Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), nurodančios gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gruodžio 4 d. V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) už tai, kad ji 2016 m. gruodžio 4 d., apie 11 val. 00 min., Vilniuje važiavo troleibusu Nr. 6, 654 maršrutu, ir tarp Vilkpėdės - Gerosios Vilties stotelių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto, tuo pažeisdama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 1-402 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau ir - Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklės) 41 punkto reikalavimus.

Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir jai paskirta administracinė nuobauda - 17 € dydžio bauda.

Nesutikdama su minėtu nutarimu, V. B. (toliau ir – pareiškėja) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašė Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir bylą nutraukti, motyvuodama tuo, kad administracinė nuobauda jai paskirta nepagrįstai. Skunde nurodė, jog pareiškėja buvo įsigijusi mėnesinį viešojo transporto bilietą, tačiau atsitiktinai jį buvo palikusi namuose, todėl važiuodama viešuoju transportu kontrolės metu ji negalėjo pateikti bilieto kontrolieriui. Pareiškėja minėjo, jog dėl nuolatinių atminties sutrikimų bei gyvenimiškų rūpesčių analogiška situacija jai buvo pasikartojusi nebe pirmą kartą. Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierė L. L., pareiškėjos teigimu, paskyrė V. B. administracinę nuobaudą – baudą, tinkamai neišnagrinėjusi pastarosios nurodytų aplinkybių bei nesuteikdama galimybės pateikti atsakomybę paneigiančių įrodymų. Be to, pažymėjo, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skundžiamas nutarimas, kuriuo buvo paskirta bauda, buvo surašyti tuo pačiu metu, todėl, pastarosios manymu, buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnio 1 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), nes pastarajai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti advokato pagalba, tinkamai pasiruošti gynybai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovo atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodoma, kad V. B. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai, jos kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), įrodyta visiškai, administracinė nuobauda paskirta įstatymo sankcijos ribose, skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Atsiliepime nurodoma, jog V. B. tinkamai nevykdė savo, kaip viešojo transporto keleivės, pareigų, ji, važiuodama visuomeniniu viešuoju transportu, keleivių kontrolės metu kontrolieriui nepateikė jokio galiojančio bilieto, todėl ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir jai paskirta administracinė nuobauda pagrįstai. Be to, atsiliepime pažymėta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu V. B. atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą, neišreiškė noro pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba, todėl administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta iš karto po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Kontrolierė, atsižvelgdama į administracinėn atsakomybėn traukiamos V. B. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, skyrė pastarajai minimalaus dydžio baudą.

Teismo posėdžio metu V. B. ir jos atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai pateikė teismui V. B. sūnaus D. B. gimimo liudijimo bei neįgaliojo pažymėjimo kopijas. Prašė skundžiamą nutarimą, kuriuo V. B. paskirta administracinė nuobauda – bauda, panaikinti ir bylą nutraukti, tačiau teismui pripažinus, jog V. B. yra kalta padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ATPK 142 straipsnio 4 dalyje (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), prašė atleisti pastarąją nuo administracinės atsakomybės, kadangi ji yra socialiai remtina, augina nepilnametį neįgalų sūnų, neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto, todėl negali sumokėti jai paskirtos baudos.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau ir – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu nutarimu V. B. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija), kurio nuostatos numato, jog administracinė atsakomybė kyla tam, kas važiavo keleivinėmis kelių transporto priemonėmis be bilieto.

