Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei ir Elonai Mackutei (skelbiant sprendimą), dalyvaujant ieškovo UAB ,,Ekspetra“ atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui, atsakovo UAB ,,Transspectrum“ atstovui advokatui Vaidui Jurčikoniui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Ekspetra“ ieškinį atsakovui UAB ,,Transspectrum“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad šalys 2010 m. gegužės 26 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS-100526 (toliau tekste – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui transporto priemonę krovininį automobilį - IVECO AS440S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WJMM1VSK00C130628, už 66.846,21 Lt. Atsiskaitymas buvo išdėstytas dalimis pagal Sutarties priedą Nr.2. Sutarties priedu Nr.1 įformintas parduotos transporto priemonės priėmimas – perdavimas (6-10 b.l. c/b Nr. 2-177-839/2012). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai (LR CK 6.305 str.).

Sutarties 4.1 punktu šalys nustatė, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo galutinio atsiskaitymo. Ieškovas perdavė atsakovui automobilį, tačiau atsakovas sumokėjo tik dalį kainos, liko skolingas 17.000 Lt, už Sutarties netinkamą vykdymą paskaičiuota 6.120,00 Lt delspinigių.

Ieškovas, kad ginti savo pažeistas teises, nes atsakovas nesilaikė Sutartimi nustatytų mokėjimo terminų, dar 2011-10-24 kreipėsi į teismą išreikalauti iš atsakovo jam perduotą Sutarties pagrindu krovininį automobilį - IVECO AS440S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. WJMM1VSK00C130628, tačiau 2012-06-18 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-177-839/2012 (5-6 b.l.) ieškinys šioje dalyje buvo atmestas, nes automobilis 2010-06-09 buvo užregistruotas atsakovo vardu bei 2011-09-09 įregistruotas automobilio įkeitimas sutartinio įkeitimo lakštu, id. kodas 07/2/2011/0002085 (LR CK 6.345 str.1 d.), todėl šuo ieškiniu ieškovas prašo priteisti likusią nesumokėtą skolos dalį – 17.000,00 Lt.

Šioje byloje nebuvo nagrinėjimo dalykas tai, ar pagal ieškovo 2011-09-14 apmokėjimui išrašytą PVM sąskaitą - faktūrą atsakovui buvo perduotos sąskaitoje nurodytos prekės, ar ne, ir todėl nesprendžiama, ar atsakovo mokėjimo pavedimu 2011-09-15 pervesti 6.575,14 Lt, atsakovo teigimu, jam prekių negavus, sumokėti pagrįstai (36-37 b.l., c/b Nr.2-177-839/2012).

Nors atsakovas 2012-10-11 siuntė ieškovui pretenziją, kuria siekė gauti sutikimą, kad būtų įskaityti atsakovo sumokėti 6.575,14 Lt kaip apmokėjimas pagal Sutartį, o ne pagal PVM sąskaitą – faktūrą EUE Nr.0000542 (21 b.l.), tačiau pretenzija buvo siunčiama jau po šios civilinės bylos iškėlimo, pretenzija buvo siekiama arba įskaityti minėtą sumą, arba kad ji būtų grąžinta atsakovui. LR CK 6.134 str. nustato, kad draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie yra ginčijami teisme.

2012-06-18 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-177-839/2012 buvo nustatyta, kad, nors pagal CK 6.131 str. 1 ir 2 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo ir įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai, tačiau įrodymų, kad dėl dalies skolos įvyko įskaitymas, kaip tai nustato įstatymas, byloje nėra pateikta, todėl nėra pagrindo laikyti įrodytas aplinkybes dėl 6.575,14 Lt įskaitymo (5-6 b.l.,36-37 b.l. c/b Nr. 2-177-839/2012 ).

Atsakovo argumentai, kad jo skola yra tik 10.424,86 Lt atmestini kaip nepagrįsti, nes nėra įrodymų, kad atsakovo prievolė šioje dalyje būtų pasibaigusi tarp šalių atliktu įskaitymu (LR CK 6.130 str. 1d.).

Nėra duomenų, kad atsakovas iki Sutartimi nustatyto termino - 2011-06-01 (9 b.l. c/b Nr.2-177-839-2012) būtų įvykdęs piniginę prievolę visiškai atsiskaityti už parduotą automobilį, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas prievolės, kylančios iš sutarties (LR CK 6.2. str.), turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str., 6.200 str.), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (LR CK 6.59 str.), o sutarties nevykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (LR CK 6.205 str.).

