Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 62 str. 2 d. paskyrė administracinę nuobaudą – 3000 Lt baudą už tai, kad 2014 m. balandžio 14-15 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, vykdydami jo, kaip statybos darbų vadovo nurodymus, valstybei priklausančioje žemėje savavališkai atliko medžių kirtimą. Šiais veiksmais A. L. pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 4 d., 6 d.

Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 6 d. nutartimi VĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, organizavo darbus, kurių metu savavališkai buvo iškirsta 0,3 ha miško plotas.

A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nagrinėjamo ginčo atveju administracinė atsakomybė jo atžvilgiu taikyta nenustačius esminės administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento, t. y. kaltės. Miško kirtimo darbai, priešingai nei konstatuota ginčijamu nutarimu, buvo vykdomi laikantis specialiųjų teisės aktų bei įgyvendinant įgaliotų institucijų patvirtinta projektą ir jo sprendinius, dėl ko nepagrįstai konstatuota, esą medžiu kirtimo darbai jo pavedimu buvo atliekami savavališkai. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nagrinėjamo ginčo atveju apskirtai negalėjo būti pradėta, o pradėta privalėjo būti nutraukta, kadangi jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinųjų elementų, t.y. kaltės.

Skunde taip pat nurodoma, kad apelianto, kaip statybos darbų vadovo, nurodymai vykdyti darbus buvo duodami remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. balandžio 29 d. sudaryta Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos ženklinimo darbų pirkimo pardavimo sutartimi. Remiantis minėta sutartimi buvo parengtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektas Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurio „Poveikio aplinkai dalyje“ numatyta, jog „medžių ir krūmų kirtimas valstybės sienos apsaugos funkcijų užtikrinimui pasienio juostoje yra numatytas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme bei Specialiuosiuose žemės ir miško naudojimo sąlygose, todėl papildomi leidimai medžių, krūmų bei krūmynų kirtimui tesės aktų numatytose vietose nereikalingi“. Projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog jis parengtas vykdant „Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos ženklinimo darbų sutarties sąlygas“, o Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 str. 1 d. aiškiai bei nedviprasmiškai numatyta, jog jei valstybės siena eina miškais arba krūmais, pasienio juostoje iškertama proskyna. Ji tvarkoma taip, kad aiškiai matytųsi valstybės sienos ženklai ir greta valstybės sienos esantys jos apsaugą užtikrinantys objektai ir įrenginiai. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. formuluotė patvirtina, jog galiojantys teisės aktai numato išimtis, kada leidimas kirtimui nėra būtinas, o nagrinėjamo ginčo atveju tokia išimtis būtent ir numatyta VSAĮ 22 str. 1 d. Nagrinėjamo ginčo atveju leidimas kirsti mišką pasienio zonoje nebuvo reikalingas, o ginčo, jog medžiai buvo kertami pasienio zonoje, laikantis nurodytų atstumų, nekyla. Projektas teisės aktų nustatyta tvarka buvo suderintas ir su Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos bei Šakių rajono savivaldybės administracijos įgaliotais atstovais. Tvirtindami Projektą įgalioti atstovai nurodė, jog neprieštarauja, kad pagal parengtą projektą <...> savivaldybių ribose būtu vykdomi valstybės sienos demarkavimo darbai. Projekto aiškinamajame rašte buvo aiškiai numatyta, jog leidimai kirtimui nurodytose zonose nebus gaunami. Šakių rajono savivaldybės administracija buvo informuota apie pasienio zonoje ketinamus vykdyti darbus bei projektui, numatančiam, jog „papildomi leidimai medžių, krūmų bei krūmynų kirtimui tesės aktų numatytose vietose nereikalingi“ pritarė. Akivaizdu, jog Projektas, kurio pagrindu buvo vykdomi darbai, nustatyta tvarka buvo derinamas su įgaliotomis institucijomis, kurios neprieštaravo darbų vykdymui jų teritorijų ribose nustatyta tvarka. Absurdiška teigti, jog apeliantui vykdant darbus remiantis nustatyta tvarka patvirtintu projektu, darbai buvo vykdomi savavališkai. Net ir tuo atveju, jei leidimas vykdyti medžių kirtimo darbus visgi buvo reikalingas, administracinė atsakomybė apelianto atžvilgiu negali būti taikoma, kadangi jo veiksmai bei nurodymai buvo grindžiami įgaliotu institucijų patvirtintu projektu, o institucijų tarpusavio nesutarimai negali lemti apelianto atsakomybės kilimo. Jo veikoje nagrinėjamo ginčo atveju nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties būtinųjų elementų, t.y. kaltės bei veiksmų neteisėtumo, dėl ko administracinė atsakomybė jam taikyta nepagrįstai.

