Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2023-05-05 · Baudžiamoji byla Nr. e1-713-1124/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2023-05-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-838-1196/2023Nutartis · 2023-11-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-05
Bylos Nr.
e1-713-1124/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12488-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
L. R. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. e1-713-1124/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12488-2023-3Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2023 m. gegužės 5 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, skirta 8 MGL (400 Eur) bauda. 2021 m. birželio 30 d. bauda sumokėta;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė bausmė – du mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po trisdešimt valandų per mėnesį visuomenės labui. 2022 m. liepos 5 d. išbrauktas iš probuojamų asmens duomenų registro,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. L. R. R., smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sugyventinei G. N.), o būtent – jis 2023 m. balandžio 8 d. apie 6 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu – (duomenys neskelbtini)., kuriame gyvena kartu su sugyventine G. N., kilusio konflikto su G. N. metu, priėjo prie ant lovos sėdinčios G. N. ir tyčia rankomis (delnais ir kumščiais) sudavė ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius jai į veidą ir galvos sritį, tyčia rankomis suėmęs G. N. už abiejų rankų, bei vėliau už plaukų, tampė ją po kambarį, po ko G. N. bandant išeiti iš kambario, su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą G. N. į pilvo sritį, taip pat jis tyčia rankomis suėmęs G. N. už abiejų rankų, bei vėliau už plaukų, tampė ją po butą, ir namo laiptinėje, taip padarydamas nukentėjusiajai G. N. daugybines poodines kraujosruvas veide, iki 2 cm skersmens, galvos minkštųjų audinių patinimus („guzus“), poodines kraujosruvas: dešiniame žaste, 5 ir 6 cm skersmens, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje, 3 cm skersmens, kairio raktikaulio srityje, 2 cm skersmens, kairiame žaste, 2 cm skersmens, odos nubrozdinimus abiejose pėdose, po maždaug 1x4 cm poodinę kraujosruvą dešinėje kojoje, nagų pažeidimus: dešinės plaštakos II piršto ir kairės plaštakos IV piršto (dalinai išrauti iš guolio), kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo L. R. R. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis L. R. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Nurodė, kad G. N. yra jo sugyventinė, kartu jie gyvena ir bendrą ūkį veda apie 1,5 m., gyvena nuomojamame bute adresu – (duomenys neskelbtini). Iki šio įvykio smurto atvejų jų šeimoje nebuvo, šis smurto atvejis yra pirmasis. 2023 m. balandžio 7 d. Lentvaryje jis kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, tuo metu G. N. buvo jų nuomojamame bute, jie buvo susipykę, todėl buvo atskirai. Po vidurnakčio, t. y. 2023 m. balandžio 8 d. apie 2 val., jis paprašė G. N., kad ji atvažiuotų jį paimti. Jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau jokio konflikto nekėlė, santykių nesiaiškino. Jie grįžo į namus apie 2.30 val., nors jis ir buvo stipriai neblaivus, tačiau norėjo dar išgerti, todėl atsidarė viskio butelį ir vienas jį vartojo, tuo metu G. N. buvo vonioje. Bevartodamas alkoholį, jis nusprendė nueiti pasivaikščioti prie ežero, atgal į namus grįžo apie 6 val.. Jam grįžus, G. N. jau miegojo miegamajame. Jis prisimena, kad atėjo į miegamąjį ir pradėjo žodinį konfliktą, pradėjo lovoje stumdyti G. N., tuomet kambaryje įjungė šviesą ir priėjo prie jos, ji sėdėjo ant lovos, jis atsisėdo šalia ir dėl girtumo bei pykčio nesusivaldęs G. N. rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veido ir galvos sritis. Po suduotų smūgių G. N. bandė išeiti iš miegamojo, jis jai neleido to padaryti, todėl kambaryje ją tampė už rankų bei plaukų, matydamas, kad ji išeina iš kambario, su koja spyrė jai vieną kartą į pilvo sritį. Netrukus jų susistumdymas persikėlė į svetainę, kur G. N. stovint jis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius su rankoje laikoma sofos atlošo medžiagine pagalve, smūgius su pagalve sudavė į galvos sritį, po šių smūgių G. N. nubėgo į miegamąjį, kur paskambino policijai. Netrukus ji išėjo iš namų, jis suprato, kad ji lauke lauks policijos pareigūnų, todėl nuėjo paskui, bandė įkalbėti grįžti atgal į namus, tačiau ji nesutiko. Todėl jis nusprendė ją palikti ir pėsčiomis eiti į traukinių stotį. Atėjęs į stotį, su traukiniu nuvažiavo į Lentvarį ir visą laiką buvo pas tėvus. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos gailisi, niekaip nepateisina savo smurtinio elgesio, smerkia save dėl to, kad smurtavo prieš G. N.. Kai tik jam bus leista bendrauti su G. N., jis jos atsiprašys ir daugiau niekada jos atžvilgiu nesmurtaus. Jis informuotas apie galimybę baigti tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu, tam neprieštarauja ir sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Esant galimybei pageidauja, jog jam būtų paskirta bausmė – viešieji darbai. Neprisimena, kad jis rankose būtų laikęs peilį ir jį būtų rodęs G. N..

