- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- I-3509-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03230-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. birželio 9 d. skundu kreipėsi į teismą (skundas teismui išsiųstas 2015 m. birželio 12 d. (b. l. 9)), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pravieniškių padalinyje (toliau – ir LAVL Pravieniškių padalinys), kadangi serga plaučių tuberkulioze. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pasak pareiškėjo, jis 2015 m. vasario 25 d. buvo etapuotas iš LAVL Pravieniškių padalinio į LAVL (Vilniuje, Lukiškių skg. 6) medikų apžiūrai dėl sveikatos. Atvykus į LAVL jis buvo pamaitintas pietumis, o LAVL Pravieniškių padalinio administracija sauso maisto davinio nedavė, motyvuodama tuo, kad atvykęs į LAVL pareiškėjas bus pamaitintas, dėl to nebus pažeistos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2006 m. gegužės 2 d. įsakyme Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Maitinimo taisyklės) 31 punktas.
2.2. Pasak pareiškėjo, jis 2015 m. kovo 4 d. buvo etapuotas iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį, prieš išvykdamas pusryčiavo 7.00 val., o LAVL Pravieniškių padalinyje tik 17.00 val. gavo vakarienę. Išvykdamas prašė duoti su savimi sauso maisto davinį, tačiau LAVL administracija pasakė, kad neduoda sauso maisto davinio išvykstantiems etapu. Taigi, dėl to, kad po pusryčių 7.00 val. kitas valgymas buvo tik 17.00 val., buvo pažeista pareiškėjo teisė būti tinkamai pamaitintam, įtvirtinta Maitinimo taisyklių 31 punkte, nes nuo paskutinio maitinimo iki atvykimo į paskirties vietą ir maitinimo joje praėjo daugiau kaip 6 val., taip pat pareiškėjo konstitucinė teisė į orumą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 dalyje.
2.3. Dėl nurodytų LAVL administracijos veiksmų, dėl nežmoniškų, nepriimtinų sąlygų pareiškėjas patyrė stresą, buvo apėmusi depresija dėl netinkamo elgesio su juo, dėl to, kad LAVL administracija galėjo piktnaudžiauti teisės aktais. Tuo atveju, jeigu LAVL administracija būtų veikusi taip, kaip reglamentuota įstatymuose, pareiškėjui nereikėtų kankintis, patirti stresą, nereikėtų jausti depresiją, pažeminimą.
2.4. Pasak pareiškėjo, jis dėl šiame skunde nurodytų aplinkybių kreipėsi į LAVL, kuri 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 7-192 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir raštas Nr. 7-192) atsakė, kad jam maisto davinys nepriklausė, nes konvojavimas iš LAVL iki LAVL Pravieniškių padalinio neturėjo užtrukti daugiau kaip 6 valandas, o argumento, kad pareiškėjas LAVL buvo pamaitintas 7.00 val., o LAVL Pravieniškių padalinyje – tik 17.00, nenagrinėjo. Minėtą LAVL raštą pareiškėjas apskundė Departamentui, kuris 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 2S-2135 „Dėl skundo“ (toliau – ir raštas Nr. 2S-2135) nurodė, kad LAVL 2015 m. balandžio 29 d. rašte informavo Departamentą, jog pareiškėjas 2015 m. kovo 4 d. LAVL gavo sauso maisto davinį, šį faktą patvirtina dokumentai, tačiau šis LAVL raštas ir raštas Nr. 7-192 neatitinka tikrovės, yra melagingi, todėl darytina išvada, kad LAVL klaidina Departamentą.
2.5. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Lietuvos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.247, 6.250, 6.271 straipsniais, Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylomis Kudla prieš Lenkiją, Valašinas prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracine byla Nr. A525-1355/2009).
3. Teisme 2015 m. lapkričio 27 d. gautas pareiškėjo prašymas, kuriame pareiškėjas prašo prie šios administracinės bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-7328-463/2015, kadangi nagrinėjama byla yra analogiška paminėtai bylai (b. l. 63), su prašymu pateikė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7328-463/2015 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01215-2015-0) kopiją (b. l. 64–67).
II
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 22–23).
