, remdamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. tarp atsakovo M. S. ir „Citadele“ banka Lietuvos filialo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. VKA-2018-55255, kurios pagrindu pradinė kreditorė suteikė atsakovui 250,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kredito sumą 60 kasmėnesinių įmokų, mokėti 23,40 procentų metines palūkanas ir kitus mokėjimus. Vadovaujantis byloje esančio išrašo iš „Citadele banka“ priėmimo–perdavimo akto duomenimis, atsakovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžino kreditoriui 238,21 Eur kredito likučio ir 18,93 Eur palūkanų. Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė 2019 m. liepos 17 d. pranešimu nutraukė tarp jos ir atsakovo sudarytą sutartį nuo 2019 m. rugpjūčio 15 d. 2019 m. gegužės 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas perleido reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje. 2019 m. sausio 7 d. „Plus Plus Baltic“ OU, Lietuvoje veikianti per „Plus Plus Baltic“ OU filialą Lietuvoje, perleido reikalavimą į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota praktika, kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. pranešimu. Esant nurodytoms aplinkybėms ir atsakovui nevykdžius sutartinės prievolės grąžinti pradinės kreditorės suteikto kredito, įsiskolinimas ieškovei priteistinas iš atsakovo (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis).

Šalys savo sutartinius įsipareigojimus privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove, iš atsakovo priteistina 238,21 Eur negrąžinto kredito suma.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Pagal vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 14.1 punktą, atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjęs pagal vartojimo kredito sutartį mokėtinų sumų, mokėti sutartyje nurodytus ir procentais išreikštus delspinigius, kurie sudaro 0,05 procento už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumokėti sumos. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė įgijo ir teisę į delspinigius. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistina 21,44 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, suma.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 55,89 Eur mokėjimo palūkanas ir 23,40 procentų palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė praktiką dėl palūkanų skaičiavimo ir nutraukimo. Šioje nutartyje kasacinis teismas suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 54 punktas). Nustatyta, kad pradinė kreditorė nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį 2019 m. rugpjūčio 15 d. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 55,89 Eur mokėjimo palūkanų tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 18,93 Eur mokėjimo palūkanų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, paskaičiuotų pradinės kreditorės, o reikalavimas priteisti 23,40 procentų palūkanas už negrąžintą kreditą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki visiško kredito grąžinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CK 6.37 straipsniu, skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą (278,58 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020 m. gegužės 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bendras ieškovės reikalavimo dydis byloje – 315,54 Eur. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 278,58 Eur, t. y. 88,29 procentus nuo visų reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistini 13,24 Eur (15,00 Eur padauginta iš 88,29 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi jos neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei „Plus Plus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, iš atsakovo M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 238,21 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis Eur 21 ct) negrąžinto kredito, 18,93 Eur (aštuoniolika Eur 93 ct) mokėjimo palūkanų, 21,44 Eur (dvidešimt vieną Eur 44 ct) delspinigių, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (278,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 13,24 Eur (trylika Eur 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio yra priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.