- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- ATP-149-531/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. S. (toliau – Pažeidėjas) skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimo, kuriuo Pažeidėjui už Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 62¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 1448 Eur bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimu Pažeidėjui už ATPK 62¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą buvo paskirta 1448 Eur dydžio bauda.
Skundžiamu teismo nutarimu nustatyta, kad Pažeidėjas, būdamas kooperatinės bendrovės (toliau - KB) „(duomenys neskelbtini)“ tiekimo direktoriumi, 2015 m. rugpjūčio mėn. organizavo miško kirtimą privačiame miške, nuosavybės teise priklausančiame I. A. K., esančiame (duomenys neskelbtini), kurio kad.v. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), VĮ (duomenys neskelbtini) kv.146 skl. 9a, 12a, 12b, la, 2a, 7a, ir kv. 145 skl. 5b. Šio kirtimo metu minėtuose miško sklypuose buvo neteisėtai iškirsta, t.y. neturint galiojančio 2015 m. leidimo miškui kirsti, 231 vnt. žalių medžių, kas sudaro 122,909 ktm žalios medienos. Iš jų: 1) kv. 146 skl. 9a plynai iškirto 0,2 ha plote 87 vnt. žalių medžių IV grupės brandžiame medyne, kas sudaro 45,698 ktm medienos, tarp jų 66 vnt. pušų, kas sudaro 36,428 ktm medienos; 9 vnt. eglių, kas sudaro 3,578 ktm medienos; 12 vnt. beržų, kas sudaro 5,692 ktm medienos; 2) kv. 146 skl. 12b plynai iškirto 0,3 ha plote III grupės brandžiame medyne 68 vnt. žalių medžių, kas sudaro 45,351 ktm medienos, tarp jų 62 vnt. pušų, kas sudaro 41,83 ktm medienos; 3 vnt. beržų, kas sudaro 1,737 ktm medienos ir 3 vnt. eglių kas sudaro 1,784 ktm medienos; 3) kv. 146 skl 12a plynai iškirto 0,2 ha III grupės brandžiame medyne 26 vnt. žalių medžių, kas sudaro 20,712 ktm medienos, tarp jų 20 vnt. pušų, kas sudaro 18,56 ktm medienos; 6 vnt. beržų, kas sudaro 2,152 ktm medienos; 4) kv.146 skl. 1a. 2a, 7a, kv. 145 skl. 5b rinktinu kirtimu iškirto IV grupės pusamžiame medyne 50 vnt. žalių medžių, kas sudaro 11,148 ktm medienos, tarp jų 34 vnt. eglių, kas sudaro 6,657 ktm medienos, 9 vnt. juodalksnių, kas sudaro 1,297 ktm medienos, 6 vnt. beržų, kas sudaro 3,032 ktm medienos ir 1 baltalksnį, kas sudaro 0,162 ktm medienos. Jo veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 62¹ str. 3 d., kadangi jis pažeidė LR Miškų įstatymo II skyriaus 9 str. 6 d. bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pažeidėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Mano, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė ATPK 62¹ str. įtvirtintas teisės normas, todėl neteisingai kvalifikavo jo veiksmus. Teigia, kad nutarime teismo pateiktas šios normos aiškinimas prieštarauja teisės aiškinimo metodams – lingvistiniam, loginiam, precedentiniam. Pažymi, kad priešingai nei išaiškino pirmosios instancijos teismas, ATPK 62¹ str. nėra numatyta, kad be leidimo atliktas miško kirtimas užtraukia šiame straipsnyje numatyta administracinę atsakomybę, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad visais ir bet kokias atvejais miško kirtimo atlikimas neturint galiojančio leidimo yra savavališkas kirtimas ATPK 62¹ str. prasme. Mano, kad ATPK 62¹ str. negali būti taikomas tuo atveju, kai, nors ir nebuvo išduotas ar pratęstas leidimas, tačiau byloje esantys dokumentai ir teismo nustatytos aplinkybės patvirtinta, kad miško kirtimas yra iš esmės teisėtas (toks kirtimas nedraudžiamas pagal teisės aktus) ir suderintas su kompetentingomis institucijomis. Pažeidėjas teigdamas, kad atsižvelgiant į analogišką veiklą tik skirtingos nuosavybės miškuose draudžiančius ATPK 62¹ ir 62 straipsnius, taikytina bendra teismų praktika, nukreipia į sprendimus konkrečiose bylose (Nr. N-9(62)-312/2005, Nr. ATP-1233-348/2014). Pažeidėjo manymu, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis su visomis kompetentingomis institucijomis suderintas dokumentas – Miškotvarkos projektas atliktus miško kirtimus leido, vien formalus turimo leidimo termino nepratęsimas ar negavimas naujo leidimo, išduoto remiantis Miškotvarkos projekto, nesudaro pagrindo konstatuoti esant ATPK 62¹ str. str. pažeidimo sudėčiai.
Atsiliepimas
Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Institucija) atsiliepimu į Pažeidėjo apeliacinį skundą prašo pastarojo netenkinti ir skundžiamą teismo nutarimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, teisingai vertino Valstybinės miškų tarnybos byloje pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat Pažeidėjui paskyrė teisingą nuobaudą. Teigia, kad apeliantas sau naudinga linkme interpretuoja savavališkų veiksmų atlikimą/neatlikimą. Pažymi, kad pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (toliau - Nuostatų) 20 punkto reikalavimus leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus 20.1 -20.8 punktuose numatytus atvejus. Tai yra draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Tuo tarpu apeliantas, nors ir turėdamas konkrečiam sklypui patvirtintą miškotvarkos projektą, nebuvo iki galo atlikęs teisinės pasirengimo kirtimui procedūros, kas lėmė kirtimų savavališkumą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundu nesutinkama su ATPK 62¹ str. taikymu Pažeidėjo atžvilgiu, ginčijamas ATPK 62¹ str. 3 d. numatyto nusižengimo sudėties buvimas Pažeidėjo veiksmuose, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, Pažeidėjas pagal ATPK 62¹ str. 3 d. skundžiamu teismo nutarimu nubaustas pagrįstai, jo veiksmai kvalifikuoti teisingai ir ATPK 62¹ str. 3 d. pritaikyta tinkamai.
