Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. V. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. V.

1.1. Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 m. įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) 105 straipsnio 2, 5, 8 punktus, ir jam skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendis pakeistas - nuteistojo P. V. nusikalstama veika iš 1961 m. BK 105 straipsnio 2, 5, 8 punktų perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 6, 9 punktus ir paskirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Be to, P. V. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 111 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 3 punktu, Kauno apygardos teismo 2002 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos visiško apėmimo būdu ir P. V. paskirta galutinė subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2002 m. sausio 16 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gruodžio 13 d.

4. Nuteistasis P. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistasis nurodo, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo patvirtinimo klausimą, atkreipė dėmesį tik į neigiamus aspektus, nevertindamas esmės. Taip pat pažymi, jog ypatingai didelę įtaką jo padarytam nusikaltimui turėjo Afganistano karas, kuriame jis patyrė sunkią kontuziją ir galvos traumą. Šiuo metu karo pasekmės nebejaučiamos, kadangi jis daug metų aktyviai sportuoja, sveikai gyvena - nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo P. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

8. Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog BVK nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas; ir b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas; ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nurodytų pagrindų visumai (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-72-658/2020).

9. Nors P. V. mano atitinkantis visus BVK 157 straipsnyje numatytus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindus, tačiau teisėjų kolegija gali pritarti tik tam, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja formalieji pagrindai taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, kadangi jis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą paleisti jį lygtinai, bei vienas iš materialiųjų BVK 157 straipsnyje numatytų pagrindų, nes nuteistasis įvykdė jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tuo tarpu pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis atitinka ir likusį materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. konstatuoti, jog egzistuoja pagrįstas manymas, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia.

10. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais P. V. asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekė pozityvių asmenybės ir gyvenimo būdo pokyčių (baigė „Bendravimo įgūdžių formavimo ir lavinimo „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ programas), aktyviai dalyvavo intervencinėse programose dėl savo nusikalstamo elgesio. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis palankiai vertino jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, buvo skatintas. Taip pat nustatyti ir keturi jo riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys veiksniai. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo P. V. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai jį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, taip pat veiksniai, mažinantys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybę, o visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra pakankama konstatuoti, jog P. V. daroma pažanga yra tokia akivaizdi, jog sudaro realų pagrindą manyti, kad lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas jau šioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje.

11. Grįsdamas šią išvadą, apygardos teismas visų pirma pažymi, jog apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-229, redakcija), 15.2 punktas). Be to, šią pažangą itin akivaizdžiai atspindi jos rizikos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal OAS‘ys metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais. Tuo tarpu tiek P. V. vis dar nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, tiek ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas, vertintini nuteistojo nenaudai. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, P. V. nustatomi net trys kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, piktnaudžiavimas narkotikais, mąstymas ir elgesys, o atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, jog nuteistasis priklauso vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei – pagal OAS‘ys metodiką nustatyti 48 balai. P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai (t. y. tokie, kuriuos savo teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti) balai – iš nustatomų 48 balų 20 balų yra statiniai, o likusieji 28 - dinaminiai. Pastebėtina ir tai, kad dinaminių balų pokytis (jų sumažinimas) bent 8 balais įtakotų P. V. priskyrimą nebe vidutinei, o žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kas neabejotinai būtų vertinama jo naudai pakartotinai svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jau pakankamai ilgą laiko tarpą - nuo 2018 m. spalio 17 d. - P. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai apskritai nekito, o nuo 2017 m. spalio 16 d. iki 2018 m. spalio 17 d. sumažėjo vos 4 balais. Tai, jog nuteistasis pastaruoju metu nebededa ne tik kad pakankamų, bet jokių pastangų teigiama linkme koreguojant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus ir naikinant jam nustatomus kriminogeninius veiksnius, akivaizdžiai patvirtina ir tas faktas, jog paskutinį kartą jis buvo skatintas tik 2018 m. liepos 19 d., o 2019 m. atsisakė dalyvauti programos „Keisk požiūrį“ užsiėmimuose.

12. Analizuojant P. V. elgesį bausmės atlikimo metu, neabejotinai turi būti įvertinti ir duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus. Šiuo atveju nustatyta, jog nuteistasis, atlikdamas bausmę, drausmine tvarka buvo baustas net vienuolika kartų, o skatintas vos tris kartus. Be to, visi jo padaryti vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų buvo gana šiurkštūs ir pasikartojantys – nuteistasis net penkis kartus baustas už uždraustų daiktų turėjimą (tris iš jų už mobilaus ryšio telefono laikymą) bei šešis kartus už tai, kad atsisakė dirbti nemokamus darbus. Pastebėtina ir tai, kad pažeidimus P. V. darė ne bausmės atlikimo pradžioje, bet praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo jos pradžios – 2009 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2015 m., kai įkalinimo įstaigoje nustatytos taisyklės jam buvo puikiai žinomos. Tiek padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, tiek jų pobūdis bei padarymo laikas, neabejotinai leidžia daryti išvadą, jog P. V. yra linkęs pažeisti nustatytą elgesio tvarką, net ir žinodamas, jog yra itin griežtai kontroliuojamas, o tai ne tik neigiamai charakterizuoja jį ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų.

13. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju, privaloma atsižvelgti ir į P. V. inkriminuotų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą. Nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė jam paskirta net už trijų žmonių nužudymą (2 epizodai). Jo padaryti nusikaltimai yra išskirtinai žiaurūs, pavojingi, vienas iš jų įvykdytas veikiant pagal iš anksto parengtą planą, bendrininkų grupėje, dėl savanaudiškų tikslų. Nors nuteistasis yra teisus teigdamas, kad nusikaltimų, už kuriuos asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, sunkumas ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau ši aplinkybė gali būti vertinama tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, spręsti, ar jis, vykdydamas socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, bausmės atlikimo metu pašalino veiksnius, kurie paskatino jį nusikalsti praeityje. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, jog nors P. V. ir vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau jis iki šiol priskiriamas vidutinei pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikos grupei. Be to, vieno iš jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymą paskatino finansinis motyvas (siekiant pasisavinti svetimą turtą P. V. įsibrovė į nukentėjusiųjų butą, po ko jie buvo nužudyti, o jiems priklausantis turtas užvaldytas), tačiau nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, taigi, jokių santaupų, kurios galėtų padėti įsitvirtinti išėjus į laisvę, nesukaupė. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, P. V. laisvėje įgyta darbinė patirtis taip pat buvo itin menka. Taigi, akivaizdu, jog nuteistojo, kuris neturi jokių darbo rinkai reikalingų realių įgūdžių, galimybės, išėjus į laisvę, greitai susirasti darbą, už kurį mokamo atlyginimo pakaktų bent būtiniausiems jo poreikiams patenkinti, yra minimalios. Be to, atlikdamas bausmę, nuteistasis ne tik nerodė jokios motyvacijos dirbti, bet netgi reiškė abejones dėl poreikio tai daryti. Šios aplinkybės verčia teismą abejoti nuteistojo finansiniu stabilumu laisvėje, o kartu įvertinus ir nuteistojo darbinės motyvacijos stoką bei tai, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (taip pat ir smurtinio elgesio rizika) vis dar yra vidutinė, bei leidžia spręsti, jog, išėjęs į laisvę ir susidūręs su finansiniais ar kitokiais sunkumais, P. V. gali pakartotinai nusikalsti. Nors nuteistasis skunde tvirtina, jog laisvėje jis turi užtikrintą darbo vietą, tačiau apygardos teismui pateiktoje medžiagoje tokį jo teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų nėra – byloje nėra konkrečios bendrovės pažymos apie galimą jo įdarbinimą, be to, tokia aplinkybė nenurodoma ir nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje.

14. Aukščiau išdėstytų išvadų kontekste, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino duomenis, apibūdinančius jo dedamas pastangas, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ir dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti. Skunde nurodomos aplinkybės, kad P. V. dalyvavo įvairiose elgesio pataisos, psichologinėse, motyvacinėse programose, užimtumo priemonėse, sėkmingai adaptavosi įkalinimo įstaigoje, neneigia savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų ir šuo metu neturi galiojančių nuobaudų, aukščiau išdėstytų aplinkybių, rodančių jo pavojingumą visuomenei, neatsveria, todėl daroma išvada, jog nuteistasis privalo tęsti pataisos procesą įkalinimo įstaigoje.

15. P. V. skunde taip pat kritikuojamas apylinkės teismo nurodytas motyvas dėl jam likusios atliktos bausmės dydžio. Nors teisėjų kolegija pritaria nuteistajam, jog šiuo metu jis yra atlikęs ženklią jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (P. V. buvo paskirta subendrinta 20 metų laisvės atėmimo bausmė, o Komisijos nutarimo priėmimo dienai neatlikta jos dalis buvo 1 metai 11 mėnesių ir 4 dienos), be to, ji atitinka įstatymo reikalavimus, todėl negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui, tačiau tuo pačiu pažymi, jog iš skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų matyti, jog likusios neatliktos bausmės dydis nelėmė apylinkės teismo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą, jis tik buvo įvertintas kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuojama, jog skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ją naikini nuteistojo skundo argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo P. V. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.