- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-14-462-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Linas Pauliukėnas, Zigmas Pocius
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Savinijaus Katauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Teisėja Kristina Baškienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-462/2013 (Proceso Nr. 1-06-1-02017-2010-1) Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.7.; 2.1.7.4.; 2.1.7.4.4. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. sausio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
A. M. buvo kaltinamas tuo, kad laiku nesumokėjo mokesčių:
laikotarpiu nuo 2006-09-25 iki 2010-05-24 būdamas UAB ,,Simetra“ (įregistruotos 1998-03-19 Klaipėdos miesto savivaldybėje, adresu Verpėjų g. 2, Klaipėda, įmonės kodas 141653454) direktoriumi ir atsakingu už UAB ,,Simetra“ mokesčių sumokėjimą, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 7 str. „Mokesčių mokėtojų lygybės principas“ nuostatas, kad „taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs“, 8 str. „Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas“ nuostatas, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 str. 1 d. „Mokesčių mokėtojo pareigos“ nuostatas, kad „mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d. nuostatą, kad „Lietuvos vienetai, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojų A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. „Mokėtinos į biudžetą PVM sumos sumokėjimas“ nuostatą, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 18 str. „Privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo ir mokėjimo tvarka“ 6 d. nuostatą, kad „kai asmenys, nurodyti šio Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje, gauna pajamų, kurios pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą priskiriamos A klasės pajamoms, privalomojo sveikatos draudimo įmokas nuo tokių pajamų apskaičiuoja ir sumoka tokias pajamas išmokantis asmuo Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatytais terminais“, Klaipėdos AVMI pateikęs Mėnesines pajamų mokesčio ir privalomo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų 2009 m. vasario, kovo ir gegužės mėn. deklaracijas (FR0572), Mėnesines pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų 2009 m. gegužės, liepos mėn. išskaičiuotų PSD įmokų deklaracijas (FR0572), 2008 m. rugpjūčio mėn., 2009 m. vasario–birželio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) ir pagal jas privalėdamas sumokėti į valstybės biudžetą deklaruotus mokesčius, laiku – iki 2009-09-08 – nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal minėtas deklaracijas apskaičiuoto 66,81 Lt gyventojo pajamų mokesčio nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų, 18 Lt išskaičiuotų privalomų sveikatos draudimo įmokų, 98328,84 Lt pridėtinės vertės mokesčio, iš viso nesumokėjo 98413,65 Lt, po to, kai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija įteikdama priminimą 2009 m. rugpjūčio 14 d. Nr.12.-07-5469 sumokėti UAB ,,Simetra“ deklaruotus priskaičiuotus mokesčius, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendį dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti 3 metų laisvės atėmimo bausme. Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bei įpareigoti be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą. Iš bylos duomenų matyti, jog teisme yra gauta 2012-05-03 ekonominė ekspertizė, kurioje konstatuota, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „Simetra“ buvo nemoki, ir 2010-10-20 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB „Simetra“ turėjo galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius (iš viso turėjo sumokėti 98 413,65 Lt), nes turėjo pakankamai pinigų, t. y. 134 119,12 Lt (64 001,20 + 7 891,54 + 62 226,38) grynųjų pinigų, pagal avansines apyskaitas išduotų bendrovės atskaitingiems asmenims A. M., A. P., V. K. Pažymėtina, kad eksperto išvada – viena iš įrodymų rūšių, kuri neturi didesnės galios už kitus įrodymus, teismas eksperto išvadą privalo vertinti kartu su kitais įrodymais. Tarp paminėtos ekspertizės akto ir specialisto išvados prieštaravimų nėra, kadangi jose buvo sprendžiami skirtingi klausimai, t. y. ekspertas sprendė klausimą, ar įmonė buvo moki, o specialistas – ar turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius (beje, ši aplinkybė yra pažymėta ir 2012-05-03 ekspertizės akte). Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nepagrindė, kodėl atmeta 2010-10-20 specialisto išvadą, todėl nepagrįstai sprendė klausimą, kad UAB „Simetra“ neturėjo galimybės sumokėti mokesčių.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad aplinkybes apie tai, jog UAB „Simetra“ turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir realiai galėjo sumokėti mokesčius, patvirtina:
1) 2010-10-20 specialisto išvada Nr. AB6-1, kurioje tyrimą atlikusi Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos II patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė D. S. nurodė, kad Pagal įmonės kasos knygą nustatyta, jog priminimo dėl baudžiamosios atsakomybės įteikimo dieną, t. y. 2009-08-19, grynųjų pinigų, esančių įmonės kasoje, likutis sudarė 1 672,58 Lt. Per laikotarpį nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 UAB „Simetra“ gavo 76 437,70 Lt, UAB „Simetra“ direktorius A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 iš įmonės kasos išsiėmė 73 124,20 Lt, 2009-09-09 likutis 4 986,08 Lt. Atskaitingas asmuo A. M. (avanso apyskaitos Nr. 2009-08-31, Nr. 2009-09-30) laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 sumokėjo 6 003 Lt mokesčių, iš jų: 1 293,00 Lt Nuo gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, 4 710 Lt privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, 74 559,67 Lt už prekes, 4 851,86 už paslaugas, 14 Lt už banko paslaugas, 3 120 Lt bankui palūkanų apmokėjimas. UAB „Simetra“ laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 turėjo realią galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius (iš viso turėjo sumokėti 98 413,65 Lt), nes turėjo pakankamai pinigų, t. y. 134 119,12 Lt (64 001,20 + 7 891,54 + 62 226,38) grynųjų pinigų, pagal avansines apyskaitas išduotų bendrovės atskaitingiems asmenims A. M., A. P., V. K.:
- pagal atsiskaitytinų sumų A. P. (bendrovėje įdarbintas nuo 2008-01-18 iki 2010-06-04) avanso apyskaitą Nr. 2009-07-31, 2009-07-31 avanso liekana – 7 891,54. Laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 iš kasos nebuvo gauta bei nebuvo išleista grynųjų pinigų. Pagal atsiskaitytinų sumų avanso apyskaitą Nr. 2009-09-30 avanso likutis 2009-09-01 – 7 891,54 Lt, išleista 93,19 Lt (iš to skaičiaus laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-08 išleista 49,21 Lt už prekes (2009-09-03 28,96 Lt, 2009-09-05 20,25 Lt), avanso liekana 2009-09-30 – 7798,35 Lt.
- pagal atsiskaitytinų sumų V. K. (bendrovėje įdarbintas nuo 1998-04-01 iki 2010-06-04) avanso apyskaitą Nr. 2009-08-31, 2009-08-01 avanso liekana – 62 226,38. Laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-08-31 iš kasos nebuvo gauta grynųjų pinigų, išleista 857,98 Lt (2009-08-30), 2009-08-31 avanso liekana 61 368,40 Lt. Pagal atsiskaitytinų sumų avanso apyskaitą Nr. 2009-12-31 avanso likutis 2009-12-01 – 61 368,40 Lt;
- dėl A. M. iš kasos paimtų pinigų paminėta anksčiau;