1. LAVL Pravieniškių padalinio nuteistieji ir suimtieji pusryčiauja 7.20 val.–8.00 val., LAVL – 7.15 val.–8.00 val. Iš Pravieniškių nuteistieji ir suimtieji į Vilnių etapuojami trečiadieniais ir penktadieniais nuo 9.00 val. iki 10.00 val., konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5 val.–3 val. Iš Vilniaus nuteistieji ir suimtieji į Pravieniškes etapuojami trečiadieniais ir penktadieniais nuo 11.30 val. iki 13 val. ir į paskirties vietą atvyksta per 2,5 val.–3 val. Atsižvelgiant į tai, kad etapuojant asmenis iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį laiko tarpas nuo paskutinio maitinimo visgi gali užtrukti ilgiau negu 6 val., nuo 2014 m. gruodžio mėn. sauso maisto davinys išduodamas visiems suimtiesiems / nuteistiesiems, kuriems jis priklauso, siekiant užtikrinti Maitinimo taisyklių nuostatas. Pacientams atvykus į LAVL iš LAVL Pravieniškių padalinio ir nespėjus pietums, jų prašymu išduodamas sauso maisto davinys.
2. LAVL 2015 m. rugpjūčio 19 d. gavo 2015 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymą Nr. 4D-2015/1-806 „Dėl V. M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“ (toliau – ir pažyma Nr. 4D-2015/1-806), kurioje nuspręsta, jog pareiškėjo skundo dalis dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neaprūpinant pareiškėjo sauso maisto daviniu, atmestinas.
3. Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A11-1064/2007), valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, kilusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą nepakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos kilimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiškėjas grindžia neturtinę žalą; be to, niekuo nepagrįsta ir prašoma priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos suma. Pažymėtina ir tai, kad pagal LVAT praktiką (žr., pavyzdžiui administracinę bylą Nr. Al46-1527-2012) asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK. 6.250 straipsnio prasme), jeigu jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK. 6.271 straipsnio prasme).
III
Teismo posėdyje pareiškėjas V. M. rėmėsi skundu ir prašė jo reikalavimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėjas 2015 m. vasario 25 d. buvo konvojuotas į LAVL (Vilniuje) ir 2015 m. kovo 4 d. buvo grąžintas (b. l. 6).
2. LAVL, atsakydama į apreiškėjo 2015 m. kovo 5 d. skundą, 2015 m. balandžio 7 d. rašte Nr. 7-192 „Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė: LAVL vadovaujasi Maitinimo taisyklių 31 punktu; nustatyta, kad pareiškėjas iš LAVL išvyko 11 val., jo konvojavimas nuo LAVL iki LAVL Pravieniškių padalinio neturėjo užtrukti ilgiau negu 6 val. nuo paskutinio maitinimo, todėl sauso maisto davinys nebuvo išduotas (b. l. 7).
3. LAVL 2015 m. balandžio 29 d. rašte Nr. S-2325 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. S-2325) Departamentui, be kita ko, nurodė: pareiškėjas gydėsi LAVL nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2015 m. kovo 4 d.; tą dieną visiems išvykstantiems nuteistiesiems / suimtiesiems iš LAVL buvo užsakytas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau –ir Lukiškių TI-K) išduotas sauso maisto davinys; atsižvelgiant į tai, kad dažnai konvojuojant nuteistuosius / suimtuosius į paskirties punktą laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo yra ilgesnis negu 6 val., vadovaujantis Maitinimo taisyklių 31 punktu, nuo 2014 m. gruodžio mėn. Lukiškių TI-K sauso maisto davinys išduodamas visiems konvojuojamiems į Pravieniškių gyvenvietėje esančius Pravieniškių pataisos namus; pareiškėjo 2015 m. balandžio 13 d. skunde, adresuotame Departamentui, nurodytas teiginys neatitinka tikrovės (b. l. 15). Su raštu pateikta, be kita ko, LVAL Įskaitos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. pažyma dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio asmenims, vežamiems į kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietą arba iš jų, pagal kurią 2015 m. kovo 4 d. iš LAVL į Pravieniškes buvo etapuota 20 asmenų, į Šiaulius – 4 asmenys, visiems asmenims skirta po vidutinį maisto produktų paros kiekį (b. l. 16)
4. Departamentas, atsakydamas į pareiškėjo 2015 m. balandžio 13 d. skundą dėl 2015 m. kovo 4 d. negauto sauso maisto davinio ir tarpo tarp pusryčių 7.00 val. ir vakarienės 17.00 val. (b. l. 13), 2015 m. gegužės 14 d. rašte Nr. 2S-2135 „Dėl skundo“, adresuoto pareiškėjui (kopija pateikta LAVL direktoriui), be kita ko, nurodė: LAVL administracija rašte Nr. S-2325 informavo ir su šiuo raštu pateikė patvirtinančius dokumentus, kad 2015 m. kovo 4 d. iš LAVL Vilniuje į Šiaulius buvo etapuoti 4 asmenys ir į Pravieniškes – 20 asmenų; visiems asmenims buvo išduotas sausas maisto davinys (24 vnt.); pareiškėjas buvo aprūpintas sausu maisto daviniu; iš kitų asmenų nusiskundimų nebuvo gauta (b. l. 5, 20).
