Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K. apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) vyriausiojo patrulio 2014-09-28 nutarimu Nr. 58N-19119817-14 A. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 174 straipsnyje numatytą pažeidimą paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt (43 Eur) bauda. A. K. nubaustas už tai, kad 2014-09-28 apie 20 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Zarasų rajono apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje pakanka duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

Teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir apeliantą pagrįstai pripažino kaltu dėl nedidelio chuliganizmo, pasireiškusio tuo, kad jis viešoje vietoje - buvusių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, necenzūriniais žodžiais keikė teritoriją saugojusį V. K. ir tokį elgesį tęsė atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams, taip pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Skirtingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pažeidimas buvo padarytas viešoje vietoje – tai yra aikštelėje prie mechanikų dirbtuvių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje viešosios vietos sampratą atskleidė tinkamai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje neteisėtos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad be minėtos teritorijos apsaugos darbuotojo V. K., į aikštelę laisvai pateko pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o taip pat G. P., S. Š. ir D. Š., kas paneigia, išsakytą poziciją, kad dalinai aptverta, aikštelės prie statinio, teritorija negali būti traktuojama kaip viešoji vieta.

Vertinant ATPK 174 straipsnio dispoziciją, chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos. Šiuo aspektu yra svarbus pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis. Neabejotina, kad asmens keikimas, necenzūrinių žodžių šūkavimas negali būti vertinami kaip normalus ir priimtinas visuomenės nario elgesys. Apelianto skundo argumentus, kad jis prie dirbtuvių netriukšmavo ir nevartojo necenzūrinių žodžių, paneigia liudytojų V. K., D. B. ir V. B. parodymai, kad girtas pažeidėjas ne tik buvo konfliktinės situacijos iniciatorius, bet ir pareigūnų įspėtas dėl tokio elgesio nesiliovė šūkauti, necenzūriniais žodžiais keikti V. K.. Liudytojas V. K., į įvykio vietą dėl A. K. elgesio iškvietęs pareigūnus patvirtino, kad pažeidėjas su draugu G. P. vakare atvažiavęs į jo saugomų dirbtuvių teritoriją ėmė reikšti jam pretenzijas, iškoneveikė, garsiai šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaip patvirtino į vietą atvykę policijos pareigūnai D. B. ir V. B., A. K. nereagavo į jų pastabas ir toliau keikėsi bei šūkavo. Tokias pačias aplinkybes liudytojai nurodė pažeidimo tyrimo stadijoje bei teikdami parodymus pirmosios instancijos teisme. Vertinti šių parodymų kaip nenuoseklių ar prieštaringų nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad paties pažeidėjo ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų – G. P. ir S. Š. parodymai, kad A. K. konfliktinės situacijos metu elgėsi ramiai, jokių keiksmų ar jo išsakomų necenzūrinių žodžių jie negirdėjo, prieštarauja liudytojo V. K. ir pareigūnų D. B. ir V. B. parodymams. Nors pats A. K. patvirtino, kad jis atsiprašė V. K. ir savo padarytą pažeidimą pripažino administracinio teisės pažeidimo protokolo priede. Šios aplinkybės leidžia abejoti atsakomybėn traukiamo asmens ir jo iniciatyva apklaustų liudytojų parodymų patikimumu ir objektyvumu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo daromų išvadų jais negrindė.

Akivaizdu, jog A. K. sukelta konfliktinė situacija vyko viešojoje vietoje, jos metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka ir kitų asmenų ramybė, tokie veiksmai nelaikytini priimtinais ir atitinkančiais visuomenėje priimtas bendras elgesio taisykles. Apeliaciniame skunde išsakyti argumentai, kad jis nepadarė administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamų veiksmų, o tik buvo šalia konfliktuojančių asmenų, atmestini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Byloje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

palikti Zarasų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.