Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nepateikė atsiliepimo į skundą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje vertinama, ar pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl netinkamo maitinimo 2014-11-12 ir 2014-11-14, yra teisėtas ir pagrįstas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014-11-12 iki 2014-11-14 buvo gydytas LAVL dėl židininės plaučių tuberkuliozės ir lėtinio rinito (b. l. 14). LAVL 2014-12-08 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėjas 2014-11-12 buvo konvojuotas į LAVL Vilniuje ir 2014-11-14 buvo grąžintas iš LAVL Vilniuje į LAVL filialą Pravieniškės II (b. l. 6).

Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Be to, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-01 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 1 punkte nustatyta, kad jos nustato maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių (32 punktas). Kalinimo įstaigų, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, įskaitos tarnybos informuoja ūkio tarnybas apie atvykstančių asmenų skaičių (33 punktas). Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 punktas).

Įvertinus nurodytas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad apie konvojuojamų asmenų skaičių iš anksto informuojama kalinimo įstaiga, kuri turi užtikrinti atvykstančių asmenų tinkamą maitinimą pagal dienotvarkę, nesant galimybės pamaitinti – turi išduoti sauso maisto davinį.

Pacientų, gydomų LAVL stacionare, dienotvarkėje nustatyta, kad pietūs yra nuo 12.15 val. iki 13.00 val. (b. l. 17). Pareiškėjas teigė, kad 2014-11-12 etapuojant jį iš Pravieniškių-2 LAVL į Lukiškių LAVL ir 2014-11-14 etapuojant jį iš LAVL į Pravieniškių-2 LAVL, nebuvo pamaitintas pietumis ir nebuvo duotas sausas maisto davinys.

LAVL teigia, kad pareiškėjas atvyko LAVL pavėlavęs pietums, todėl turėjo kreiptis į administraciją su prašymu išduoti sauso maisto davinį. Teismo vertinimu, administracija turėjo užtikrinti pareiškėjo tinkamą maitinimą Taisyklėse nustatyta tvarka, o ne pareiškėjui nustatyti pareigą kreiptis su prašymu jį pamaitinti. Šiuo atveju LAVL (įskaitant ir LAVL Pravieniškių-2) pareiga organizuoti ir užtikrinti asmenų, laikomų LAVL, tinkamą maitinimą. LAVL teismui pateikė dienotvarkes (b. l. 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25), kurios, atsakovei nepateikus jokių kitų duomenų, negali paneigti pareiškėjo nurodyto pažeidimo, t. y. 2014-11-12 ir 2014-11-14 neužtikrinus tinkamo maitinimo. LAVL jokių duomenų, kad nesant galimybės pareiškėjui duoti pietų, būtų davusi sauso maisto davinį, teismui nepateikė. Pareiškėjas skunde nenurodė kitų pažeidimų dėl netinkamos maisto kokybės ar duodamo maisto kiekio, todėl kiti LAVL argumentai dėl sudaromų valgiaraščių ir maisto normų nevertinami. Tai, kad pareiškėjas ne pirmą kartą buvo gydomas LAVL neeliminuoja atsakovės atsakomybės užtikrint tinkamą asmenų, laikomų LAVL, maitinimą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad atsakovė LAVL (įskaitant ir LAVL Pravieniškių filialą) neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Taisykles, užtikrindama pareiškėjo maitinimą 2014-11-12 ir 2014-11-14.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarime išaiškinta, kad materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) atlyginimo principu, nes jos paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai jokie pinigai ir joks materialus turtas negali atstoti.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėjui 2014-11-12 ir 2014-11-14 nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, ir tai, kak pareiškėjas buvo gydomas LAVL stacionare, darytina išvada, kad tai neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Pažymėtina, kad pareiškėjas kreipėsi į LAVL dėl netinkamo maitinimo, taigi, jis savo pažeistą teisę gynė iš karto. Be to, pareiškėjas buvo gydomas. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A727-1046-14), valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 15 000 Eur suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Nustatyto pažeidimo atveju, pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo gydomas, teismas daro išvadą, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų mastui priteistina suma būtų 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 127 straipsniu,

nusprendė:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.