5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2015 m. rugpjūčio 18 d. pažymoje Nr. 4D-2015/1-806 „Dėl V. M. skundo prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neaprūpinant pareiškėjo sauso maisto daviniu prieš jo etapavimą iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį ir galimai netinkamai atsakant į pareiškėjo skundą (pareiškėjo skunde Seimo kontrolieriui, be kita ko, buvo nurodyta, kad „Kovo 4 d. aš iš Lukiškių LAVL etapu buvau grąžintas į Pravieniškių-2 LAVL“, „Man išvykus iš Lukiškių LAVL administracija nedavė numatyto teisės akruose su savimi sauso maisto davinio bei nepamaitino pietumis, nors administracija puikiai žinojo, kad mano etapo trukmė užtruks daugiau negu 6 val. nuo paskutinio maitinimo <...>, kuris buvo 7.00 val.“, „Dėl tokio Lukiškių LAVL neteisėto veikimo aš su skundu kreipiausi į LAVL administraciją <...>. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės gavau raštą 2015-04-07 Nr. 7-192, kuriame nurodoma, kad aš iš Lukiškių LAVL išvykau 11 val. ir mano atžvilgiu nebuvo išduotas sauso maisto davinys, kuris priklauso išvykstančiam etapu“, Šį sprendimą dėl skundo aš apskundžiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Direktoriui <...>. Iš Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos gavau raštą 2015 05 14, Nr. 2S-2135, kuriame nurodoma, kad LAVL administracija pateikė patvirtinančius dokumentus 2015 04 29 raštu, Nr. S-2325, kad 2015 03 04 iš LAVL Vilniuje į Pravieniškes buvo etapuojama 20 asmenų. Visiems 20 asmenų buvo išduotas sauso maisto davinys“), nusprendė pareiškėjo dalį dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neaprūpinant pareiškėjo sauso maisto daviniu, atmesti, pareiškėjo skundo dalį dėl LAVL 2015 m. balandžio 7 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo pripažinti pagrįsta, rekomendavo LAVL direktoriui atkreipti dėmesį į šioje pažymoje konstatuotus pažeidimus, užtikrinti, kad ateityje pareiškėjų skundai LAVL būtų nagrinėjami, nepažeidžiant teisės aktų nuostatų ir viešojo administravimo principų, o nustačius technines klaidas pareiškėjams adresuotuose raštuose, imtis priemonių joms ištaisyti (b. l. 52–59). Pažymoje Nr. 4D-2015/1-806, be kita ko, nurodyta:
5.1. LAVL 2015 m. birželio 29 d. rašte Nr. S-3286 Seimo kontrolieriui paaiškino, kad: pareiškėjas 2015 m. kovo 4 d. buvo pamaitintas pusryčiais nuo 7.15 val. iki 8.00 val.; 2015 m. kovo 4 d. planinis konvojus iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį atvyko apie 16.00 val., šiuo konvojumi atvykusieji nuteistieji Pravieniškių padalinyje buvo pamaitinti apie 18.00 val.; atsižvelgiant į tai, jog dažnai konvojuojant nuteistuosius / suimtuosius į Pravieniškes laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į paskirties punktą yra ilgesnis negu 6 val., nuo 2014 m. gruodžio mėn. LAVL Vilniaus padalinyje visiems nuteistiesiems / suimtiesiems, konvojuojamiems į Pravieniškes, užsakomas įmonėje (UAB „Pontem“) sausas maisto davinys, kurį Lukiškių TI-K pareigūnai išdalina išvykstantiems iš Lukiškių TI-K ir LAVL; 2015 m. kovo 4 d. visiems nuteistiesiems / suimtiesiems, išvykstantiems į Pravieniškes, buvo užsakytas ir išdalintas sauso maisto davinys; LAVL 2015 m. balandžio 