Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. M. D. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimo M. M. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimu M. M. D. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur (keturių šimtų eurų) bauda. M. M. D. nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kliudė Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei K. S. įgyvendinti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises, atlikti pavestas pareigas, nes jis nevykdė VDI nurodymų 2020 m. liepos 2 d. Nr. SD-2-8156 (nurodymas siųstas registruotu laišku, įteiktas 2020 m. liepos 7 d.), 2020 m. liepos 10 d. Nr. SD-2-8498 (nurodymas vadovui M. M. D. įteiktas VDI Kauno teritoriniame skyriuje pasirašytinai 2020 m. liepos 10 d.), t. y. nepateikė nurodymuose nurodytų dokumentų (pvz. darbo sutarčių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, darbo užmokesčio pažymos apie darbuotojams priskaičiuotą darbo užmokestį ir kitų dokumentų). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. D., atvykęs į VDI Kauno teritorinį skyrių 2020 m. liepos 10 d., rugpjūčio 6, 10, 12 dienomis nepateikė Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei K. S. nė vieno dokumento iš nurodytų aukščiau minėtuose VDI nurodymuose. Tokiais veiksmais M. M. D. kliudė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei K. S. tinkamai, laiku ir iš esmės atlikti tyrimą, nevykdė teisėtų inspektorės nurodymų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų 19 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. M. M. D. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

6. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas M. M. D. pagrįstai pripažino padariusį ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė ir nukreipia į Lietuvos Respublikos Valstybės darbo inspekcijos įstatymą (toliau – VDIĮ). Pagal VDIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą VDI inspektoriai turi teisę gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus VDI funkcijoms atlikti. Šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad VDI inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi.

8. M. M. D. buvo nubaustas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kliudė VDI Kauno teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorei K. S. įgyvendinti valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas teises, atlikti pavestas pareigas, nes jis nevykdė 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 10 d. VDI nurodymų, t. y. nepateikė nurodymuose nurodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. Apeliantas savo kaltę neigia, nurodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, nes jis buvo tik fiktyvus įmonės vadovas, nedisponavo jos buhalteriniais ir visais kitais dokumentais ir neturėjo realios galimybės įvykdyti Institucijos pareigūnų duotus nurodymus.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių buvimo apelianto veiksmuose, išklausė ne tik atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, tačiau liudytoja apklausė buvusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę D. B., ištyrė rašytinę bylos medžiagą ir įvertinęs visų byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad M. M. D. veiksmuose yra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas nuosekliai ir išsamiai išanalizavo visas byloje nustatytas aplinkybes ir dėl jų motyvuotai pasisakė, padarė faktine medžiaga pagrįstas išvada, su kuriomis sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, o apelianto skunde išdėstytos aplinkybės jo kaltės nepaneigia.

10. Kaip matyti iš VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 2 d. patikrinimo akto (b. l. 14), UAB „(duomenys neskelbtini)“ registracijos ir veikos vykdymo adresu atvykusi inspektorė patalpas rado užrakintas. Pagal VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo duomenis, M. M. D. nuo 2020 m. balandžio 2 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (b. l. 7-11). Tą pačią dieną, 2020 m. liepos 2 d., buvo surašytas VDI Kauno teritorinio skyriaus nurodymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui M. M. D. atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių bei pateikti nurodyme nurodytus dokumentus (b. l. 15-16). M. M. D., 2020 m. rugpjūčio 6 d. atvykęs į darbo inspekciją, surašė paaiškinimą, jog dokumentų negali pateikti, nes buvusi vadovė D. B. nesusikalbėjo su buhalteriu, ir dokumentus jis įsipareigoja pateikti 2020 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 19). Apeliantui šių dokumentų darbo inspektorei nepateikus, VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorė 2020 m. liepos 10 d. priėmė analogišką nurodymą (b. l. 17-18). Pažymėtina, kad šiuose nurodymuose yra išaiškinta atsakomybė pagal ANK 505 straipsnį. 2020 m. rugpjūčio 10 d. M. M. D. reikalaujamų dokumentų nepateikė, vėl surašė paaiškinimą, kad darbo užmokesčio dokumentus pristatys 2020 m. rugpjūčio 12 d.

