Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Kęstučio Greiciūno apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini) k., Anykščių r.) pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą, Anykščių r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-02-04 aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 str. reikalavimus, kad Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama, 2) pateikiama laiku, 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 str. 2 d. reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 str. 1 d. reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 12 str. 4 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; 16 str. 1 d. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; 16 str. 2 d. reikalavimus, kad apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius; 16 str. 3 d. reikalavimus, kad apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. R. J. Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu nevedė turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių apskaitos registrų, kasos operacijų grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais, surašytais kasos operacijos metu ar jai įvykus, taip pat kasos operacijų duomenys neužregistruoti apskaitos registruose. R. J. pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. reikalavimus, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas; 4 p. reikalavimus, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį, kurį pasirašo ūkio subjekto vadovas ir vyriausiasis buhalteris (buhalteris). R. J. atlikdamas kasos operacijas grynaisiais pinigais, t. y. priimdamas grynuosius pinigus į kasą, nepagrindė šių kasos operacijų kasos pajamų orderiais, o išmokėdamas pinigus iš kasos, šių operacijų nepagrindė kasos išlaidų orderiais. Taip pat jis pažeidė paminėtų taisyklių 16 p. reikalavimus, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. R. J. Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) buhalterijoje nevedė kasos knygos.

Dėl išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 metus.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Kęstutis Greiciūnas prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-09-17 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti R. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d., ir nubausti jį 60 MGL (2259,60 Eur) bauda. Mano, kad teismas R. J. išteisino nepagrįstai. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininku tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2014-02-04) buvo R. J.. Nors medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) buvo paskirtas buhalteris (Z. K.), kasininko klube nebuvo, o grynuosius pinigus rinko pats klubo pirmininkas R. J.. Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos (ūkio subjekto) vadovas, kurio funkcijas nagrinėjamu atveju atliko R. J.. Nurodo, kad teismas nuosprendyje klaidingai dėsto 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 str. nuostatas, nurodydamas, kad minimos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais apklaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjeko arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.). Teigia, kad 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. yra aiškiai pasakyta, jog vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, kad vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Taigi paminėtas įstatymas aiškiai nustato, kad, remiantis jo 21 str., ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą, o, remiantis šio įstatymo 11 str., buhalterinės ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu, R. J. pats tiesiogiai tvarkė klubo buhalterinę apskaitą, atliko kasininko funkcijas, kurios klubo finansininkui – Z. K. nebuvo priskirtos, buhalterinės apskaitos tvarkymas jam nebuvo pavestas. R. J. pats asmeniškai rinko nario mokesčius, neišduodamas kasos pajamų orderių, į banką įnešdavo pinigus, pasirašydavo banko dokumentuose, atlikdavo pavedimus, apmokėdavo būrelyje už suteiktas paslaugas. Finansininkas grynaisiais pinigais nedisponavo, prie jų neprieidavo. Tai rodo, kad išteisintasis atitinka BK 223 str. numatyto specialaus subjekto požymius. Prokuroras mano, kad skirtingai nei tvirtina teismas, kaltinamajame akte detaliai išvardyti buhalterinės apskaitos teisės norminių aktų ir kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai, kuriuos darė R. J., tvarkydamas klubo buhalterinę apskaitą. Specialisto išvadoje aiškiai pasakyta, kad akte nustatytų norminių aktų pažeidimai ir sąlygojo tai, jog negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų, įvertinti turto. Tai patvirtino ir teisme apklausta specialistė. Taigi kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių taisyklių pažeidimai, nurodyti R. J. konkretūs padaryti veiksmai, sukėlę BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, todėl R. J. turi būti pripažintas kaltu padaręs šią veiką, ir atsižvelgus į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir, sunkinančių aplinkybių, kad jis charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina bauda.

Teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje R. J. pagal BK 223 str. 1 d. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininku, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už medžiotojų klubo apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-02-04 aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – tiriamuoju laikotarpiu medžiotojų klubo buhalterinėje apskaitoje nevedė turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių apskaitos regįstrų, kasos operacijų grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais, surašytais kasos operacijų metu ar joms įvykus, kasos operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, taip pat priimdamas grynuosius pinigus į kasą, neišrašė kasos pajamų orderių, o išmokėdamas pinigus iš kasos, neišrašė kasos išlaidų orderių bei nevedė kasos knygos. Dėl šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti medžiotojų klubo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009-2013 m.

