- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-06
- Bylos Nr.
- II-9-829/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00369-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Masevičiūtė
- Pažeidėjas
- A. L.
- Advokatai
- Mindaugas Skruibis
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. L., jo atstovui advokatui S. A., protokolą surašiusios institucijos VĮ „Šakių miškų urėdija“ atstovams K. J. ir advokatui Mindaugui Skruibiui,
išnagrinėjusi A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. nurodė, kad 2014-06-11 nutarimu buvo nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 14-15 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, vykdydami jo, kaip statybos darbų vadovo nurodymus, valstybei priklausančioje žemėje savavališkai atliko medžių kirtimą. Nurodo, kad yra įmonės darbų vadovas. Gavęs projektą, kurį rengė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį perskaitė ir pamatęs, kad papildomų derinimų ar leidimų nereikalaujama, pradėjo organizuoti darbų atlikimą. Kirto medžius 13 metų juostoje, kurią sudaro valstybės sienos apsaugos juosta. Šiame plote neturi būti nieko, tik pėdsakų juosta. Viską darė pagal valstybės sienos apsaugos taisykles. Atliekamų darbų pagrindas yra su valstybės sienos apsaugos tarnyba 2013-04-29 sudaryta sutartis, o juos atliekant vadovaujasi projektu.
A. L. atstovas papildomai nurodė, kad protokolas ir nutarimas yra neteisėtas. Protokole neteisingai aiškinami teisės aktai. Nutarimas yra grindžiamas tuo, kad A. L. pažeidė miško kirtimo taisykles. Miškas buvo iškirstas pasienio juostoje, kurioje pagal Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugos įstatymo 22 str. veiklą ir pasienio juostos apsaugą organizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kuri sprendžia ir organizuoja, kas ir kaip turėtų būti daroma nurodomoje teritorijoje. Nori pažymėti, kad atsakomybėn traukiamo asmens ir įmonės veiksmai nebuvo vykdomi savavališkai. Buvo laimėti pirkimai ir darbai buvo vykdomi pagal suderintą projektą, kuriame konkrečiai nurodyta kas turi būti padaryta 130 kilometrų Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Šis projektas suderintas su rajonų savivaldybe, administracijos direktoriumi bei VSAT tarnyba. Kaltė turi būtina sąlyga atsakomybei kilti. Prie skundo pridėjo projekto aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, jog atliekant darbus pagal šį projektą jokie papildomi leidimai ir suderinimai nėra reikalingi. Tai reiškia, kad savivaldybių įgalioti asmenys, administracijų direktoriai, valstybės sienos apsaugos tarnybos atsakingi darbuotojai, kurie tvirtina šitą projektą, pagal savo kompetenciją labai aiškiai nurodo ką įmonė, atliekanti darbus, turi padaryti paminėtame valstybės sienos plote. Kompetentingų institucijų atstovai turėtų geriau žinoti įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų reikalavimus nei darbų vadovas. Dėl šių išdėstytų aplinkybių mano, kad A. L. veiksmuose nebuvo kaltės. Taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad tiek protokolas, tiek nutarimas yra surašytas motyvuojant tuo, kad nukirtus medžius buvo padaryta žala gamtai. Pagal tarptautines sutartis su Rusijos Federacija, kitus teisės aktus, reglamentuojančius valstybės sienos juostos priežiūrą, medžiai ir kiti augalai turi būti iškirsti. Šiuo atveju atsakomybėn traukiamas asmuo, vykdantis šiuos darbus turėtų susimokėti, kad neaugtų medžiai prie sienos. Šie teiginiai yra nepagrįsti, nutarimas turi būti panaikintas ir byla turi būti nutraukta.
Protokolą surašiusios institucijos VĮ „Šakių miškų urėdija“ atstovas K. J. nurodė, kad buvo gauta informacija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kerta mišką neturėdami leidimo. Pagal Miškų įstatymą ir kitus norminius aktus leidimas kirtimui reikalingas. Jų planuose tas miškas yra kaip valstybei priklausantis miškas. Nacionalinė žemės tarnyba pateiktame rašte nurodė, kad žemė ir miškas priklauso valstybei ir yra skirta privatizavimui. Iki šiol Šakių urėdija iki pat sienos su Rusijos Federacija prižiūrėjo miškus, nes nurodomos pasienio juostos įrengtos nebuvo. Kaip supranta, pasienio juosta tik dabar įrenginėjama, kadangi tik po medžių iškirtimo VSAT nustatinėjo kur pasienio juostos ribos turėtų būti.
VĮ „Šakių miškų urėdija“ atstovas M. Skruibis papildomai nurodė, kad joks projektas neturi teisės normų akto galios. Teigti, kad leido mišką kirsti projektas, yra neatsakinga. Miškų įstatymo 9 str. numato, kad yra draudžiama kirsti mišką neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai šis yra reikalingas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-07-14 įsakymu Nr. D1-386 patvirtintas leidimų kirsti išdavimo aprašas, taip pat Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių 10 p. nustato, kad miško valdytojai privalo gauti leidimą kirsti mišką iki kirtimo pradžios. Visuose administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo nurodomuose teisės aktuose nėra niekur parašyta, kad galima nesilaikyti galiojančios tvarkos ir be nustatyto leidimo kirsti valstybei priklausantį mišką. Nutarimas surašytas už tai, kad miškas buvo kertamas neturint leidimo, kuris yra reikalingas, o ne dėl konkrečios žalos padarymo. Žala, kuri yra įrašyta į protokolą gali kisti, tačiau tai nėra šios bylos dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. administracinėn atsakomybėn pagal inkriminuojamus pažeidimus gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris tyčia ar dėl neatsargumo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir norėjo arba sąmoningai leido joms kilti.