Prievolės baigiasi, kai jos tinkamai įvykdomos (LR CK 6.123 str. 1d.). Atsakovo piniginė prievolė pagal Sutartį įvykdyta tik iš dalies, terminas įvykdyti Sutartį jau pasibaigęs. Iš atsakovo ieškovui, ginant jo teises, priteistina 17.000,00 Lt skola pagal 2010 m. gegužės 26 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. PPS-100526, kurios pagrindu ieškovas pardavė atsakovui transporto priemonę krovininį automobilį - IVECO AS440S43, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes tokios sumos už jam perduotą minėtą prekę atsakovas nesumokėjo iki šiol (LR CK 6.305 str. 1d., 6.314 str.).

Nors ieškovas dublike nurodė, kad ieškovas ieškinį mažina 1 tūkstančiu litų, tačiau ieškinio šioje dalyje neatsisakė, minėta suma atsakovo buvo sumokėta dar iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškinys dalyje dėl 1 tūkstančio litų skolos priteisimo atmestinas.

Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, laikoma, kad sutartis yra pažeista (LR CK 6.59 str., 6.200 str.1d., 6.205 str.), dėl to atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kuri apima dvi formas - nuostolių atlyginimą ar netesybų (delspinigių, baudos) sumokėjimą (LR CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip jau nustatyta, atsakovo neteisėti veiksmai, vykdant sutartį, pasireiškė sutarties netinkamu vykdymu (savalaikiai nemokėjo) (LR CK 6.205 str., 6.246 str. 1 d.).

LR CK 6.248 str. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė, kuri gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (LR CK 6.249 str.). Taigi tikėtina, kad ieškovas patyrė jo nurodyto dydžio (6.120,00 Lt) nuostolių dėl atsakovo Sutarties netinkamo vykdymo.

LR CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovo elgesys (netinkamas prievolės vykdymas) yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis. Laikytina nustatyta, kad atsakovui netinkamai vykdžius sutartį, t.y. vienašališkai atsisakius ją iš dalies vykdyti, tarp šių jo veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių yra priežastinis ryšys.

Nustačius visas keturias sąlygas - neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 str. 1 d.), priežastinis ryšys (LR CK 6.247 str.), kaltė (LR CK 6.248 str.), nuostoliai (LR CK 6.249 str.) - atsakovo atžvilgiu yra pagrindas taikyti sutartinę civilinę atsakomybę.

Šalys rašytine tvarka (LR CK 6.72 str.) susitarė, kad atsakovas mokės ieškovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas prašo priteisti delspinigius nuo skolos sumos – 17.000,00 Lt (už 180 dienų, 0,2 proc. dydžio) – 6.120,00 Lt.

Sutarties šalys yra privatūs pelno siekiantys juridiniai asmenys, jie dėl delspinigių dydžio – 0,2 proc. (Sutarties 2.7 p.) buvo susitarę įstatymo nustatyta tvarka (LR CK 6.72 str.). Nors atsakovas nurodė, kad turėtų būti skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai, tačiau Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., pagrindu finansų ministro priimamais įsakymais, tame tarpe ir atsakovo nurodytu įsakymu Nr. 1K-292, priimtu 2012 m. rugpjūčio 27 d., vadovautis nėra teisinio pagrindo, nes minėtas įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką, o taip pat šis įstatymas skirtas užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, įgyvendinimą.

Nors atsakovas nurodė, jog Sutartį sudarė darbuotojas, kuris iki Sutarties sudarymo dirbo trumpą laiką, nebuvo patyręs derybininkas, todėl nepastebėjo, kad delspinigių dydis yra nepagrįstai didelis, tačiau tokių įrodymų nepateikė, Sutarties sąlygų neginčijo, LR CK 6.204 straipsnyje nustatyta tvarka dėl Sutarties nutraukimo ar jos sąlygų pakeitimo į ieškovą ir teismą, jei manė, kad dėl pasikeitusių aplinkybių atsakovui tapo sudėtingiau vykdyti Sutartį, nesikreipė.

