Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Zarasų r., Lietuvos Respublikos piliečio, ruso, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ durpyno viršininku, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, neteisto, bausto skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – ir Zarasų PK, Institucija) vyr. patrulis D. B. (duomenys neskelbtini) surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK, ATPK) 174 str., už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) Zarasų r., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, tuo pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Tą pačią dieną pareigūnas priėmė nutarimą, kuriuo A. K. pripažino kaltu pagal LR ATPK 174 str. ir nubaudė 150 Lt baudą.

Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad savo kaltės nepripažįsta, nes nebuvo kaltas dėl incidento. Nubaustas buvo už tai, kad viešoje vietoje išgėręs šūkavo, rėkavo. Ši vieša vieta yra Degučių kolūkio dirbtuvės teritorija, esanti Degučių kaime prie gaisrinės pastato. Jis atvažiavo į dirbtuves susirinkti automobilio detales, kurias nupirko žmogus ir paprašė išsikraustyti. Tuomet ten buvo laikoma technika, kurią saugojo V. K.. Dirbtuvių teritorija yra neaptverta, tik ženklai pastatyti, kad pašaliniai nevažinėtų. M. T. atvežė nuo dirbtuvių raktą ir išvažiavo. Atsirakinę dirbtuves, išgėrė degtinės, susirinko savo daiktus. G. P. su V. K. apsižodžiavo. Paskui G. P. ėjo jo atsiprašyti. V. K. pasakė, kad iškvietė policiją. Po to, atėjo Broliai Š., kai atvyko policija jie jau buvo. Po to atvažiavo dar vienas apsaugos darbuotojas ir pradėjo ant jų rėkti. Su P. atsiprašė V. K., policijai parašė pasiaiškinimą. Jis nelabai rėkavo, nei kažką puolė, nei kažką blogo darė. Iki policijos atvykimo nerėkavo ir nesikeikė. Policininkai atvyko dviese ir ant jų nieko nesakė. „Blet, nachui, apsauginis pydaras“ šiuos žodžius ar sakė prisiminti negali. Policininkams girdint necenzūrinių žodžių nevartojo.

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba Zarasų PK kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. 2014 m. rugsėjo mėnesį su patruliu D. B. buvo išvykęs į Degučių kaimą pagal iškvietimą. Ten su sargu, kuris saugojo techniką, vyko konfliktas. Degučiuose prie mechaninių dirbtuvių buvo A. K., V. K. ir dar keli žmonės. Prie dirbtuvių buvo pristatyta daug technikos, tačiau V. K. saugojo ne dirbtuves, o techniką. Dirbtuvės nebuvo užrakintos. Kai atvyko konfliktas buvo pasibaigęs. Iš A. K. paaiškinimą ėmė B.. V. K. iš pradžių turėjo pretenzijų ir sakė jei A. K. jo atsiprašys, tai jam dovanos. A. K. tuo metu buvo kieme ir garsiai reiškėsi bei pastoviai keikėsi. Jis A. K. įspėjo, bet A. K. jo neklausė. Kiek pripūtė A. K. nepamena, gal virš 1 promilės. A. K. tiesiogiai jų neįžeidinėjo, jis įžeidinėjo V. K..

Liudytojas V. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini)jis dirbo apsaugos darbuotoju „Sirena security“ ir buvusio Degučių kolūkio mechaninių dirbtuvių teritorijoje saugojo techniką. Tai yra saugoma teritorija, truputį aptverta. Saugoma yra visa dirbtuvių teritorija, kur stovėjo technika. Sutartis yra sudaryta su juo, kaip su pajininkų atstovu ir su „Aukštaitijos traktu“. Dirbtuvės turi pajininkus, bet jas nusipirko kitas žmogus. Pastatas buvo kaip ir bešeimininkis, tai kas norėjo tas į jį ėjo. Anksčiau jis buvo dirbtuvių pajininkas, o savo pajus jis pardavė. Atvažiavo A. K. ir G. P., tarp jų prasidėjo konfliktas. Jie atvažiavo ir nieko nepasakę pradėjo kabinėtis „ko čia tos dirbtuvės, kam čia pardavei“. Jiems pasakė, kad jie išgėrę ir važiuotų iš čia, kad iškvies policiją. Jie nepaliko teritorijos, todėl iškvietė policiją. Jie toje teritorijoje gal ir turėjo likusių kokių nors daiktų. Jį A. K. įžeidinėjo prieš policijos atvažiavimą. Atsiprašė jie abu ir jiems dovanojo. Kai atvažiavo policija atėjo S. ir D. Š.. A. K. jį asmeniškai įžeidė, nes sakė necenzūrinį žodį, bet kai atsiprašė, jam atleido. Kai buvo jau atvykusi policija, jis taip pat girdėjo necenzūrinį žodį.