11. Šiais bylos duomenimis nustatyta, jog M. M. D. nuo 2020 m. balandžio 2 d. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir nurodymų surašymo metu juo buvo, todėl jam, kaip bendrovės vadovui, be kitų vadovo kompetencijai priklausančių pareigų, atsirado pareiga vykdyti institucijų pareigūnų reikalavimus bei netrukdyti jiems atlikti savo funkcijas. Abejonių dėl apelianto nurodytų aplinkybių apie fiktyvų įmonės valdymą ir neturėjimą galimybės gauti jos dokumentus atitikimo tikrovei kelia tai, kad abiejuose, 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir 10 d. paaiškinimuose dėl Darbo inspekcijos inspektoriaus surašytų nurodymų nevykdymo, jis aiškiai nurodė, kad reikalaujamus dokumentus pateiks konkrečiu laiku, pirmame paaiškinime dar paminėdamas buvusią vadovę D. B., o antrame nurodydamas, kad dokumentus pateiks 2020 m. rugpjūčio 12 d. 2020 m. rugpjūčio 12 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, ir tą pačią dieną paaiškinimuose M. M. D. nurodė, kad įmonės dokumentų niekada neturėjęs, ne kartą prašęs faktinės įmonės vadovės D. B. perduoti jam dokumentus.

12. D. B. teisme apklausta liudytoja parodė, kad ją su M. M. D. siejo labai draugiški santykiai. Kadangi jo sesuo su vyru gyveno užsienyje ir domėjosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nupirkimu, tai sutarė, jog akcijas M. M. D. pirks savo vardu. 2020 m. balandžio 1 d. savo įsakymu M. M. D. paskyrė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Jam buvo perduoti visi įmonės dokumentai, ofiso raktai, jis išsiėmė banko kortelę bei PIN generatorių. Jis naudojosi įmonės automobiliais BMW ir Volvo. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. ji nebesprendė jokių įmonės valdymo ar vadovavimo klausimų, nes visos vadovo funkcijos buvo perduotos M. M. D.. Ji nuo 2020 m. gegužės 5 d. pradėjo dirbti šioje įmonėje komercijos direktore, nors realiai jokių funkcijų neatliko, nes viskam vadovavo M. M. D.. Ji matė, jog įmonės veikloje niekas nevyksta, todėl prašė M. M. D., kad ją atleistų iš darbo, jam to nepadarius, 2020 m. rugsėjo mėn. pati kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu, kad būtų nutraukta jos darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

13. Skunde apeliantas ginčija teismo nustatytą aplinkybę dėl jo ir D. B. buvusių draugiškų santykių, tačiau to nepaneigia paties M. M. D. paaiškinimai ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės. Apeliantas nurodė, kad kai gavo D. B. sprendimą atleisti jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigų, matė, kad dokumentas be jos parašo, tačiau pasitikėjo D. B., manė, kad neužilgo bus atleistas ir sutvarkyti dokumentai. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelio akcininko D. B. 2020 m. gegužės 4 d. sprendimo atšaukti bendrovės vadovą M. M. D. iš pareigų nuo 2020 m. gegužės 4 d., matyti, kad jis D. B. nepasirašytas (b. l. 36). Apeliantas nurodė, kad ir po to, kai sužinojo, jog nėra atleistas iš įmonės vadovo pareigų, ir buvo nepatenkintas tokiu D. B. elgesiu, norėjo su ja pasikalbėti, pasakyti, kad ketina kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl jos veiksmų, tačiau paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, jis paskambino D. B., kad ji atvažiuotų jo parvežti, kas, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, patvirtina, kad tiek iki M. M. D. bei D. B. susitarimo apeliantui perimti bendrovės vadovo pareigas, tiek ir po to, kai Institucijos pareigūnų jis buvo pakviestas atvykti į darbo inspekciją dėl dokumentų pateikimo, jų santykiai nebuvo priešiški. Be kita ko, pažymėtina, kad šios aplinkybės, susijusios su apelianto ir liudytojos D. B. santykiais, šiuo atveju esminės reikšmės jo veiksmų vertinimui ir kvalifikavimui neturi, ir yra vertinamos visų bylos duomenų kontekste.

14. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, nors M. M. D. ir D. B. parodymai dėl jų kompetencijų ribų, bendrovės dokumentų, prisijungimų prie bendrovės bankų sąskaitų, elektroninio pašto bei kito bendrovės turto perdavimo M. M. D., kaip naujam bendrovės vadovui, yra prieštaringi, tačiau iš jų abiejų paaiškinimų matyti, kad jie iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio ir toliau bendravo, kas duoda pagrindą tikėti D. B. paaiškinimais, jog M. M. D. sutiko tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, norėdamas nukreipti bendrovės klientų bei darbuotojų dėmesį nuo jos, kaip bendrovės vadovės, tuo jai padėti išvengti įvairių jos puolimų bei atsakomybės tiek prieš klientus, tiek prieš darbuotojus, tiek prieš įvairias institucijas. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nuo 2020 m. gegužės 5 d. D. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo eiti komercijos direktorės pareigas ir ji toliau dalyvavo bendrovės veikloje, kas taip pat paneigia apelianto versiją, kad D. B. neatidavė jam įmonės dokumentų pateikti darbo inspekcijai, taip siekdama pakenkti įmonei ar pačiam apeliantui, kad jis D. B. buvo suklaidintas ir apgaule paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jam, kaip vadovui, nesuteikiant jokių realių įgaliojimų, tame tarpe ir disponavimo įmonės dokumentais.

15. Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį, bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

16. Šios įstatymo nuostatos M. M. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nustatė atsakomybę už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Sutikdamas eiti šias pareigas, jis prisiėmė atsakomybę dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Apeliaciniame skunde pažeidėjas teigia, kad sutikdamas būti įmonės vadovu, jis nežinojo, kad prisiims atsakomybę už įmonės veiklą, nes D. B. pati toliau faktiškai vadovavo įmonei. Tačiau tokie argumentai jo nuo atsakomybės neatleidžia. Jis, būdamas suaugęs, išsilavinęs ir turintis pakankamą gyvenimišką patirtį asmuo, privalėjo suvokti, kad tapdamas oficialiu juridinio asmens vadovu, kas yra fiksuojama Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre, teisės aktų nustatyta tvarka prisiima pareigą vykdyti jam pavestas funkcijas ir atsakomybę už šių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Jo kaltės nepaneigia ir tokie skundo teiginiai, kad jis neturi nei įgūdžių, nei patirties vadovavime, niekada nedirbo panašaus darbo, ir D. B. tai buvo žinoma, kadangi jis įmonės vadovo pareigas perėmė laisva valia, ir turėjo suprasti, jog prisiima visą su jomis susijusią atsakomybę, o šias pareigas perduodantis asmuo negali atsakyti už vadovo pareigas perimančio asmens kompetenciją. Apelianto teiginiai, kad jis, nors ir būdamas tik formaliu įmonės vadovu, pagal galimybes vykdė darbo inspekcijos nurodymus: nevengė kviečiamas atvykti į instituciją, reikalavo D. B., kad duotų reikiamus dokumentus, kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl D. B. apgaulės, taip pat neduoda pagrindo laikyti apelianto neatlikus neteisėtų veiksmų, už kuriuos buvo nubaustas, nes iš VDI Kauno teritorinio skyriaus 2020 m. liepos 2 d. ir 2020 m. liepos 10 d. nurodymų matyti, kad jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui Minijui M. D. buvo nurodyta ne tik atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinį skyrių, tačiau pateikti nurodymuose nurodytus dokumentus, ko jis nepadarė. Taigi, apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, privalėjo būti pakankamai rūpestingas bei aktyvus, imtis visų būtinų ir efektyvių priemonių ir veiksmų tam, kad Institucijos reikalavimas būtų įvykdytas, tačiau byloje be paties M. M. D. paaiškinimų, jog jis ne kartą prašė D. B. perduoti įmonės dokumentus, nėra pateikta duomenų, kad jis būtų ėmęsis kokių nors galimų teisinių ar kitokių priemonių, kad laiku pateiktų Institucijai prašomus dokumentus.

17. Išvardintų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. M. D. žinojo apie VDI Kauno teritorinio skyriaus nurodymus ir jų turinį, bet nepaisant to, neatliko nurodymuose reikalaujamų veiksmų, t. y. nurodytu laiku nepateikė reikalaujamų dokumentų. Visa tai sudaro pagrindą teismui konstatuoti jį nevykdžius teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų - VDI Kauno teritorinio skyriaus darbo inspektorių teisėtų nurodymų ir taip padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

18. Įvertinęs aptartą, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. M. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir M. M. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.