Pirmosios instancijos teismas R. J. pagal BK 223 str. 1 d. išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Apylinkės teismas nurodė, kad BK 223 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.). Nagrinėjamu atveju, remiantis Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatais, klubo buhalterinius reikalus tvarko finansininkas, kuriuo, kaip nustatyta byloje, iki 2013-03-29 buvo išrinktas Z. K., o nuo 2013-03-29 V. T.. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą. Skundžiamu nuosprendžiu konstatuota, kad medžiotojų klube (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo organizuojama, t. y. buvo išrinktas finansininkas, kuris pagal įstatus, yra atsakingas už buhalterinę apskaitą, dokumentų saugojimą. Klubo nariams buvo teikiamos svarstyti finansinės ataskaitos apie pajamas ir išlaidas, kurios yra patvirtintos, Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo teikiamos deklaracijos. Vertindamas byloje esančius įrodymus ir darydamas atitinkamas išvadas, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad byloje apklaustų liudytojų parodymai yra prieštaringi, daugiau paremti emocijomis. Taip pat atsižvelgė į tai, kad klube yra konfliktinė situacija ir liudytojų parodymai nėra objektyvūs, nes kai kurie liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad specialisto išvados negalima vertinti objektyviai, nes teisme apklausta specialistė paaiškino, jog išvadą ji pateikė pagal liudytojų parodymus, todėl jeigu liudytojai davė neteisingus parodymus ar juos pakeitė, keistųsi ir jos išvada. Teismas pažymėjo, jog medžiotojų būrelis yra ne pelno siekianti organizacija, ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Nors klube apskaita ir nebuvo vedama pagal reikalavimus, tačiau buhalteriniai apskaitos dokumentai yra, jie buvo pateikti ir specialistui, atliekančiam tyrimą. Be to, tyrimo metu nebuvo surinkta įrodymų, jog klubui ar valstybės finansų sistemai buvo padaryta žala. Atsižvelgęs į šias bei kitas skundžiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismas padarė išvadą, kad R. J. nepažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų ir nepadarė jam inkrimuojamo BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, todėl nėra jokio pagrindo jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras jame nesutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl R. J. išteisinimo, nurodo, kad R. J. atitinka ne tik BK 223 str. 1 d. numatyto specialaus subjekto požymius, bet jo veiksmuose yra ir kiti šios veikos sudėties požymiai, todėl jis turi būti pripažintas kaltu padaręs šią veiką.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

BPK 20 str. 2 ir 5 d. nuostata įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymų reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Byloje surinkti įrodymai vertinami pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, bet jų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Tam tikri įrodymai gali būti laikomi patikimesniais, atsižvelgiant į tai, kaip jie buvo gauti, užfiksuoti, kokią informaciją jie patvirtina. Specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai ir neturi pranašumo prieš kitus įrodymus.

Patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl R. J. nepagrįsto išteisinimo pagal BK 223 str. 1 d. ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad R. J. nepadarė jam inkriminuojamo BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju, iš 2008-12-18 įregistruotų Anykščių rajono medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) įstatų matyti, kad medžiotojų klubas yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – medžiojamosios faunos apsauga, apskaita, racionalus medžioklės organizavimas, pažangių medžioklės metodų puoselėjimas ir gamtos idėjų propagavimas. Medžiotojų klubo teisinė forma – asocijacija. Medžiotojų klubas veikia vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais ir šiais įstatais. Klubas įgija civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir klubo steigimo dokumentus. Taigi atsižvelgus į šiuos įstatus, akivaizdu, jog medžiotojų klubo buhalterinės apskaitos vedimui taikomos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, ką apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir specialistė A. B., nurodžiusi, jog pelno nesiekiančių ūkio subjektų buhalterinę apskaitą reguliuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas, o tvarką nustato 2004 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintas įsakymas Nr. 1K-372 „Dėl pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) pirmininku tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2009-01-01 iki 2014-02-04) buvo išrinktas R. J.. Medžiotojų klubo įstatų 6.3.2. p. nurodoma, kad klubo pirmininkas yra vienasmenis valdymo organas, kuris, pagal įstatų 13.2.8. p. disponuoja klubo lėšomis ir pasirašo dokumentus. Taip pat klubo įstatų 6.3.4. p. nurodoma, kad 3 metams renkamas klubo finansininkas, kuris tvarko buhalterinius reikalus, o įstatų 18.3. p. nurodoma, kad finansininkas atsako už klubo materialinių lėšų apskaitą ir vykdymą. Iš bylos duomenų matyti, kad klubo finansininku tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 4 d., pagal 2008-12-05 protokolą Nr. 08-2 buvo išrinktas Z. K., kuris šias pareigas vykdyti atsisakė nuo 2013-03-29 (pagal protokolą Nr. 06-27-1), o nuo 2013-03-29 pagal protokolą Nr. 06-27-1 finansininku buvo išrinktas V. T., kuris šioms pareigoms perrinktas pagal 2013-07-25 protokolą Nr. 06-27-1.

Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 9 str. 2 p. numato, jog ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais; 21 str. 1 p. numato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; 21 str. 2 p. numato, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka taip pat atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Nr. IX-574 ir kitus teisės aktus, visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 2 str. numatyta, kad pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: kasos operacijos – pinigų priėmimas į įmonės kasą ir išmokėjimas iš įmonės kasos, 3 str. numatyta, kad pinigai į kasą iš ūkio subjektų priimami pagal kasos pajamų orderį, 4 str. numatyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį arba kitus atitinkamai įformintus dokumentus, kuriuose pasirašo įmonės vadovas ir finansininkas, 16 str. numatyta, kad visos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Nagrinėjamu atveju R. J. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir nurodė, kad visą būrelio finansinę veiklą tvarkė finansininkas, o jis tik jam padėdavo. Tokie R. J. paaiškinimai nepagrįsti ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei atitinkamai laikomi jo gynybine pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaip liudytojas apklaustas prieš tai šio medžiotojų būrelio vadovu buvęs A. K. parodė, kad eidamas būrelio vadovo pareigas jis į buhalterinius reikalus nesikišo, nes buvo paskirtas finansininkas, kuris ir rinko pinigus bei tvarkė visus finansinius dokumentus. Atėjus būrelio pirmininkui R. J., padėtis būrelyje pasikeitė. Kaip liudytojas apklaustas tiriamuoju laikotarpiu finansininku buvęs Z. K. parodė, kad jis buvo tik formalus finansininkas, visus piniginius reikalus tvarkydavo klubo pirmininkas R. J.. R. J. rinkdavo nario mokesčius, neišduodamas kasos pajamų orderių, taip pat tik jis į banką įnešdavo pinigus, pasirašydavo banke, tik jo parašas buvo teisėtas. R. J. atlikdavo ir pavedimus, mokėdavo būrelyje už suteiktas paslaugas. Finansininkas prie grynųjų pinigų neprieidavo. Pasak Z. K., jis tik susegdavo dokumentus, kuriuos jam paduodavo R. J.. Z. K. taip pat parodė, kad 2012 m. pas jį į namus buvo atvažiavęs R. J., kuris prašė pasirašyti ant tuščių kasos pajamų ir išlaidų orderių, tačiau jis tai daryti atsisakė. Netikėti šiais Z. K. parodymais kolegija neturi pagrindo, nes iš esmės ir visi kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad klube buvo renkami mokesčiai grynaisiais pinigais, kurie būdavo paduodami R. J. arba kartais D. P., ir tokiu atveju, ne tik joks kasos pajamų orderis nebuvo išrašomas, bet apskritai nebuvo rašomas joks dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą. Nors R. J. teigia jokio nurodymo D. P. rinkti mokesčius nėra davęs, tačiau D. P. parodė, kad klubo nariai yra jo prašę perduoti pinigus R. J. ir jis kelis kartus iš kitų klubo narių yra paėmęs klubo mokestį ir pinigus atidavęs R. J., kuriuos jis įnešdavo į klubo sąskaitą. D. P. taip pat patvirtino, kad jis buvo vienas iš tų asmenų, kuris R. J. klubo mokestį mokėjo grynaisiais pinigais. Be to, ir pats R. J. pripažino, kad jis iš klubo narių priimdavo grynuosius pinigus, nepildydamas jokių kasos pajamų orderių, ir juos įnešdavo į banke esančią sąskaitą, atlikdavo įvairius bankinius pavedimus. R. J. taip pat parodė, kad be nario mokesčio, klube dar buvo renkami ir kiti mokesčiai, kuriuos buvo nutarta rinkti pagal narių visuotinio susirinkimo nutarimus, nurodė, kad klubas turėjo menkaverčio turto, pripažino, kad klube nebuvo vedama kasos knyga, nes nebuvo kasos. Iš byloje esančios 2014-06-09 specialisto išvados Nr. 140-(01737)-IS1-2947 ir specialistės A. B. paaiškinimų matyti, kad medžiotojų klubas (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo, dėl ko tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti klubo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes tarp tirti pateiktų klubo dokumentų nėra 2009, 2010, 2011, 2012 ir 2013 m. turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių registrų bei ūkinių operacijų apskaitos kasoje grynaisiais pinigais dokumentų. A. B. parodė, jog nepaisant to, ar klubas turi ar neturi turto, įstatymai vis tiek numato, kad apskaitos registras turi būti vedamas, jeigu turto nėra, tokiu atveju sąskaitoje ar sąraše turi būti įrašomi nuliai arba dedamas brūkšnys. Nagrinėjamu atveju klube nebuvo apskaitos registrų, todėl nebuvo galima nustatyti jo turto. Specialistė taip pat parodė, kad pagal įstatymus privalu kiekvieną atliktą ūkinę operaciją pagrįsti apskaitos dokumentais, visas kasos operacijas įrašyti į kasos knygą. Visi pinigai, kurie mokami grynaisiais, turi būti pagrįsti pinigų apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, kvitais ir kt.). Tačiau, pasak specialistės, nagrinėjamu atveju klube tokios nustatytos tvarkos nebuvo, jokie ūkines operacijas grynaisiais pinigais pagrindžiantys dokumentai asmenims išduodami nebuvo, taip pat nebuvo vedama kasos knyga, dėl ko nebuvo galima identifikuoti mokestį sumokėjusio asmens. Specialistė parodė ir tai, kad pats R. J. pripažino savo lėšomis sumokėdavęs nario mokestį už kitus klubo narius, todėl tokiu atveju, klube turėjo būti vedami įsipareigijimai – apskaitos registras, iš kurio būtų galima matyti, kad vadovas už kitą narį į kasą įnešė savo pinigus, o klubo narys jam yra skolingas. Tačiau, anot specialistės, tokio apskaitos registro klubas taip pat neturėjo ir jo nevedė. Specialistė nurodė, kad klubas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. apskritai netvarkė buhalterinės apskaitos, o nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 2 d. ją tvarkė tik iš dalies. Priešingai nei apylinkės teismas, kolegija neturi jokio pagrindo abejoti specialisto išvada ir ją pateikusios specialistės paaiškinimais.