Taigi darytina išvada, kad abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turėjo patirties verslo bei derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, todėl nėra pagrindo teismui iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

2012-06-18 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-177-839/2012 buvo priteistos Sutartimi šalių sulygto dydžio netesybos, nors atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad delspinigiai yra per dideli, atsižvelgiant į likusią skolos dalį (5-6 b.l.). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs ir yra visiems privalomas (LR CPK 18 str.).

Nors atsakovas dar kartą pareiškė prašymą sumažinti netesybų dydį tuo pačiu pagrindu, t.y., kad prievolė iš dalies įvykdyta, netesybos yra neprotingo dydžio (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str.), tačiau teismas negali padaryti kitokią išvadą, nei buvo padaryta minėtu teismo sprendimu, nes nuo teismo sprendimo priėmimo padėtis niekuo nepasikeitė, atsakovas daugiau skolos nepadengė (paskutinis mokėjimas atliktas 2011-10-13, likusios skolos sumos negrąžina iki šiol, savo veiksmais (pažeidė Sutarties sąlygą) atėmė iš ieškovo galimybę Sutartį nutraukti ir išreikalauti automobilį.

Tai, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 5 tūkstančius litų minėtu teismo sprendimu priteistų delspinigių (38-40 b.l.), jokios įtakos, sprendžiant dėl priteistinų delspinigių dydžio, neturi.

Delspinigių paskirtis – užtikrinti, kad pavėluotų mokėjimų pasekmės būtų tokios, kurios neskatintų skolininko praleidinėti prievolių vykdymo terminų. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo prašomų priteisti delspinigių suma yra aiškiai per didelės arba neprotingai didelės netesybos, prieštaraujančios pagrindiniams civilinių teisinių santykių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo – principams, todėl jas mažinti pagrindo nėra, ieškovui iš atsakovo priteistina 6.120,00 Lt delspinigių nuo 17.000,00 Lt skolos sumos (už 180 dienų, 0,2 proc. dydžio) (LR CK 6.71 str., 6.72 str.). Kitoje dalyje (360,00 Lt) ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas, nes pagal ieškinį delspinigiai buvo apskaičiuoti ne nuo 17 tūkstančių, o nuo 18.000,00 Lt skolos sumos, ieškinio šioje dalyje ieškovas neatsisakė.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareiga mokėti šias palūkanas (vadinamas procesinėmis) atsiranda iš įstatymo (LR CK 6.37 str. 2 d.). Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Tokių palūkanų dydžiai nurodyti LR CK 6.210 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, taikytinos, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Pažymėtina, kad nurodytas palūkanų dydis taikomas tuo atveju, jeigu įstatymu ar sutartimi nenustatytas kitoks palūkanų dydis. Ieškovas prašė priteisti 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Taigi ieškovo prašomas priteisti palūkanas ir jų dydį (6 proc.) reglamentuoja įstatymai, todėl ieškovo reikalavimas laikytinas pagrįstu, teisėtu, įrodytu ir tenkintinas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos (LR CK 6.210 str. 2 d.) nuo 17.000,00 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo, t.y. nuo 2012-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškinys patenkintas iš dalies, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 734,40 Lt žyminiu mokesčiu (11 b.l.), advokatui už teisinę pagalbą 2012-01-15 (37 b.l.) sumokėjo 700,00 Lt (atstovavimas, dokumento surašymas). Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 98 str.).

Ieškovo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieškinį – 2.550,00 Lt ), 8.3p. (už dubliką – 1.487,50 Lt), 8.18p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 150,00 Lt) pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis – 700,00 Lt atitinka protingumo kriterijus.

Iš atsakovo, ieškinį patenkinus 94.44 proc., atsižvelgiant, kad abiejų šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, priteistina viso 661.08 Lt išlaidų už advokato pagalbą ir 693.57 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 93 str., 98 str.).

Byloje susidarė 9,94 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovui tektų pareiga atlyginti 94.44 proc. šių išlaidų - 9,38 Lt, tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jų suma būtų mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Transspectrum“, įmonės kodas 302495097, ieškovo UAB ,,Ekspetra“, įmonės kodas 183829122, naudai 17.000,00 Lt skolą, 6.120.00 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas nuo 23.120.00 Lt, skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2012-09-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 693.57 Lt žyminio mokesčio, 661.08 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.