UAB „Simetra“ atskaitingo asmens A. P. 2009-09-30 avanso apyskaita, kurioje užfiksuota, kad jo (A. P.) turimas grynųjų pinigų likutis 2009-09-30 yra 7798,35 Lt;UAB „Simetra” atskaitingo asmens V. K. 2009-12-31 avanso apyskaita, kurioje užfiksuota, kad jo (V. K.) grynųjų pinigų likutis 2009-12-31 yra 6 6278,14 Lt.liudytojo A. P. parodymai, kurie patvirtina, kad dirbant UAB „Simetra“ A. P., kaip atskaitingam asmeniui, būdavo iš kasos išduodami grynieji pinigai atsiskaitymams su tiekėjais. Grynuosius pinigus išduodavo UAB „Simetra“ direktorius A. M. Apklausos metu A. P. buvo parodyta 2009-09-30 jo avanso apyskaita, kurioje yra nurodyta, kad 2009-09-30 avanso liekana yra 7 798,35 Lt. Liudytojas A. P. patvirtino, kad šioje avanso apyskaitoje parašas yra jo bei kad avanso apyskaitoje nurodytą pinigų likutį jis (A. P.) turėjo. Šią avanso apyskaitą pildė įmonės buhalterė D. Š. Jis (A. P.) žinojo, kad UAB „Simetra“ jo darbo metu buvo skolinga valstybės biudžetui, tačiau nepamena tokio fakto, kad įmonės direktorius A. M. būtų nurodęs išduotus pinigus grąžinti į įmonės kasą, nes reikia sumokėti mokesčius;liudytojos D. Š. parodymai, patvirtinantys, kad įmonės direktorius A. M. buvo ir kasininkas, jis valdė visus grynuosius pinigus. Tuo metu, kai įmonė gavo priminimą dėl mokesčių sumokėjimo, šiokią tokią apyvartą įmonė turėjo, tačiau už tuos pinigus buvo atsiskaitoma įmonės tiekėjams. Direktorius A. M. žinojo skolų mokėjimo eilės tvarką, tačiau be mokesčių valstybės biudžetui buvo atliekami ir kiti mokėjimai, kitaip UAB „Simetra“ nebūtų galėjusi vykdyti savo veiklos. Direktoriui ji (D. Š.) sakė, kad reikia atsiskaityti su valstybės biudžetu, tačiau visus finansinius sprendimus priiminėjo direktorius ir ji (D. Š.) jam įtakos daryti negalėjo. Po šio priminimo gavimo direktorius A. M. nedavė nurodymo atskaitingiems asmenims, kad reikalinga grąžinti į kasą išduotus pinigus pagal avanso apyskaitas tam, kad būtų galima sumokėti mokesčių skolą. Kiek pamena, buvo nurodymas atsiskaityti su tiekėjais. Apklausos metu jai buvo parodytos 2009-07-31 bei 2009-09-30 A. P. avanso apyskaitos, pagal kurias ji (D. Š.) patvirtino, kad šiose avanso apyskaitose ties įrašu „Buhalteris“ yra jos parašai. Šias avanso apyskaitas sudarė ji (D. Š.). Pagal jai pateiktus dokumentus mano, kad tokią pinigų sumą jis privalėjo turėti. Taip pat apklausos metu D. Š. buvo parodytos 2009-07-31, 2009-08-31 bei 2009-12-31 V. K. avanso apyskaitos, pagal kurias (D. Š.) patvirtino, kad eilutėje „Buhalteris“ yra jos parašai, o ar V. K. realiai turėjo tokią sumą pinigų, nežino, tačiau pagal šiuos dokumentus jis privalėjo tokią sumą turėti;teisme apklaustas kaip kaltinamasis bei sakydamas paskutinį žodį A. M. patvirtino, kad UAB „Simetra“ po VMI priminimo sumokėti mokesčius įteikimo gavo į kasą grynųjų pinigų bei turėjo pinigų pas atskaitingus asmenis, tačiau jis kaip direktorius pirmenybę teikė atsiskaitymams su įmonės tiekėjais, nes nenorėjo, kad jie nukentėtų.
Aptarti duomenys patvirtina, kad A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 (per 20 dienų nuo priminimo įteikimo), nesilaikė mokėjimo eiliškumo ir užuot mokėjęs mokesčius Klaipėdos apskrities VMI, mokėjo už prekes ir paslaugas tiekėjams arba turėjo pinigus kaip avanso liekanas pas atskaitingus asmenis A. M., A. P., V. K.. To neneigia ir pats išteisintasis A. M., tvirtindamas, kad pagal 2009-07-31, 2009-09-30 A. P. avanso apyskaitos, pastarasis kaip atskaitingas asmuo 2009-09-30 turėjo jam išduotus 7 798,35 Lt, pagal 2009-07-31, 2009-08-31, 2009-12-31 V. K. avanso apyskaitos, pastarasis turėjo 62 226,38 Lt, o jis (A. M.) laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 iš gautų UAB „Simetra“ pajamų per kasos aparatą iš kasos paėmė 73 000 Lt, kuriuos naudojo atsiskaitymams su tiekėjais.
Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad UAB „Simetra“ realiai negalėjo sumokėti mokesčių dėl nemokumo, nes nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes nepagrįstai vertino netinkamai, neatsižvelgė ir neįvertino to, kad, remiantis 2010-10-20 specialisto išvada, UAB „Simetra“ turėjo galimybę Klaipėdos apskrities VMI sumokėti privalomus mokesčius, tačiau išteisintasis A. M. prioritetą ir pirmenybę teikė ne Klaipėdos apskrities VMI mokesčių skolai padengti, o kitiems mokėjimams ir atsiskaitymams. Vertindamas 2012-05-03 ekspertizės aktą, kurio pagrindu nusprendė, kad UAB „Simetra“ buvo nemoki, neturėjo galimybės sumokėti mokesčių, teismas nepagrindė, kodėl atmeta 2010-10-20 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad UAB „Simetra“ turėjo galimybę sumokėti mokesčius, tai rodo, kad teismas įrodymus vertino atsietai, neišsamiai, vienpusiškai, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Be to, pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo (Nr. IX-216) 35 str., nors šios nuostatos aptariamu atveju netaikytinos, įmonės bankroto atveju antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o tik trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai.
Apibendrinant skunde išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išteisindamas A. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 str. 2 d., padarymo, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl šis teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgtina į tai, kad A. M. anksčiau neteistas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, kaltu neprisipažįsta, nesigaili, tai rodo, kad jis savo elgesio nevertina kritiškai, dirba UAB „Simetra LT” direktoriumi, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. M. išteisinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė pareigą sumokėti mokesčius.
Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. atsirasti yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: kaltininkas pateikia deklaraciją arba nustatytą patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą, iš ko jam kyla pareiga sumokėti mokesčius, tačiau mokesčių įstatymo nustatyta tvarka nesumoka; valstybės įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka primena pareigą sumokėti mokesčius; po šio priminimo per jame nustatytą terminą kaltininkas tyčia mokesčių vis tiek nesumoka. Taigi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu po priminimo apie šią pareigą per priminime nurodytą terminą. Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. numatyta, kad tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki šešerių metų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra pažymėta, kad nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis pateikė deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pagal juos privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdo žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį pagrįstai išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Simetra“ buvo išsiųstas Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminimas Nr. 12.-07-5469 apie pareigą sumokėti mokesčius, bendra suma – 103 396,91 Lt (b. l. 42, t. 1). Šiame Priminime nurodyta, kad nesumokėjus nurodytų sumų, atsakingi asmenys po 20 dienų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. „Mokesčių nesumokėjimas“. AB Lietuvos pašto Klaipėdos filialo 2010-03-22 raštas patvirtina, kad registruotoji pašto korespondencijos siunta Nr. RN858898575LT, t. y. minėtas Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminimas Nr. 12.-07-5469, 2009-08-18 buvo išsiųsta iš Klaipėdos pašto UAB „Simetra“, adresu Verpėjų, g. 2, Klaipėda, ir 2009-08-19 buvo įteikta UAB „Simetra“ vyr. buhalterei D. Š. (b. l. 44, t. 1). Taigi minėto 20 dienų termino, po kurio atsakingi asmenys nesumokėjus Priminime nurodytų sumų gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str., pradžia laikytina 2009-08-19.
Taigi teisingam bylos išnagrinėjimui ir A. M. atsakomybės įvertinimui baudžiamosios teisės aspektu reikšmingiausia tapo tai, ar UAB „Simetra“ gavus Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminimą Nr. 12.-07-5469, UAB „Simetra“ buvo moki ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.
Ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apskrities skyriaus tyrėjas 2010-08-24 pavedė Klaipėdos apskrities VMI atlikti UAB „Simetra“ veiklos, vykdytos laikotarpiu nuo 2007-09-01 iki 2009-12-31, tyrimą (b. l. 68, t. 1). Klaipėdos apskrities VMI 2010-10-20 pateikė specialisto išvadą Nr. AB6-1 (b. l. 83–94, t. 1). Šioje išvadoje nurodyta, kad UAB „Simetra“ laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 turėjo realią galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius, nes turėjo pakankamai pinigų, t. y. 134 119,12 Lt (64 001,20 + 7 891,54 + 62226,38) grynųjų pinigų, pagal avansines apyskaitas išduotų bendrovės atskaitingiems asmenims A. M., A. P., V. K. (b. l. 83–94, t. 1).
Perdavus bylą su kaltinamuoju aktu nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2011-06-21 nutartimi byloje buvo paskirta UAB „Simetra“ ekonominė ekspertizė (b. l. 90–92, t. 3). Ekspertui(ams) buvo pavesta atsakyti į klausimą: „Ar UAB „Simetra“ Klaipėdos apskrities VMI Priminimo Nr. 12.-07-5469 sumokėti deklaruotus priskaitytus mokesčius įteikimo dieną, t. y. 2009-08-19 buvo moki?“
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2012-05-03 ekspertizės aktas Nr. 11-1875 (11), kuriame pateikta išvada, jog UAB „Simetra“ 2009-08-19 buvo nemoki (b. l. 119–134, t. 3). Be to, šiame ekspertizės akte taip pat pažymėta, jog Klaipėdos apskrities VMI 2010-10-20 specialisto išvadoje Nr. AB6-1 klausimas dėl UAB „Simetra“ nemokumo nebuvo sprendžiamas (b. l. 134, t. 3).
Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. M. konstatavo, kad 2012-05-03 ekspertizės aktas Nr. 11-1875(11) patvirtina, jog UAB „Simetra“ iki nusikaltimo padarymo – 2009-08-19 – buvo nemoki, ji per Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą 20 dienų terminą nuo VMI priminimo gavimo, t. y. iki 2009-09-08, realiai negalėjo sumokėti Klaipėdos apskrities VMI priminime nurodytus privalomus mokesčius – 98 413,65 Lt, nes per visą 2009-08-19–2009-09-08 laikotarpį gavo grynaisiais pinigais per kasą pajamų tik 76 437 Lt, o į bendrovės sąskaitas bankuose AB SEB ir AB DnB Nord visos pervestos piniginės lėšos – 14 974,39 Lt – buvo nurašytos pagal VMI debitinį nurodymą ir antstolės A. R. Žičkuvienės patvarkymą VMI naudai. Visas bendrovei priklausantis nekilnojamasis ir kitas ilgalaikis materialus turtas buvo įkeistas bankams arba, nors ir atsispindėjo įmonės balanse, kaip UAB „Simetra“ ilgalaikis materialusis turtas, tačiau priklausė lizingo kompanijoms (automobiliai), todėl UAB „Simetra“ negalėjo jo perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar apsunkinti kitomis daiktinėmis teisėmis.
Prokuratūros apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad byloje buvo gauta 2010-10-20 specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog UAB „Simetra“ turėjo galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius, nes turėjo pakankamai pinigų, grynųjų pinigų, pagal avansines apyskaitas išduotų bendrovės atskaitingiems asmenims A. M., A. P., V. K.
Be to, tarp byloje esančio 2012-05-03 ekspertizės akto ir 2010-10-20 specialisto išvados prieštaravimų nėra, kadangi jose buvo sprendžiami skirtingi klausimai, t. y. ekspertas sprendė klausimą, ar įmonė buvo moki, o specialistas – ar turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.
Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą buvo apklaustas ekspertas M. B., kuris parodė, kad atliekant ekspertizę, buvo iškeltas klausimas, ar bendrovė konkrečią dieną buvo nemoki. Tyrimas atliktas vadovaujantis patvirtinta metodika dėl nemokumo. Nebuvo klausimo ištirti įmonės lėšų, todėl į klausimą, ar UAB „Simetra“ laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 turėjo pakankamai pinigų, negali atsakyti. Pagal balanso duomenis įmonė 2009-08-19 turėjo turto, kurį sudarė 3 993 943 Lt, iš jų ilgalaikis ir trumpalaikis, tačiau kokios buvo konkrečios piniginės lėšos, tyrimas dėl to nedarytas. 2009-08-31 124 651,86 Lt pinigų suma A. M. buvo išmokėta kaip atsiskaitytinam asmeniui pagal pateiktus dokumentus.
Ekspertas M. B. teismo posėdyje taip pat pažymėjo, kad negali atsakyti, ar pinigai įplaukė į kasą 2009-08-03, 2009-08-27, 2009-08-30, nėra parašęs, ar jie sumokėti grynaisiais ar ne grynaisiais pinigais. Atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą, ekspertas paaiškino, kad netyrė, ar po gauto įspėjimo įmonė gavo pinigų. Reikėtų sudaryti mokėjimų eiliškumą, kiek buvo gauta įplaukų, kiek išleista, atsižvelgti į tą aplinkybę, kad kai kurios įmonės sąskaitos buvo areštuotos, jomis įmonė negalėjo disponuoti.
Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 Ekspertizės aktas Nr. 11-2908 (12). Šiame akte Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas konstatavo, kad UAB „Simetra“ neturėjo pakankamai piniginių lėšų laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 sumokėti nurodytus mokesčius, nes Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminime Nr. 12.-07-5469 nurodoma sumokėti suma 103 396,91 Lt yra didesnė už bendrovės disponuojamą – 78 310,28 Lt.
Įvertinus tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad gavus minėtą Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 Ekspertizės aktą Nr. 11-2908 (12) buvo pašalintos visos abejonės, keliamos apeliaciniame skunde. Todėl prokuratūros apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Simetra“ turėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir realiai galėjo sumokėti mokesčius, yra nepagrįsti.
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-11-21 Ekspertizės akte Nr. 11-2908 (12) taip pat konstatuota, jog UAB „Simetra“ 2009-08-19–2009-09-08 laikotarpiu būtų galėjusi sumokėti Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminime Nr. 12.-07-5469 nurodytus mokesčius (nevertinant faktinės ar ekonominės galimybės realumo) – jeigu atskaitingi asmenys V. K. ir A. P. būtų į UAB „Simetra“ kasą grąžinę jiems atsiskaitytinai išduotas ir nepanaudotas pinigines lėšas – 70 024,73; jeigu mokesčių mokėjimui būtų nukreiptos mokėtojų A. Ž., UAB „Autaras“ ir UAB „Vakarų energetika“ lėšos – 53 880,44 Lt, kurios sumokėtos už UAB „Simetra“, dengiant skolas UAB „SEB VB lizingas“, B. G. prekybos įmonei.
Ekspertizės akte ekspertas akcentuoja tai, kad ši išvada padaryta nevertinant faktinės ar ekonominės galimybės realumo ir nurodo, kad disponuojamų piniginių lėšų kiekis būtų išaugęs, jeigu būtų įvykusios ūkinės operacijos: 1) atskaitingi asmenys A. P. ir V. K. būtų grąžinę į UAB „Simetra“ kasą nepanaudotų avansinių lėšų likučius; 2) mokėtojai A. Ž., UAB „Autaras“ ir UAB „Vakarų energetika“ būtų įnešę į UAB „Simetra“ kasą 53 880,44 Lt, kurie kaip užskaita buvo panaudoti skoloms UAB „SEB VB lizingas“, B. G. prekybos įmonei dengti ir jei sutartys su UAB „SEB VB lizingas“ nenumato mokėjimų užtikrinimo įkeitimu ar kitų pirmenybių prieš mokestinius mokėjimus; 3) UAB „Simetra“ būtų nukreipusi visus mokėjimus mokesčiams sumokėti. Šiuo atveju nebūtų atlikti mokėjimai tiekėjams, kitiems kreditoriams. Ar A. M. kaip atskaitingo asmens atlikti mokėjimai buvo gyvybiškai būtini bendrovės veiklai tęsti, ekspertas neturi galimybės įvertinti.
Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atmeta prokuratūros apeliacinio skundo teiginius, kad A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 nesilaikė mokėjimo eiliškumo ir užuot mokėjęs mokesčius Klaipėdos apskrities VMI, mokėjo už prekes ir paslaugas tiekėjams arba turėjo pinigus kaip avanso liekanas pas atskaitingus asmenis A. M., A. P., V. K.
Juolab pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra išimtinė teismo, kurio žinioje yra byla, teisė (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Be to, iš aptariamo 2013-11-21 Ekspertizės akto Nr. 11-2908 (12) tiriamosios dalies matyti, kad jeigu mokėtojai A. Ž., UAB „Autaras“ ir UAB „Vakarų energetika“ 53 880,44 Lt būtų įnešęs į UAB „Simetra“ kasą, tai bendrovė šias pinigines lėšas būtų galėjusi skirti mokesčiams mokėti (su sąlyga, kad mokėjimas UAB „SEB VB lizingas“ yra vėlesnės eilės mokėjimas nei mokesčiai), 2009-08-19–2009-09-08 laikotarpio disponuojamos piniginės lėšos padidėtų nuo 78 310,28 iki 132 190,72 Lt (78 310,28 + 53 880,44) ir atsirastų galimybė sumokėti Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminime Nr. 12.-07-5469 nurodytus mokesčius.
Taigi šios ekspertizės akto tiriamojoje dalyje padarytos hipotetinės prielaidos tik patvirtina, jog nėra jokio pagrindo kategoriškai teigti, kad A. M. laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 nesilaikė mokėjimo eiliškumo ir užuot mokėjęs mokesčius Klaipėdos apskrities VMI, mokėjo už prekes ir paslaugas tiekėjams arba turėjo pinigus kaip avanso liekanas pas atskaitingus asmenis A. M., A. P., V. K.
Baudžiamojoje teisėje ypatingai svarbus principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau abejonės egzistuoja, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai. Šio principo svarbą ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Akivaizdu, kad minėto principo nuostata glaudžiai siejasi su įrodinėjimo pareiga, taip pat su byloje surinktų visumos įrodymų vertinimu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, atlikus byloje įrodymų tyrimą, daro išvadą, jog įrodymai, kuriais grindžiami kaltinimai A. M., neleidžia daryti patikimos ir neginčijamos išvados apie jo kaltumą. Visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrindė, kodėl atmeta 2010-10-20 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog UAB „Simetra“ turėjo galimybę sumokėti mokesčius.
Pagal teismų praktiką, specialisto išvadoje ar ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Tačiau ekspertizės akto ir specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio, vertinimas turi specifiką, kurią lemia tai, kad aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, nustato asmuo, turintis specialių žinių. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą, turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jo kompetencijos ribas, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005).