Nagrinėjant ATP bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu pareiškėjas yra kaltinamas, ar pareiškėjas kaltas, ar trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.).
A. L. buvo nubaustas 3 000 Lt dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d. už tai, kad 2014 m. balandžio 14-15 dienomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai, vykdydami jo, kaip statybos darbų vadovo nurodymus, valstybei priklausančioje žemėje VĮ Šakių miškų urėdijos Kidulių girininkijos IV miškų grupės Ramoniškių miško kv. 22, sklype 1, 2 neturėdami leidimo savavališkai iškirto 0,3 ha miško.
Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d. nustato, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo 2 000 Lt iki 4 000 Lt su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Ginčo dėl medžių iškirtimo fakto ir kiekio šioje byloje nekyla. Ginčas kyla dėl neteisingo teisės aktų aiškinimo, taip pat administracinio teisės pažeidimo sudėties (subjektyviosios pusės) vertinimo.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 2 str. 11 punkte yra apibrėžiama pasienio juostos sąvoka – prie valstybės sienos esanti pasienio ruožo žemės ar vidaus vandenų dalis, skirta valstybės sienos ženklams, pasienio patrulio takui, inžinerinėms užtvaroms, signalizacijos sistemoms (kompleksams), kitiems valstybės sienos apsaugos objektams bei įrenginiams statyti ir prižiūrėti. To paties įstatymo 21 str. 2 d. numato, kad pasienio juostos ribas vidaus reikalų ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, yra valstybės nuosavybė. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka žemė ir vandenys, kuriais eina pasienio juosta, perduodami naudotis Valstybės sienos apsaugos tarnybai.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo iškirstas miškas, yra miškų ūkio paskirties žemė.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 str. numato, kad jei valstybės siena eina miškais arba krūmais, pasienio juostoje iškertama proskyna. Proskynų ir kitus valstybės sienos tvarkymo darbus organizuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba iš tam tikslui skirtų lėšų. Šiuo atveju sutiktina su institucijos, surašiusios protokolą, atstovo teiginiu, kad šios nagrinėjamos situacijos atveju buvo įrenginėjama pasienio juostą iškertant joje augančius medžius.
Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 26 str. 4 d. numato, kad miškų ūkio paskirties žemėje miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą nustato Miškų įstatymas. Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 9 str. 6 p. numato, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. To paties straipsnio 4 p. numato, kad Miško valdytojai ir naudotojai valstybiniuose miškuose privalo laikytis Nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo taisyklių. Jau paminėtų taisyklių 10 str. numato, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios. Leidimus Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoda Valstybinė miškų tarnyba. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju vykdant miško kirtimo darbus miškų ūkio paskirties žemėje buvo būtinas leidimas šiems darbams atlikti, todėl nepagrįsti A. L. bei jo atstovo teiginiai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 22 str., tokie leidimai miško kirtimui nėra reikalingi. Jokių išimčių šis įstatymas nenumato, kaip ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. atstovas nurodo, kad atsakomybėn traukiamo asmens ir įmonės veiksmai nebuvo vykdomi savavališkai, kadangi buvo laimėti pirkimai ir darbai buvo vykdomi pagal suderintą projektą, kuriame konkrečiai nurodyta kas turi būti padaryta 130 kilometrų Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Prie projekto pridėtame aiškinamajame rašte nurodyta, jog atliekant darbus pagal šį projektą jokie papildomi leidimai ir suderinimai nėra reikalingi. Teismas laiko nepagrįstus šiuos teiginius, kadangi iš techninės darbų pirkimo užduoties yra nustatyta, kad būtent rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal konkurso sąlygų 1 priedo 29 punktą buvo nustatyti reikalavimai bendradarbiauti su valstybės institucijomis bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis užsakant, gaunant, derinant ir tvirtinant statybos darbams reikalingus dokumentus bei derinant medžių, krūmų kirtimo, žemės kasinėjimo ir kitus darbus.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, organizavo darbus, kurių metu savavališkai buvo iškirsta 0,3 ha miško plotas. Teismas sprendžia, kad rangovas privalo žinoti apie projekto reikalavimus ir turi jų laikytis. Negalint įgyvendinti projekto reikalavimų, rangovas privalėjo kreiptis į kompetentingas institucijas bei iš naujo atlikti derinimus. Techninis projektas ar aiškinamasis raštas nėra leidimas vykdyti miško kirtimo darbus valstybei priklausančioje miškų ūkio paskirties žemėje. Kadangi A. L., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbų vadovas, organizavo darbus savavališkai, tai yra neturėdamas leidimo plynai iškirto 0,3 ha miško, tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 62 str. 2 d. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas bei teisingas, kurį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl VĮ Šakių miškų urėdijos 2014-06-11 priimtas nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300 str., 301 str., 302 str. 1 d. 1 p., 4 d. – 6 d., teismas
nutaria:
palikti VĮ Šakių miškų urėdijos 2014-06-11 priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 1 AM 099853 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui. apeliacinį skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.