Liudytojas G. P. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d. kartu su A. K. buvo Degučių kaime, prie dirbtuvių. Dirbtuvėse buvo A. K. priklausančios automobilio detalės, jam buvo liepta išsikraustyti. Nuo tos patalpos A. K. turėjo raktą. Atvykę, nuėjo pas V. K., kuris saugojo objektą, jam pasakė, kad atvažiavo pasiimti savo daiktų. V. K. pasiimti daiktų neleido, buvo nepatenkintas. Galvojo jo atsiprašyti, kad atvažiavo vėlai. Užėjo pas V. K. į vagonėlį ir jis jam smogė iš lazdos, tik nesuprato už ką. Kilo konfliktas. V. K. iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jie atsirakino duris ir dėjo į mašiną detales. Ten būdami išgėrinėjo. Kol atvažiavo policija praėjo apie 2 val. Policija apklausė, davė papūsti į alkotesterį. jis įpūtė 0,72 promilės. Kai atvyko policininkai konflikto nebuvo, o pats A. K. su policininkais nekonfliktavo, jų niekur nesiuntė, nevadino jokiais necenzūriniais žodžiais. Jis negirdėjo, kad A. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, prasivardžiavo, su kuo nors užgauliai kalbėjo.

Liudytojas S. Š. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jis su sūnumi D. Š. buvo atėjęs į dirbtuvės padėti A. K. susikrauti detalių. Patalpa buvo rakinama, A. K. turėjo raktą. Reikėjo išvežti detales, nes kažkas dirbtuves nusipirko. Kai jie atėjo, sutiko G. P., A. K. ir V. K., policijos dar nebuvo. Jiems kraunant daiktus, atvyko du policininkai. Kai atvažiavo policija barnių, ginčų nebuvo. Iš A. K. necenzūrinių žodžių negirdėjo.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirba Zarasų PK. (duomenys neskelbtini). iš Utenos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Degučių kaime saugomoje teritorijoje tarp apsauginio ir grupės jaunuolių vyksta konfliktas. Kartu su tyrėju V. B. nuvyko į įvykio vietą, kuri yra netoli gaisrinės. Ar teritorija buvo aptverta, tiksliai nepamena. Nuvykę pamatė 2 apsauginius, A. K. ir jo 4 draugus. Pradėjo aiškintis įvykio aplinkybes. Apsauginiai paaiškino, kad į saugomą teritoriją nenorėjo įsileisti grupės jaunuolių. Jie reikalavo, kad leistų įvažiuoti į garažą. Kai nuvyko į įvykio vietą tarp A. K. ir V. K. vyko žodinis konfliktas. V. B. su V. K. aiškinosi vagonėlyje, jis lauke su A. K.. V. K. atžvilgiu, jam girdint, A. K. vartojo necenzūrinius žodžius. Visi rusiški keiksmažodžiai buvo pavartoti ne vieną kartą. A. K. keikėsi ir rašant protokolą bei aiškinantis įvykio aplinkybes, nors jam daugybę kartų buvo sakyta liautis, šaukė ant visos teritorijos. A. K. suprato pažeidimo esmę, sutiko su pažeidimu, jam viskas buvo išaiškinta. Jis sakė, kad turi pažeidimą už neblaivumą, todėl bijojo, kad už pakartotinį pažeidimą jis gali netekti medžiotojo bilieto.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. būtina įrodyti pažeidimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

LR ATPK 174 užtraukia administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą. Nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinė atsakomybė pagal ATPK 174 straipsnį taikoma tais atvejais, kai necenzūriniais žodžiais ar gestais viešosiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka yra trikdoma, bet ne sutrikdoma. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tyčia, todėl būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais trikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir norėtų taip veikti. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal šį straipsnį būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių vartojimą ar gestų viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitais panašiais veiksmais, trikdantį visuomenės rimtį ar tvarką.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. nepripažįsta, kad paradė administracinį teisės pažeidimą būdamas viešoje vietoje, nes įvykio vieta buvo saugoma aptverta aikštelė, priklausanti privačiam savininkui, artimiausi pastatai buvo nutolę kelis šimtus metrų ir pagal Aukščiausiojo teismo praktiką, tokios vietos nėra laikomos viešąja vieta.