4.2. Kaltinamasis L. R. R. papildomos apklausos metu parodė, su jam pareikštu įtarimu susipažino, esmę suprato, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Anksčiau savo duotus parodymus prisimena, jų laikosi. Papildomai nori parodyti, kad fiziškai smurtavo prieš G. N. dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, savo elgesio nepateisina, tačiau, būdamas blaivus, taip tikrai nebūtų pasielgęs. Konflikto metu miegamajame G. N. rankomis, o tiksliau – delnais ir kumščiais, sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius jai į veido ir galvos sritis, po ko G. N. norėjo išeiti iš miegamojo, todėl jis sugriebė ją už abiejų rankų ir neišleido jos iš kambario, nenorėjo jos paleisti, o ji vis tiek bandė išeiti, todėl jis ją tampė miegamajame. Po to rankomis sugriebė jai už plaukų ir juos tampė bei su koja vieną kartą spyrė jai į pilvo sritį. Tęsiantis konfliktui, sugriebęs G. N. už abiejų rankų ir plaukų, tampė ją po visą butą. Kuomet G. N. išbėgo iš buto į laiptinę, jis nubėgo paskui, būnant laiptinėje, ją toliau tampė, tempė ją į namus, prašė eiti kartu, tačiau ji kategoriškai nesutiko. Kuomet laiptinėje tempė G. N., jis matė, kad ji taip pat nuo jo veiksmų patyrė ir pėdų sužalojimus. Kokiu būtent momentu G. N. padarė nagų pažeidimus, tikrai negali nurodyti, tačiau juos jai padarė jis, kadangi ji nesigynė ir jo įvykio metu nesužalojo. Supratęs, kad atvažiuoja policija ir kad G. N. kartu su juo į namus neis, jis ją paliko laiptinėje, o pats pasišalino link (duomenys neskelbtini) ežero.

4.3. Nukentėjusioji G. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad kartu su kaltinamuoju veda bendrą ūkį maždaug 1 metus 4 mėn.. Vaikų bendrų neturi. 2023 m. balandžio 7 d. dienos metu ji su L. R. R. susipyko, kadangi jis jai pradėjo priekaištauti, kad ji yra jam neištikima. Nenorėdama tęsti konflikto, apie 17 val. ji išvažiavo iš namų (duomenys neskelbtini), nusprendė pasivažinėti. Apie 19:30 val. jis jai parašė, paklausė, ar ji galės jį paimti iš Lentvario, nes jis su savo draugais nori išgerti alkoholio. Ji atsakė, kad galės. Kadangi išvažiuodama iš namų buvo palikusi buto raktus, apie 23:00 val. ji nuvažiavo pas jį į Lentvarį, paėmė raktus ir vėl išvažiavo. To susitikimo metu jis tiesiog pro automobilio langą padavė jai raktus, tačiau jie nekalbėjo. Minėto adreso Lentvaryje ji nežino, žino, kaip ten nuvažiuoti, bet nei gatvės, nei namo numerio nurodyti negali. Apie 01:00 val. jie vėl susirašė, ji paklausė, kada jį paimti iš draugų, jis nurodė, kad už pusvalandžio. Kai ji atvažiavo jį paimti, jie gražiai bendravo, konfliktas buvo pamirštas. Ji matė, kad jis neblaivus, tačiau nebuvo visiškai girtas. Kol važiavo į namus, bendravo normaliai. Grįžus į butą (duomenys neskelbtini), ji nuėjo į dušą, ruošėsi eiti miegoti. Kol ji buvo duše, jis atsidarė butelį alkoholinio gėrimo – viskio, ir pradėjo jį vartoti. Tuo metu, jai būnant duše, jis vėl pradėjo jai rašyti žinutes, ją įžeidinėti. Kadangi jis buvo neblaivus, nusprendė į jo žinutes neatsakinėti, nekonfliktuoti. Maždaug pora valandų jis vienas buto svetainėje vartojo alkoholį, jie nebendravo. Apie 4 val. jis jai pasakė, kad taip nebegali. Jis apsirengė, pasiėmė butelį viskio, sultis ir pasakė, kad išeis. Ji atsikėlė iš lovos, apsirengė ir pasakė jam, kad jis niekur neitų, nes yra neblaivus ir gali kas nors nutikti. Jis atsakė, kad nebenori būti namuose, ir nurodė jį išleisti. Ji neleido jam praeiti, užrakino duris ir liepė eiti miegoti. Jis atsakė, kad jeigu ji jo neišleis, jis iššoks pro balkoną. Ji atsakė, kad jeigu jis nori, ji pati gali jį nuvežti pas jo tėvus į Lentvarį, tačiau vieno neišleis. Jis atsakė, kad nenori, kad ji kur nors jį vežtų, nori išeiti. Jis išsitraukė raktus, atsirakino