Taigi iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad tiriamu laikotarpiu medžiotojų būrelyje teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita iš esmės nebuvo tvarkoma, t. y. nebuvo vedami turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų suvestinių registrai, nebuvo kasos knygos bei ūkinių operacijų apskaitos kasoje grynaisiais pinigais dokumentų. Kaip minėta, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad už buhalterinės apskaitos organizavimą, atskaitomybės pateikimą laiku, apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės administracijos (ūkio subjekto) vadovas, kurio funkcijas nagrinėjamu atveju atliko R. J.. Taip pat nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nors klube buvo paskirtas finansininkas, tačiau kasininko klube nebuvo, o grynuosius pinigus rinko pats klubo pirmiminkas R. J., ką jis pats ir pripažino. Kolegija šiuo atveju sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad apylinkės teismas nuosprendyje klaidingai dėsto 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 str. nuostatas, nurodydamas, kad minimos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais apklaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjeko arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotojai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str.). Pažymėtina, kad 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 str. yra aiškiai pasakyta, jog vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku, kad vyriausiojo buhalterio (buhalterio) atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai, kad apskaitos paslaugas teikiančios įmonės atsakomybė nustatoma rašytinėje sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Taigi paminėtas įstatymas aiškiai nustato, kad, remiantis jo 21 str., ūkio subjekto vadovas atsako už apskaitos organizavimą, o, remiantis šio įstatymo 11 str., buhalterinės ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. pats tiesiogiai tvarkė klubo buhalterinę apskaitą, atliko kasininko funkcijas, kurios klubo finansininkui (Z. K.) nebuvo priskirtos. Jokio kito kasininko ar buhalterio klube nebuvo. R. J. pats asmeniškai rinko nario mokesčius, neišduodamas kasos pajamų orderių, taip pat jis į banką įnešdavo pinigus, pasirašydavo banko dokumentuose, atlikdavo pavedimus, apmokėdavo būrelyje už suteiktas paslaugas. Finansininkas (Z. K.) grynaisiais pinigais nedisponavo, prie jų neprieidavo. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. J. atitinka BK 223 str. numatyto specialaus subjekto požymius. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas R. J. išteisinimą motyvavo ir tuo, kad metiniuose susirinkimuose būdavo svarstoma klubo finansinė veikla, klubo nariams būdavo pateikiamos atsakaitos apie pajamas ir išlaidas už praėjusius metus, kurios yra patvirtintos, niekam jokių klausimų ir neaiškumų nekilo, nes, kaip parodė pats R. J., pagal sudarytas finansines ataskaitas gautos pajamos ir išlaidos sutapdavo. Tačiau kolegija pažymi, kad tokia skundžiamame nuosprendyje išdėstyta argumentacija nepagrįsta ir prieštarauja pateiktai specialisto išvadai bei specialistės paaiškinimams, iš kurių matyti, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog tiriamuoju laikotarpiu klube gautos pajamos ir išlaidos nesutapo. Be to, tarp specialistei tirti pateiktų dokumentų 2011, 2012 ir 2013 m. klubo veiklos ataskaitų, kuriose būtų nurodytos metinės finansinės atskaitomybės, apskritai nebuvo. Dėl to apygardos teismo kolegijai kyla pagrįstų abejonių, kaip klubui, nevedant apskaitos ir neturint pirminių buhalterinių dokumentų, buvo rengiamos metinės ataskaitos klubo nariams.