Asmuo, naudodamasis visuomeninio viešojo transporto teikiamomis paslaugomis, privalo įsigyti bilietą ir jį pažymėti ar aktyvuoti bei iki kelionės pabaigos turėti tinkamai pažymėtą ar aktyvuotą bilietą, paruošti jį patikrinimui iš karto po pranešimo, kad bus vykdoma keleivių kontrolė, ir pateikti vairuotojui ar keleivių kontrolę vykdantiems asmenims (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 16.1., 16.3. ir 39 punktai). Keleivis, įlipęs į autobusą ar troleibusą ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti ar aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų - aktyvuoti elektroninį bilietą; įsigyti bilietą iš e. Piniginės; įsigyti vienkartinį bilietą iš vairuotojo ar aktyvuoti bilietą „m. Ticket“ mobiliojoje programėlėje (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 21 punktas). Vienkartinį bilietą, įsigytą iš vairuotojo, keleivis privalo nedelsdamas pažymėti toje pačioje stotelėje (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 22 punktas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytu metu Vilniuje, važiuodama viešuoju transportu - troleibusu Nr. 6, 654 maršrutu, nuo Vilkpėdės sustojimo iki Gerosios Vilties stotelės, keleivių kontrolės metu kontrolieriui nepateikė jokio bilieto, suteikiančio teisę naudotis visuomeninio viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Šių faktinių bylos aplinkybių tiek skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja iš esmės neginčijo, tačiau patikslino, jog ilgalaikio galiojimo bilietą ji buvo įsigijusi, tačiau kontrolės metu jo su savimi neturėjo, nes buvo pamiršusi jį namuose. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto nuostatos numato, jog keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu keleivių kontrolės metu jis nepateikė jokio bilieto. Galiojantis keleivinio transporto bilietas patvirtina, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą, todėl asmuo, naudodamasis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis, privalo įsigyti bilietą, jį saugoti visos kelionės metu ir keleivių kontrolės metu pateikti jį keleivių kontrolę vykdančiam asmeniui. Keleivis, važiuojantis autobusu ar troleibusu be bilieto, traukiamas administracinėn atsakomybėn (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 42 punktas). Vertindamas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, jog V. B., naudodamasi viešojo transporto teikiamomis paslaugomis ir keleivių kontrolės metu nepateikdama jokio galiojančio bilieto, pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, todėl daro išvadą, jog V. B. administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Pareiškėjos ir jos atstovo nurodytos aplinkybės, jog V. B. yra socialiai remtina, ji augina nepilnametį neįgalų sūnų ir neturi lėšų ar turto, į kurį galėtų būti nukreiptas baudos išieškojimas, administracinio nusižengimo padarymo fakto nustatymui ir neteisėtos veikos kvalifikavimui jokios įtakos neturi, todėl nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kontrolierius, nustatęs Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste reikalavimų pažeidimą, keleiviui surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, esant atitinkamoms sąlygoms kartu surašo ir administracinį nurodymą arba priima nutarimą (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 43 punktas). Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierė L. L., nustačiusi, jog V. B., būdama bausta už tos pačios rūšies administracinį nusižengimą ir turėdama galiojančią administracinę nuobaudą, naudodamasi viešojo transporto teikiamomis paslaugomis, vėl pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kurio neginčijo ir jį pasirašė pati administracinėn atsakomybėn traukiama V. B.. Kaip matyti iš rašytinių byloje esančių įrodymų, pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo jokių paaiškinimų nedavė, prašymo suteikti galimybę jai pasinaudoti teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba nepateikė, pageidavimo išsamiau susipažinti su jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo surinktais įrodymais bei pasiruošti gynybai neišreiškė, todėl kontrolierė, nenustačiusi jokių kliūčių, trukdysiančių administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimui, bei vadovaudamasi Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 43 punkto nuostatomis, kartu priėmė ir skundžiamą nutarimą. Pareiškėjos nurodyti argumentai, jog buvo pažeistos jos, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės, yra visiškai nepagrįsti ir vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės, todėl yra atmestini.

V. B. veika dėl važiavimo be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, buvo kvalifikuota pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 142 straipsnio 4 dalį ir skundžiamu nutarimu ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) bei jai paskirta administracinė nuobauda - 17 € dydžio bauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostata reglamentuoja, jog iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, perkvalifikuojant veiką pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tuo atveju, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK 446 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas atitinka ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir ANK 446 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė nėra griežtesnė už ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą administracinę atsakomybę, sutinkamai su ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalies reikalavimais, V. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamas ir paliekama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui paskirta ATPK nustatyta administracinė nuobauda.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). ANK 22 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį skiriamos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Įvertinęs tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo nustatyta V. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padėjo išaiškinti nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi jį padaręs, taip pat atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, teismas pažymi, kad skundžiamu nutarimu pareiškėjai buvo paskirta tik minimalaus dydžio ATPK 142 straipsnio 4 dalies (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) sankcijoje numatyta bauda. Pareiškėjos ir jos atstovo nurodytos aplinkybės, jog V. B. yra socialiai remtina ir augina nepilnametį neįgalų sūnų, nesuteikia pagrindo atleisti V. B. nuo administracinės atsakomybės ir panaikinti jai paskirtą administracinę nuobaudą už padarytą administracinį nusižengimą. Teismas skundo nagrinėjimo metu nenustatė jokių kitų išskirtinių pažeidėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 142 straipsnio 4 dalies (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) sankcijoje minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos, todėl naikinti Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. skundo netenkinti.

Savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ kontrolierės L. L. 2016 m. gruodžio 4 d.nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 142 straipsnio 4 dalį (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusi redakcija) ir jai paskirta 17 € (septyniolikos eurų) dydžio bauda, palikti nepakeistą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.