VĮ Šakių miškų urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o teismo nutartį palikti galioti nepakeistą.

A. L. apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, kadangi nagrinėjamu atveju A. L. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamo ginčo atveju leidimas kirsti mišką valstybei priklausančioje žemėje – pasienio zonoje, nebuvo reikalingas, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) 9 str. 6 d. nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055 „Dėl Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 1-7) patvirtinto Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo 4 punkte nurodoma, kad leidimai neprivalomi privačių miškų savininkams Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799, numatytais atvejais; valstybinių miškų valdytojams, norintiems kirsti medynuose pavienes drebules ir blindes žiemą papildomam žvėrių šėrimui; elektros perdavimo sistemų ir skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrinčioms įmonėms, kai avariniais atvejais kertami sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos, sniegalaužos ir palinkę medžiai, keliantys pavojų elektros, kitų inžinerinių tinklų ir įrenginių eksploatacijai arba eismo saugumui. Darbus atlikusios įmonės per 5 darbo dienas privalo informuoti valstybinio miško valdytoją ar privataus miško savininką apie jų valdose atliktus pavojingų medžių kirtimus. Konstatuojama, kad nagrinėjamoje situacijoje leidimas kirsti mišką pasienio juostoje buvo reikalingas, kadangi tokios išimties minėtas aprašas nenumato.

Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentu, kad nagrinėjamo ginčo atveju administracinė atsakomybė jo atžvilgiu buvo taikyta nepagrįstai, nenustačius esminės administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – kaltės.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d. nustatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia administracinę atsakomybę. Šio pobūdžio bylose be kita ko yra būtina nustatyti, ar asmuo veikė savavališkai.

Savavališku elgesiu laikomas toks elgesys, kuriuo nesilaikoma įstatymų nustatytos tvarkos, veikiama savo veiksmų nesuderinus su kompetentingomis institucijomis, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus.

Nemuno deltos projektų parengtame „Lietuvos Respublikos sienų ženklų valstybės sienos atkarpoje nuo Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos trišalio sankirtos taško iki Nemuno upės įrengimo ir pasienio juostos sutvarkymo projekte“ nurodoma, kad darbus organizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM, projektas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 straipsniu, taip pat Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos valstybių sienos ženklinimo darbų Technine darbų pirkimo užduotimi su priedais. Šakių rajono savivaldybės administracija neprieštaravo, kad pagal parengtą projektą Šakių rajono savivaldybės ribose būtų vykdomi valstybės sienos demarkavimo darbai bei nenurodė priežasčių, dėl ko šie darbai negalėtų būti vykdomi. Projektas, kurio pagrindu buvo vykdomi darbai, nustatyta tvarka buvo derinamas su įgaliotomis institucijomis, kurios neprieštaravo darbų vykdymui jų teritorijų ribose nustatyta tvarka. Sutinkama su apelianto argumentu, kad Valstybei priklausančioje žemėje kirtimai nagrinėjamu atveju buvo vykdomi įgyvendinant įgaliotų institucijų patvirtinta projektą ir jo sprendinius, dėl ko nagrinėjamo byloje buvo nepagrįstai konstatuota, kad medžių kirtimo darbai A. L. pavedimu buvo atliekami savavališkai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vertinant asmens veiksmų pobūdį svarbu atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes, galinčias patvirtinti ar paneigti kokiu pagrindu buvo atliekami miško kirtimo darbai, o vien tai, kad asmuo neturi reikiamo leidimo, savaime negali suponuoti išvados, jog buvo veikiama savavališkai. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad A. L. vykdė jam pavestus darbus savo veiksmų nesuderinęs su kompetentingomis institucijomis, tuo pažeidžiant įstatymų reikalavimus, t. y. savavališkai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 62 str. 2 d. jis traukiamas būti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino įrodymus ir priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis ir VĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. nutarimas naikintini, o administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant A. L. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį ir VĮ (duomenys neskelbtini) 2014 m. birželio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. L. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d., nutraukti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.