Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria netenkintas V. B. skundas ir paliktas nepakeistas Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. nutarimas, kuriuo V. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir jai paskirta 17 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 4 d. V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 4 d., apie 11.00 val., Vilniuje važiavo troleibusu Nr. 6, 654 maršrutu, ir tarp Vilkpėdės - Gerosios Vilties stotelių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-402 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau - Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės) 41 punkto reikalavimus.

Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. nutarimu V. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir jai paskirta 17 Eur dydžio bauda.

V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869, įsigal. 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2015-07-10) redakcija) (toliau – įstatymas). Šio įstatymo 5 straipsnyje 2 dalyje nustatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. B. padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai jos atžvilgiu bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės apeliantės veiksmų kvalifikavimui buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, pagrindžiančiais jos kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo sprendimą remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie nagrinėjamo įvykio aplinkybes, jos atžvilgiu padarytus procesinius pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Kaip matyti iš byloje pateikto Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto V. B., ji 2016 m. gruodžio 4 d., apie 11.00 val., Vilniuje, važiavo troleibusu Nr. 6, 654 maršrutu, ir tarp Vilkpėdės - Gerosios Vilties stotelių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, tuo pažeisdama Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkte numatyta, kad keleiviu laikomas asmuo, važiuojantis be bilieto arba vežantis vaiką nuo aštuonerių iki keturiolikos metų be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto; pateikė galiojantį (aktyvuotą) bilietą su nuolaida, tačiau nepateikė galiojančio dokumento, patvirtinančio asmens teisę į transporto lengvatą; pateikė nepažymėtą vienkartinį bilietą, du ar daugiau kartų pažymėtą vienkartinį bilietą, ne tame autobuse/troleibuse pažymėtą vienkartinį bilietą, kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą, negaliojantį (neaktyvuotą) bilietą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B., vykdama keleiviniu troleibusu, nepateikė jokio važiavimo bilieto. Šią aplinkybė V. B. patvirtino ir apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nurodydama, kad nagrinėjamo įvykio dieną ji važiavo be bilieto, nes skubėdama galiojantį bilietą paliko namuose. Be to, ji paaiškino, kad yra socialiai remtina ir mano, kad socialiai remtini asmenys turi važiuoti nemokamai (b. l. 45).

Vertinant šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, abejonių tuo, kad pastaroji, važiuodama viešuoju transportu Vilniaus mieste, neturėjo važiavimo bilieto, aukštesniajam teismui nekyla. Tai, kad, pasak apeliantės, ji turėjo mėnesinį bilietą ir nagrinėjamo įvykio dieną jį buvo palikusi namuose, nepaneigia jos kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti neteisėti asmens veiksmai, t. y. važiavimas be bilieto, atsižvelgiant į ką spręstina, kad šio administracinio teisės pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti faktą, kad asmuo viešuoju transportu naudojasi neturėdamas bilieto. Jokios kitos aplinkybės šio straipsnio inkriminavimui reikšmės neturi.

Vertinant apeliantės argumentus dėl galimai pažeistų jos procesinių teisių, t. y. aplinkybių, jog Savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ tuo pačiu metu jos atžvilgiu surašydama ir administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir nutarimą, kuriuo pripažino ją kalta pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį, pažeidė ATPK 272 straipsnio pagrindu jai suteiktas procesines teises, akcentuotina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokiais atvejais, kai tam tikrus institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, procesinius pažeidimus galima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, kurių pagrindu administracinio teisės pažeidimo byla asmens atžvilgiu gali būti nutraukta.

Remiantis ATPK 272 straipsnio nuostatomis, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos; apskųsti nutarimą byloje.

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, V. B., nesutikdama su Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ jos atžvilgiu priimtu nutarimu, jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Bylos nagrinėjimo metu ji dalyvavo teismo posėdyje, buvo apklausta, teismas išklausė jos poziciją dėl inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, ji turėjo galimybę pateikti naujus įrodymus, buvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, be to, apeliantės interesus teismo posėdžio metu atstovavo jos gynėjas advokatas E. Š.. Tuo tarpu įrodymų, pagrindžiančių savo nekaltumą, V. B. nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei aukštesniajam teismui, apskųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą. Todėl laikytina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės pažeisto nebuvo.

Apeliaciniu skundu V. B. ginčija ir jai paskirtą administracinę nuobaudą.

Pažymėtina, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų (ATPK 30 straipsnio 1 dalis). Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta, jog šio pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 17 Eur iki 28 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė, skirdama nuobaudą V. B., įvertino jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji padėjo išaiškinti pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padaryto (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pažeidėja metų laikotarpyje buvo bausta už analogiškus pažeidimus, todėl tai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. B. paskirta minimali sankcijoje numatyta piniginė bauda yra teisinga ir tinkama įgyvendinti ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Tai, kad apeliantė yra socialiai remtina ir augina neįgalų sūnų, nesudaro pagrindo skirti jai mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda ar atleisti ją nuo administracinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.