7 d. rašte pareiškėjui dėl techninės klaidos pateikta klaidinga informacija apie tai, kad jam neišduotas sauso maisto davinys; sauso maisto davinio išdavimo pareiškėjui 2015 m. kovo 4 d. faktą patvirtina su rašto pateikiamos dokumento kopijos; LAVL Įskaitos skyrius išrašo pažymą apie išvykstančių iš LAVL nuteistųjų / suimtųjų skaičių; 2015 m. kovo 4 d. išvykstančių žmonių pažyma buvo nunešta UAB „Pontem“ įmonės virtuvės vedėjai; pagal LAVL ir Lukiškių TI-K pateiktas pažymas sauso maisto davinys surenkamas ir atiduodamas į Lukiškių TI-K budėtojų dalį; UAB „Pontem“ pateiktoje sąskaitos faktūros 13 grafoje nurodyta, kad 2015 m. kovo 4 d. buvo išduoti 157 sauso maisto daviniai, išvykstantiems iš LAVL (pastaba: čia tikriausiai klaida, nes toks davinių kiekis galimai buvo išduotas per mėnesį), o su sąskaita faktūra pateiktoje mėnesio išklotinėje nurodyta, kad 2015 m. kovo 4 d. buvo išduoti 24 vnt. sauso maisto davinių; 2015 m. kovo 4 d. sauso maisto davinių išdavimas sąskaitoje faktūroje pažymėtas 2015 m. kovo 5 d. eilutėje.
5.2. Departamentas 2015 m. birželio 26 d. rašte Nr. 1S-2329 Seimo kontrolieriui paaiškino, kad 2015 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 1S-1445 kreipėsi į LAVL direktorių dėl informacijos pateikimo, LAVL direktorius rašte Nr. S-2325 pateikė informaciją kad 2015 m. kovo 4 d. iš LAVL buvo etapuoti 24 asmenys, 4 – į Šiaulių tardymo izoliatorių, 20 asmenų – į Pravieniškes, visiems buvo išduotas sauso maisto davinys.
5.3. Dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neaprūpinant pareiškėjo sauso maisto daviniu
5.3.1. Atsižvelgiant į tai kad prieš išvykdamas iš LAVL pareiškėjas buvo pamaitintas tarp 7.15 val. ir 8.00 val., o Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnams perduotas tik 11.00 val., jau tuo metu buvo galima pagrįstai spręsti, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo arba paskirties punktą bus ilgesnis negu 6 valandos. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Maitinimo taisyklių 31 punktu, prieš išvykstant iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį pareiškėjui turėjo būti išduotas sauso maisto davinys.
5.3.2. Pagal LAVL ir Departamento pateiktą informaciją 2015 m. kovo 4 d. iš LAVL į kitas laisvės atėmimo vietas buvo vežami 24 nuteistieji: 4 – į Šiaulių tardymo izoliatorių, 20 (tame tarpe ir pareiškėją) – į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją (tai patvirtina ir LAVL Įskaitos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. pažyma). 2015 m. kovo 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje (serija SUJ Nr. 0003209) užfiksuota, kad buvo išduoti 157 vienetai sauso maisto davinių, su šia sąskaita pateiktos išklotinės 5 eilutėje (data – 2015 m. kovo 5 d.) ties stulpeliu „Išvykst.“ nurodytas skaičius 24. Atsižvelgiant į LAVL administracijos paaiškinimą, (pateiktos LAVL dietistės 2015 m. birželio 16 d. pažymos ir UAB „Pontem“ parduotuvės vedėjos 2015 m. birželio 16 d. pažymos kopijos), iš LAVL nuteistiesiems išduotas sauso maisto davinių kiekis yra įtraukiamas į kitos dienos užsakymą, todėl ir PVM sąskaitoje faktūroje 2015 m. kovo 4 d. išduotas sauso maisto davinių kiekis nurodytas 2015 m. kovo 5 d. eilutėje.