Pagal ATPK 62¹ str. 3 d. administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo 100 iki 300 kietmetrių medžių ar krūmų.
Apylinkės teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, teisminio nagrinėjimo metu pateiktus Pažeidėjo paaiškinimus, ištyręs rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Pažeidėjas neteisėtai, savavališkai, neturėdamas tam nustatyto leidimo iškirto 122,909 ktm žalios medienos. Pažeidėjas to iš esmės ir neginčijo, t. y. jis neneigė leidimo kirsti medžius neturėjęs, tik, jo teigimu, medžių kirtimas be leidimo termino nepratęsimo ar naujo leidimo negavimo, bet turint Miškotvarkos projektą, tėra formalus pažeidimas, neužtraukiantis administracinės atsakomybės pagal ATPK 62¹ str. 3 d. Tačiau tokie Pažeidėjo teiginiai nepagrįsti, o jo skunde pateikiama ATPK 62¹ str. 3 d. įtvirtintos teisės normos interpretacija bei aiškinimas nepaneigia leidimo neturėjimo fakto ir Pažeidėjui taikytinos atsakomybės.
Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad Pažeidėjas nubaustas už tai, kad privačiame miške organizavo miško kirtimą, kurio metu, neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto administraciniame kaltinime nurodytą kiekį žalios medienos, taip pažeisdamas LR Miškų įstatymo II skyriaus 9 str. 6 d. bei Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ 20 p. reikalavimus. Miškų įstatymo 9 str. 6 d. (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) numato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų (1997 m. liepos 24 d. Nr. 799, aktuali redakcija nuo 2013-05-05) III sk. 20 p. nustato, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus Nuostatų 20.1 – 20.8 punktuose numatytiems atvejams, kurių nagrinėjamoje byloje nėra.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pažeidėjas turėjo leidimą kirsti kaltinime nurodytą mišką, kuris galiojo nuo 2013-09-03 iki 2013-12-31. Tuo tarpu kirtimo darbai buvo atliekami 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tai yra praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo leidimo galiojimo pasibaigimo. Tokie Pažeidėjo veiksmai 1-osios instancijos teismo įvertinti, kaip padaryti iki galo neatlikus teisinės pasirengimo kirtimui procedūros, t.y. iki 2013-12-31 miško kirtimo neatlikus, nustatyta tvarka nesikreipus ir negavus rašytinio leidimo pratęsimo kirsti būtent toje vietoje ir būtent tuos medžius. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, ir mano, kad Apeliantas nepagrįstai skundžiasi, jog šioje byloje nenustatyta subjektyvioji pažeidimo pusė – tyčia. Šis administracinis teisės pažeidimas yra padaromas savavališkai. Žodis „savavališkas“ pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną aiškinamas kaip „nesilaikant įstatymų, taisyklių“ (www.lki.lt), todėl yra visiškai atmestina apeliaciniame skunde pateikta interpretacija, kad Pažeidėjas padarė iš esmės teisėtus veiksmus, nes leidimas kažkada buvo išduotas ir jo galiojimo pasibaigimas tėra tik formali kliūtis, kurios ignoravimas nesukelia teisinės atsakomybės. Įvertinus Pažeidėjo profesinės su miško darbais susijusios veiklos pobūdį, atliekamų kirtimų mastą ir jam atlikti reikalingas organizacines priemones, neginčytinai rodo jo kirtimo veiksmų neturint galiojančio leidimo sąmoningumą bei tyčinį pobūdį. Be to, Pažeidėjo teiginiai, kad atliktus miško kirtimus leido Miškotvarkos projektas, yra nepagrįsti, nes jam, kaip užsiimančiam miško darbais, turėjo būti žinoma apie privalomą leidimą, ką patvirtina ir ankstesnio šiems darbams atlikti leidimo išdavimas. Nėra abejonių, kad neturėdamas leidimo kirtimui, Pažeidėjas elgėsi neapdairiai, neatsakingai, tokie jo veiksmai buvo akivaizdžiai kalti, nes Pažeidėjas - asmuo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, dirbantis miškininkystės srityje, ir susipažinęs su miško tvarkymo pagrindinėmis taisyklėmis bei principais. Taigi, šiuo atveju deklaruojamas klaidingas Pažeidėjo įsitikinimas neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės, ką ir skelbia Konstitucijos 7 str. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog Pažeidėjas nesilaikė administraciniame kaltinime nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, nes organizavo miško kirtimą, kurio metu, neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto administraciniame kaltinime nurodytą kiekį žalios medienos.
Vertinant aukščiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis dėl Pažeidėjo kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimu, ir konstatuoja, kad Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str. 3 d., todėl nutraukti bylą jo atžvilgiu nėra pagrindo.
Pažeidėjas skunde nukreipia į konkrečias bylas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t.y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Šiuo atveju Pažeidėjo nurodyti sprendimai nagrinėjamoje byloje nėra tinkami bei privalomi teismo precedentai.
Kadangi Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.