Detaliai susipažinus su Klaipėdos apskrities VMI 2010-10-20 specialisto išvada Nr. AB6-1 matyti, kad ją atliko Klaipėdos apskrities VMI II patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė D. S. (b. l. 83–94, t. 1). Taigi ikiteisminio tyrimo metu gauta specialisto išvada buvo pateikta tos pačios institucijos, kuri UAB „Simetra“ ir pateikė 2009-08-14 Priminimą Nr. 12.-07-5469 apie pareigą sumokėti mokesčius (bendra suma 103 396,91 Lt). Teismas pripažįsta, kad ši aplinkybė negali paneigti pateiktoje specialisto išvadoje Nr. AB6-1 suformuluotų teiginių, tačiau gretinant juos su vėlesniuose ekspertizės aktuose konstatuotomis išvadomis, teismas taip pat negali nekreipti dėmesio į šio įrodymo šaltinį. Tai yra ta aplinkybė, kad specialisto išvada apie tai, kad UAB „Simetra“ laikotarpiu nuo 2009-08-19 iki 2009-09-08 turėjo realią galimybę sumokėti deklaruotus mokesčius, yra pateikta ne tik tos pačios Institucijos, bet ir to paties šios Institucijos teritorinio (struktūrinio) padalinio (Klaipėdos apskrities VMI) kaip ir pateiktas 2009-08-14 Priminimas Nr. 12.-07-5469, teisėjų kolegijai neleidžia šios išvados laikyti absoliučiai nešališka ir objektyvia.
Tuo tarpu tiek teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka ekonominę ekspertizę buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Lietuvos teismo ekspertizės centras (LTEC) yra ekspertinė įstaiga, kuri atlieka teismo ekspertizes (tyrimus) bei dirba mokslo tiriamąjį darbą kriminalistikos ir teismo ekspertizės srityse.
Ekspertu gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamų specialių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą (BPK 84 str. 1 d.). Finansų ekspertizes atlieka Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekonominių ekspertizių skyrius (nustato pelno (nuostolio) apskaičiavimo ir paskirstymo pagrįstumą; mokesčių ir mokėjimų į valstybės, savivaldybių ir socialinio draudimo biudžetus teisingumą; fizinių ir juridinių asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą; biudžeto piniginių lėšų naudojimo pagrįstumą; nusidėvėjimo ir amortizacinių atskaitymų apskaičiavimo pagrįstumą; negautą naudą dėl atskirų sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių finansinių operacijų nevykdymo; finansinės atskaitomybės teisingumą) ir kt.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtą ekspertizę atliko Ekonominių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas M. B., turintis aukštąjį išsilavinimą, pagal specialybę finansininkas, turintis teismo finansų ir buhalterijos eksperto kvalifikaciją bei 14 metų ekspertinio darbo stažą. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad jo kompetencija yra visiškai tinkama tokio pobūdžio ekspertizei(-ėms) atlikti. Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ekspertas ištyrė UAB „Simetra“ finansines ataskaitas, bandomuosius balansus, sąskaitų apyvartas, kasos, banko dokumentus, sutartis, avanso apyskaitas, atlyginimo žiniaraščius, ilgalaikio turto korteles, sąskaitas, pažymas, protokolus ir kt. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismo ekspertui buvo pateikta išsami bei pakankama medžiaga, reikalinga atsakyti į teismo užduotus klausimus.
Dėl išvardytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Apygardos teismui, nagrinėjusiam bylą apeliacine tvarka, pateiktuose ekspertizės aktuose pateiktos išvados yra objektyvesnės bei išsamesnės nei minėtoje specialisto išvadoje.
Apeliaciniame skunde taip pat remiamasi Įmonių bankroto įstatymo (Nr. IX-216) 35 str., ir teigiama, kad įmonės bankroto atveju antrąja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių bei kitų įmokų į biudžetą ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o tik trečiąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą (Įmonių bankroto įstatymo 1 str. 1 d.). Todėl darytina išvada, kad šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju netaikytinos. Be to, šio Įstatymo 2 str. 8 d. pažymėta, kad Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi anksčiau aptartais byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI 2009-08-14 Priminimo Nr. 12.-07-5469 gavimo metu UAB „Simetra“ buvo nemoki, todėl ji ir negalėjo sumokėti Priminime nurodytų mokesčių.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi kiti prokuratūros apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, prielaidų pobūdžio ir nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apylinkės teismo padarytomis išvadomis sutinka ir konstatuoja, kad A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. išteisintas pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).
Nagrinėjamu atveju A. M. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo A. M. kaltumo.
Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 str. 2 d. yra išteisintas pagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.