- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- e2-20546-359/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00856-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- R. Š.
- Kategorijos
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinė bendrovė, ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – AB), kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. Š. 182,40 Eur negrąžinto kredito dalį, 9,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. liepos 28 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 18,00 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 182,40 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.), 49,55 Eur tarpininkavimo mokestį, 1,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 21 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 18,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 182,40 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui R. Š. adresuotos ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. rugpjūčio 20 d. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jeigu nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį, teismas priima sprendimą už akių, ginčą spręsdamas pagal ieškovės pareikštą reikalavimą ir jos nurodytas aplinkybes, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 ir 286 straipsniai).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą byloje, nustatyta, kad ieškovė NEO Finance, AB, ir atsakovas R. Š. 2019 m. balandžio 20 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 300,00 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą 300,00 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 35,59 Eur tarpininkavimo mokestį ir 59,52 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 18,00 procentų). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. birželio 22 d. raginimu paragino atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku nesumokėjus, ieškovė 2020 m. liepos 22 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. liepos 28 d. nutraukė su atsakovu sudarytą sutartį ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal sutartį numatytus mokėjimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių pareiga sutartį vykdyti sąžiningai ir tinkamai įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 1 dalyje. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiklostę paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.
Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2020 m. birželio 22 d. raginimą, 2020 m. liepos 22 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, konstatuojama, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, kitų mokėtinų sumų nustatyta tvarka ir terminais nemokėjo, todėl atsakovas pažeidė sutartines prievoles (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar sumokėjęs su juo susijusias sumas, todėl atsakovui nepateikus jokių prieštaravimų dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ar įrodymų, patvirtinančių, kad sutartiniai įsipareigojimai grąžinti suteiktą vartojimo kreditą yra įvykdyti tinkamai, darytina išvada, kad, pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinio reikalavimą dėl negrąžintos kredito dalies priteisimo patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 182,40 Eur negrąžinta kredito dalis (CK 6.38, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.873 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 9,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), taip pat negautas pajamas (nuostolius) – 18,00 procento dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 182,40 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
Pastebėtina, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą. Kitoks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi. Šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti. Taigi, pagal naujai suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti priteisiamos iš skolininko tik iki kredito sutarties nutraukimo momento. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai šalis sieja galiojanti paskolos sutartis ir kreditorius reikalauja sutarties įvykdymo natūra, piniginės prievolės vykdymo pažeidimo atveju mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti mokamos kartu su kompensuojamosiomis palūkanomis. Tokia kreditoriaus teisė (reikalauti tiek pelno, tiek kompensuojamųjų palūkanų sumokėjimo) išlieka tol, kol išlieka jo teisė reikalauti prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymo natūra, t. y. iki tol, kol šalis sieja paskolos sutartiniai teisiniai santykiai. Tuo tarpu paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18,00 procentų dydžio metines palūkanas už naudojimąsi kredito suma. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. balandžio 20 d. Sutartį nutraukus 2020 m. liepos 28 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas ir prašomas priteisti 9,92 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos. Toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 9,92 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. liepos 28 d.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė iš atsakovo prašo priteisti ir negautas pajamas (nuostolius) – 18,00 procentų dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 182,40 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.). Kaip matyti iš reiškiamo reikalavimo, ieškovė negautas pajamas sieja su šalių sudarytoje vartojimo kredito sutartyje numatytomis mokėjimo (pelno) palūkanomis, kurias ji būtų gavusi, jei atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs sutartinius įsipareigojimus ir sutartyje nustatyta tvarka bei terminais būtų mokėjęs už suteiktą vartojimo kreditą palūkanas. Įvertinus pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai suformuotą praktiką šio pobūdžio bylose, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ji apibrėžė pagal šalių sudarytą sutartį mokėtina palūkanų suma, yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi ieškovė, su atsakovu sudarydama vartojimo kredito sutartį, turėjo pagrįstą lūkestį, jog atsakovui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, už suteiktą kreditą ji gaus nustatyto dydžio užmokestį, todėl ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo tenkintinas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė taip pat prašo priteisti jai iš atsakovo 49,55 Eur tarpininkavimo mokestį. Šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje yra nurodytas 35,59 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, o ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 49,55 Eur tarpininkavimo mokestį. Iš teismui pateiktų sutarties specialiųjų sąlygų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo grąžinti 300,00 Eur kreditą sutartyje nustatyta tvarka ir terminais per 24 mėnesių terminą bei sumokėti 59,52 Eur palūkanas ir 35,59 Eur tarpininkavimo mokestį, iš viso atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 395,11 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog 35,59 Eur tarpininkavimo mokestis yra paskaičiuotas preziumuojant, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai.
Sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte yra apibrėžta tarpininkavimo mokesčio sąvoka, nurodant, jog tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Taip pat yra nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu; tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių skaičių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra; tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.3. punkte nustatyta tvarka. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nurodyta, jog tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju nustatytas 9,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas); 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 punkte nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 (trisdešimt) Eur (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas). Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 1.12 punktą mėnesinė įmoka yra konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos vartojimo kredito mokesčio dalies, kurią kas mėnesį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; ši suma yra apskaičiuojama grąžintiną sumą paskirstant lygiomis dalimis, kurios bendrovei grąžinamos kas mėnesį per visą vartojimo kredito grąžinimo laikotarpį. Mėnesinės įmokos sumos ir mokėjimo terminai nustatyti vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose; į mėnesinę įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, vartojimo kredito gavėjas priskiriamas įprastos rizikos asmenų grupei, o bendrovė nevykdo aktyvių veiksmų, susijusių su nuolatine vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole. Todėl šalys susitaria, kad sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo proceso išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms, susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 punkte nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu, pagal kurį bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Taigi, pagal sutarties nuostatas ieškovės prašomas priteisti tarpininkavimo mokestis susideda iš dviejų dalių: pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą paskaičiuota dalis (35,59 Eur), kuri yra individualiai su atsakovu aptarta, nurodyta sutarties specialiosiose sąlygose, jos apskaičiavimo tvarka pakankamai aiški (ieškinyje nurodyta, jog paskaičiuota preziumuojant, kad atsakovas įsipareigojimus pagal sutartį vykdys tinkamai), ir pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą paskaičiuota likusi suma, kuriai taikoma 100 procentų nuolaida (įvardinta kaip tarpininkavimo mokesčio nuolaida).
Teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, kuriose aptartas tarpininkavimo mokestis, daro išvadą, kad sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas 35,59 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida, nurodyta šio mokesčio procentinė išraiška – 9,90 procentai, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti. Be to, iš sutarties specialiųjų ir bendrųjų sąlygų 1.4 punkto matyti, kad ieškovė, sudarydama sutartį, veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, t. y. asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 14 dalis), todėl turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-979-577/2019, 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1036-852/2019 ir kt.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros (VKĮ 21 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 35,59 Eur dydžio tarpininkavimo mokesčio dalis. Tuo tarpu pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.11 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Taigi, ši tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant sutarties pažeidimui) savo esme yra ne kas kita, kaip netesybų forma (CK 6.71 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tokia sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Taigi šiuo konkrečiu atveju savo esme tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-949-852/2019, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1238-730/2019, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1565-460/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-50-265/2020, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-796/2020; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje e2A-870-826/2020 ir kt.).
Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, vadovaujantis minėta nuostata, susitarimas dėl tarpininkavimo mokesčio dalies, kuri skaičiuojama tik kredito gavėjui pažeidus sutartį, yra negalimas. Pagal VKĮ 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal VKĮ 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.
Teismas pažymi, kad pagal sutarties bendrosios dalies 5.4 punktą tarpininkavimo mokesčio dalis, paskaičiuota pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktą, pradedama taikyti tik sutarties pažeidimo atveju. Be to, jos dydis pagal šį punktą priklauso nuo tarpininkavimo mokesčio dalies, paskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžio (tai yra vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 9,90 procentų dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Tuo tarpu sutarties sudarymo metu nėra žinoma, ar sutartis bus vykdoma tinkamai, ar bus pradelstas mėnesinės įmokos mokėjimo terminas ir ar bus paskaičiuotos vėlavimo palūkanos. Dėl nurodytų priežasčių daroma išvada, kad nėra galimybės sutarties sudarymo metu apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio. Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 ir 5.4 punktų nuostatas sutarties sudarymo metu nesant galimybės apskaičiuoti viso tarpininkavimo mokesčio dydžio, šio mokesčio suma sutarties sudarymo metu negalėjo būti ir pačiai ieškovei (kredito davėjui).
CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl teismas šias sąlygas vertina net ir nesant vartotojo prašymo.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu bei įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (tai yra tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški), daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punktas) apskaičiavimo ir taikymo atsakovui pripažįstama negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis, 9 dalis). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl likusios kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies – 13,96 Eur priteisimo atmestinas.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 21 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), bei 18,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (182,40 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Atsakovas ir ieškovė susitarė dėl 18,00 procentų dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi kredito suma. Todėl ieškovės reikalavimai tiek dėl 3,58 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, tiek ir dėl 21,00 procento dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (1 729,39 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. spalio 3 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo tenkintini.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y. patenkinta reikalavimų dalis yra 95,97 procentai, ieškovei iš atsakovo priteistina 14,40 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 100,77 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 115,17 Eur bylinėjimosi išlaidos ((15 Eur žyminio mokesčio + 105 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 95,97 proc. / 100 proc.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 1,86 Eur. Nurodytos išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai nei iš atsakovo, nei iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes priteistina šių išlaidų suma neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 263–264, 285–287 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei NEO Finance, akcinė bendrovė, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,40 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų 40 ct) negrąžinto kredito dalį, 9,92 Eur (devynių eurų 92 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, negautas pajamas – 18,00 (aštuoniolikos) procento dydžio palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (182,40 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.), 35,59 Eur (trisdešimt penkių eurų 59 ct) tarpininkavimo mokestį, 1,58 Eur (vieno euro 58 ct) kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 21 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. liepos 28 d.), 18,00 (aštuoniolikos) procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 182,40 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021 m. balandžio 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 115,17 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 17 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas R. Š. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.