5.3.3. Nurodyti duomenys patvirtina, kad LAVL 2015 m. kovo 4 d. išduotas sauso maisto davinių kiekis atitinka tą dieną į kitas laisvės atėmimo vietas vežtų nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) skaičių, t. y. buvo išduota pakankamai sauso maisto davinių visiems tą dieną išvykstantiems nuteistiesiems. Nors objektyviai neįmanoma patikrinti, ar pareiškėjas tikrai gavo jam skirtą sauso maisto davinį, o dviprasmiška LAVL pozicija (LAVL, atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodė, kad sauso maisto davinys jam nebuvo išduotas, nes ir nepriklausė, o Departamentui ir Seimo kontrolieriui pateikė priešingą informaciją) kelia abejonių, tačiau, nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, negalima teigti, kad LAVL pareigūnai neaprūpino pareiškėjo sauso maisto daviniu.
Atsižvelgiant į tai, skundo dalis dėl LAVL pareigūnų veiksmų (neveikimo), galimai neaprūpinant pareiškėjo sauso maisto daviniu, atmetama kaip nepagrįsta.
5.4. Dėl LAVL 2015 m. balandžio 7 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo
5.4.1. Pareiškėjas skunde Seimo kontrolieriui kelia klausimą, kodėl LAVL, atsakydama į jo skundą dėl galimai neišduoto sauso maisto davinio, 2015 m. balandžio 7 d. rašte nurodė, kad davinys jam nebuvo išduotas, nes nepriklausė pagal teisės aktų reikalavimus, o Departamentui pateikė priešingą informaciją, t. y. kad pareiškėjui sauso maisto davinys buvo išduotas.
Seimo kontrolieriui LAVL administracija paaiškino, kad neteisinga informacija pareiškėjui 2015 m. balandžio 7 d. rašte pateikta dėl techninės klaidos.
5.4.2. Suimtųjų ir nuteistųjų skundus LAVL nagrinėja, vadovaudamasi BVK 183 straipsnio 1 dalimi, tačiau kartu būdama ir viešojo administravimo subjektas, nagrinėdama asmenų skundus turi vadovautis ir Lietuvos respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau –ir VAĮ) įtvirtintais reikalavimais. LAVL, gavusi pareiškėjo skundą dėl galimai neišduoto sauso maisto davinio, turėjo pradėti administracinę procedūrą, išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės bei teisėti interesai, ir pateikti pareiškėjui administracinės procedūros sprendimą, kuriame būtų nurodytos skundo nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, teisės aktai bei sprendimo apskundimo tvarka. Be to, atlikdama visus šiuos veiksmus, LAVL taip pat turėjo vadovautis VAĮ įtvirtintais viešojo administravimo principais.
5.4.3. Įvertinus LAVL 2015 m. balandžio 7 d. rašto turinį nustatyta, kad jame pateikta visiškai priešinga informacija dėl pareiškėjo aprūpinimo sauso maisto daviniu (nurodyta, kad pareiškėjas sauso maisto daviniu nebuvo aprūpintas, nes jo konvojavimas neturėjo užtrukti ilgiau negu 6 valandas), negu Departamentui ir Seimo kontrolieriui pateiktuose raštuose (kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas vis dėlto buvo aprūpintas sauso maisto daviniu). Tokie institucijos pareigūnų veiksmai, kai atsakant į pareiškėjo skundą nurodomos vienokios aplinkybės, o teikiant informaciją institucijoms – visiškai priešingos aplinkybės, niekaip nesuderinami su viešojo administravimo principais ir negali būti laikomi tinkamu viešuoju administravimu. Be to, kyla klausimas, ar LAVL adresuotame pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės apskritai buvo nagrinėtos, nes, manytina, kad tokiu atveju situacija, kai pareiškėjui pateikiama visiškai tikrovės neatitinkanti informacija (bent jau pagal LAVL poziciją), nebūtų susiklosčiusi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LAVL, gavusi pareiškėjo skundą, netinkamai atliko administracinę procedūrą (arba apskritai jos neatliko) ir priėmė netinkamą administracinės procedūros sprendimą.