Nors viešosios vietos sąvoka nėra pateikta nei LR ATPK, nei LR BK nuostatose, tačiau teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešąja vieta gali būti pripažįstami vieši (masiniai) žmonių susibūrimai, organizuoti sporto, kultūros, komercijos ir kiti renginiai, taip pat veikiančios poilsiavietės; miestų (gyvenviečių) gatvės, šalia jų esantys atviri (neaptverti) kiemai, atviri (nors ir aptverti, tačiau nerakinami) kiemai, į kuriuos galima nekliudomai patekti bet kuriuo paros metu; aikštės, skverai, parkai; kioskai, paviljonai ir kiti objektai, jei į juos patekta tiesiogiai iš viešosios vietos; visuomeninio transporto priemonės, skirtos keleiviams pervežti; kitos viešos žmonių susibūrimo vietos: parduotuvės, turgavietės, teatrų, parodų salės ir kitos vietos jų darbo (lankymo) metu; bendrabučių koridoriai, keleiviniai traukiniai, autobusai, lėktuvai, laivai, prieigos prie vandens telkinių, kiti objektai. Taip pat pagal viešosios vietos interpretaciją, viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje dėl laisvo priėjimo prie jos bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl pažeidėjo veiksmų patirs nepatogumų.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad įvykio vieta yra iš dalies aptverta buvusio Degučių kolūkio mechaninių dirbtuvių teritorija. Liudytojas V. K. saugojo šioje teritorijoje stovėjusią kelių remonto techniką ir medžiagas, priklausančias kitai įmonei. Teismas pripažįsta, jog ši teritorija yra vieša vieta, nes nors ji yra iš dalies aptverta, tačiau į ją galėjo patekti kiti asmenys, ką patvirtina ir V. K., G. P., S. Š. ir D. Š. buvimas toje vietoje įvykio metu.

Vertinant ATPK 174 straipsnyje numatyto požymių buvimą būtina įvertinti ir administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atliktų neteisėtų veiksmų intensyvumą bei jų pobūdį. Šioje byloje nustatyta, kad A. K., girdint kitiems asmenims, vartojo necenzūrinius žodžius. Jam policijos pareigūnai ne vieną kartą sakė liautis. Visi rusiški keiksmažodžiai buvo pavartoti ne vieną kartą, A. K. keikėsi ir garsiai šaukė tiek policijos pareigūnams surašant protokolą, tiek aiškinantis įvykio aplinkybes. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad A. K. garsiai išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti į visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimą ir jo veiksmuose buvo tyčia pažeisti visuomenės rimtį ar tvarką. A. K. buvo nustatytas 1,79 promilės girtumas (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Policijos pareigūnai D. B. ir V. B. tiksliai ir išsamiai apibudino įvykio aplinkybes, įvykusiais (duomenys neskelbtini), apie 20.00 val. Zarasų r., Degučių k., t.y. jog A. K. būdamas neblaivus, garsiai rėkavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina ir byloje esantys tarnybiniai pranešimai (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5, ir b. l. 15-16), ir liudytojo V. K. parodymai.

Teismas liudytojų G. P. ir S. Š. duotus parodymus, jog jie negirdėjo, kad A. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais, vertina kaip siekimą padėti A. K. išvengti administracinės atsakomybės ir juos atmeta, nes jie yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens draugai, pažįstami, todėl galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. K. kaltę pagal ATPK 174 str., nes jis viešoje vietoje – buvusio Degučių kolūkio mechaninių dirbtuvių teritorijoje necenzūriniais žodžiais garsiai keikė V. K., neklausė pareigūnų nurodymų nutraukti šiuos veiksmus. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad A. K. skundžiamu nutarimu pagrįstai ir teisėtai nubaustas pagal ATPK 174 str.

Veikos padarymo ir nutarimo priėmimo metu už nedidelį chuliganizmą (ATPK 174 str. 2000-02-17 redakcija) buvo nustatyta bauda nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinis areštas iki trisdešimties parų. Policijos pareigūnas, priimdamas nutarimą, pripažino A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o atsakomybę sunkinančia – kad teisės pažeidimą padarė būdamas girtas pažeidimą (ATPK 32 str. 1 d. 8 p.), paskyrė jam 150 Lt baudą, t. y. mažesnę baudą, negu straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Teismas laiko, jog nuobaudos skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, nuobauda nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti pagrindo nėra.

Dėl nurodytų motyvų skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Zarasų rajono apylinkės teismą.