Taigi apibendrindama kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog R. J. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d. Priešingai nei skundžiame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, kaltinime detaliai išvardyti buhalterinės apskaitos teisės norminių aktų ir kasos darbo organizavimo bei kasos operacijų atlikimo taisyklių pažeidimai, kuriuos darė R. J., tvarkydamas klubo buhalterinę apskaitą. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog R. J. buvo kaltinamas ir tuo, jog klube buvo renkami „svečio“, kandidatų į narius mokesčiai, buvo pardavinėjama nušautų žvėrių mėsa, licencijos ir pinigai nebuvo apskaityti, tačiau kaltinamajame akte nenurodyta, kad dėl šių veiksmų atsirado vienas iš būtinųjų BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių – padariniai. Apygardos teismo kolegija pažymi, kad kaltinamaje akte nėra nurodyta ir R. J. nebuvo kaltinamas nei mėsos pardavinėjimu, nei „svečio“ mokesčio rinkimu ar kt. R. J. buvo kaltinamas tuo, kad tiriamuoju laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje nevedė turto, įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų suvestinių apskaitos registrų bei kasos operacijų grynaisiais pinigais nepagrindė apskaitos dokumentais, surašytais kasos operacijų metu ir po jų, kasos operacijų duomenų neužregistravo apskaitos registruose, priimdamas grynuosius pinigus į kasą, neišrašė kasos pajamų orderių, o išmokėdamas pinigus iš kasos, neišrašė kasos išlaidų orderių, buhalterijoje nevedė kasos knygos. Būtent specialisto išvadoje aiškiai pasakyta, kad nustatytų norminių aktų pažeidimai ir sąlygojo tai, jog buvo negalima iš dalies nustatyti klubo veiklos, ūkinės, komercinės, finansinės būklės ar jos rezultatų, įvertinti turto. Taigi kaltinime yra aiškiai nurodyti buhalterinę apskaitą reglamentuojančių taisyklių pažeidimai, nurodyti R. J. konkretūs padaryti veiksmai, sukėlę BK 223 str. 1 d. numatytas pasekmes, todėl kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju R. J. apylinkės teismo buvo išteisintas nepagrįstai, dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo R. J. pripažįstamas kaltu padaręs BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką (BPK 329 str. 2 p.).

R. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

R. J. padaryta veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ši veika baigta, padaryta neatsargia kaltės forma. R. J. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centro ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas, pagal gyvenamąją vietą nusiskundimų dėl jo elgesio negauta, dirba. Kolegija, atsižvelgusi į šias bei nusikaltimo padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti R. J. paskyrus sankcijoje numatytą švelniausią basmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį už baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-09-17 nuosprendį, kuriuo R. J. pagal BK 223 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad jis padarė šią veiką, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 str. 1 d., ir jam paskirti bausmę – 10 MGL (376 Eur) dydžio baudą.