5.4.4. Nors Seimo kontrolieriui pateiktame rašte LAVL administracija teigia, kad pareiškėjui neteisinga informacija buvo pateikta dėl techninės klaidos, toks paaiškinimas kelia abejonių. VAĮ 35 straipsnis reglamentuoja administracinės procedūros sprendimo klaidų ištaisymo procedūrą: šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės procedūros sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ar kito suinteresuoto asmens motyvuotą pranešimą apie skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kitas technines klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. LAVL administracija nepateikė jokios informacijos, kad būtų ėmusis reikalingų priemonių ištaisyti 2015 m. balandžio 7 d. rašte galimai buvusias technines klaidas. 2015 m. balandžio 29 d. rašte Departamentui LAVL nurodė, jog pareiškėjo teiginys, kad jam nebuvo išduotas sauso maisto davinys, neatitinka tikrovės, vadinasi, tuo metu jau žinojo, kad pareiškėjui 2015 m. balandžio 7 d. rašte pateikta informacija yra neteisinga, tačiau šio asmens apie tai neinformavo. Kita vertus, atsižvelgiant į VAĮ 35 straipsnio 1 dalyje pateiktą pavyzdinį techninių klaidų sąrašą kyla klausimas, ar atvejis, kai visas pareiškėjui pateikto atsakymo turinys yra klaidingas, gali būti laikomas technine klaida; juk 2015 m. balandžio 7 d. rašte ne tik nurodyta, kad pareiškėjui sauso maisto davinys nebuvo išduotas, bet ir tai, kad šis davinys pareiškėjui nepriklausė, o ši pozicija pagrįsta teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad nagrinėdami pareiškėjo skundą LAVL pareigūnai nesilaikė administracinės procedūros reikalavimų ir pažeidė viešojo administravimo principus, todėl pareiškėjo skundo dalis dėl LAVL 2015 m. balandžio 7 d. rašto teisėtumo ir pagrįstumo pripažįstama pagrįsta.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas V. M. prašo teismą priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes, esą, jis 2015 m. kovo 4 d. buvo etapuotas iš LAVL į LAVL Pravieniškių padalinį ir negavo sauso maisto davinio. Pabrėžtina, kad pareiškėjas taip pat 2015 m. vasario 25 d. buvo etapuotas iš LAVL Pravieniškių padalinio į LAVL (Vilniuje, Lukiškių skg. 6) medikų apžiūrai dėl sveikatos, tačiau tą dieną buvo pamaitintas.
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).
3. Teismas pabrėžia, kad atsakovė šioje byloje pateikė įrodymus, jog pareiškėjui 2015 m. kovo 4 d. buvo išduotas sausas maisto davinys, kad 2015 m. kovo 4 d. iš LAVL Vilniuje į Šiaulius buvo etapuoti 4 asmenys ir į Pravieniškes – 20 asmenų; visiems asmenims buvo išduotas sausas maisto davinys (24 vnt.); pareiškėjas buvo aprūpintas sausu maisto daviniu; iš kitų asmenų nusiskundimų nebuvo gauta (b. l. 5, 20) (ypač žr. Laisvės atėmimo vietų ligoninės įskaitos skyriaus 2015 m. kovo 4 d. pažymą, b. l. 16). Tokią pačią išvadą padarė ir Seimo kontrolierius, konstatavęs (b. l. 52–59), jog nurodyti duomenys patvirtina, kad LAVL 2015 m. kovo 4 d. išduotas sauso maisto davinių kiekis atitinka tą dieną į kitas laisvės atėmimo vietas vežtų nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) skaičių, t. y. buvo išduota pakankamai sauso maisto davinių visiems tą dieną išvykstantiems nuteistiesiems; nors objektyviai neįmanoma patikrinti, ar pareiškėjas tikrai gavo jam skirtą sauso maisto davinį, o dviprasmiška LAVL pozicija (LAVL, atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodė, kad sauso maisto davinys jam nebuvo išduotas, nes ir nepriklausė, o Departamentui ir Seimo kontrolieriui pateikė priešingą informaciją) kelia abejonių, tačiau, nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius, negalima teigti, kad LAVL pareigūnai neaprūpino pareiškėjo sauso maisto daviniu. Vadinasi, šioje administracinėje byloje nėra nustatyta būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei kilti – neteisėti LAVL pareigūnų veiksmai, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. Dar daugiau, pareiškėjas visiškai nepagrindė neturtinės žalos fakto, todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo skundas negali būti tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.