duris ir išėjo. Apie 6 val. jis grįžo į namus. Jis grįžęs nusirengė ir atsigulė į lovą. Iš pradžių jis bandė ją kalbinti, klausė, kodėl ji taip elgiasi. Ji jam nieko neatsakinėjo. Tada jis rankomis ją pastūmė. Ji jam pasakė, kad jis nusiramintų ir miegotų. Tačiau jis nesiliovė. Jis lovoje atsistojo ir koja užmynė jai ant galvos. Ji priešinosi, jai pavyko jį nustumti. Ji pasakė, kad jis paliktų ją ramybėje, kad ji išeis iš namų. Jis sugriebė ją už marškinėlių ir neleido atsikelti iš lovos, pasakė, kad ji niekur neis. Ji priešinosi, bandė keltis, jis neleido. Jie taip tampėsi ant lovos, po to jis atsikėlė, įjungė šviesą. Jis jai kažką sakė, tačiau negali pasakyti ką. Ji, pusiau gulėdama, sėdėjo nugara atsirėmusi į lovos atlošą, o jis, pusiau prisėdęs, jai iš priekio kažką sakė ir tuo pačiu smūgiavo jai į veidą ir galvą. Tuo metu jis jai sudavė ne mažiau negu 5 smūgius, į veidą smūgiavo delnu, o per galvą labiau kumščiais. Ji bandė stotis, bėgti, tačiau jis vis pagaudavo ją ir numesdavo atgal ant lovos, neleido jai išeiti iš kambario. Jis ją sugriebdavo už marškinėlių, kuriuos suplėšė. Taip pat tampė ją už plaukų. Jis griebdavo ją už rankų, neleisdamas pabėgti, jai ant abiejų rankų (šiek tiek žemiau pečių, bet aukščiau alkūnių) liko kraujosruvos. Ji šaukė, kad iškvies policiją, tačiau jis patraukė nuo jos telefoną. Tada kažkuriuo momentu ji paėmė jo telefoną, bet jai nepavyko jo atrakinti ir išsikviesti pagalbos, jis atėmė ir telefoną. Kažkuriuo momentu jis jai spyrė koja į dešinį šoną. Nuo šio smūgio jai skaudėjo, tačiau šiuo metu skausmo nejaučia. Kažkuriuo momentu jis buvo nuėjęs į svetainę ir grįžo į miegamąjį, laikydamas rankoje peilį. Jis, stovėdamas tarpduryje tarp miegamojo ir svetainės, laikydamas peilį sakė, kad ją papjaus. Jai pavyko jį įkalbėti, kad jis padėtų peilį. Jis nuėjo į virtuvę ir jį padėjo, po to grįžo ir toliau pradėjo ją mušti. Ji šaukė, kvietėsi pagalbos ir kažkuriuo momentu jai pavyko pro jį prabėgti link buto įėjimo durų. Ji nubėgo, norėdama pabėgti, bet jis ją pagavo, ji nespėjo išbėgti į laiptinę. Jis įsitraukė ją atgal į svetainę ir ten toliau bandė mušti rankomis, paėmęs sofos atlošo pagalvę, smūgiavo jai per galvą. Jam atsitraukus, ji išgirdo, kad laiptinėje lyg atsidarė kaimynų durys, ji nubėgo prie buto durų ir šaukdama prašė pagalbos, prašė iškviesti policiją. Jis ją įsitempė vėl į buto vidų, pasakė, kad ji kvaila, kad ji abiem sugadins gyvenimą. Tačiau tokio jos šaukimo jis išsigando, nes šiek tiek nurimo. Tuo momentu ji nubėgo į miegamąjį, paėmė savo telefoną ir pati surinko Bendrojo pagalbos centro numerį. Pamatęs, kad ji skambina policijai, jis nurimo ir, kol ji kalbėjo, bandė tyliai jai sakyti, klausti, ką ji daro, ar iš tiesų ji taip elgiasi. Po skambučio jis jai nesmūgiavo. Ji greitai nuėjo į vonią, apsirengė ir nuėjo link buto durų, kad galėtų įleisti policiją. Jis nebandė jos sulaikyti, ji nuėjo į laiptinę, į apačią prie durų. Ji galvojo, kad jis bėgs į viršų, slėpsis, tačiau po kurio laiko jis nusileido pas ją, ji tada išėjo į lauką. Jis priėjęs bandė jai sakyti, kad ji eitų į namus. Tada jis įsitempė ją į laiptinę. Tuo metu ji nusibrozdino kojas į lauko plyteles, nes buvo basa. Ji bandė laikytis laiptinėje, tačiau jis laikė duris ir jos neišleido. Tada jis pabandė ją nutempti į butą, bet ji įsikibo į laiptinės turėklą ir niekur su juo nenuėjo. Jis jai pasakė, kad jeigu ji sugadins jam gyvenimą, jis sugadins gyvenimą jai. Jis pradarė lauko duris, pažiūrėjo, kad nėra policijos, ir tada pabėgo link (duomenys neskelbtini) ežero. Pamačiusi, kad jis pabėgo, ji grįžo į savo butą, kur sulaukė policijos. Jai sunku pasakoti visų įvykių eigą, kadangi buvo stipriai susijaudinusi, išsigandusi, ji manė, kad jis gali ją užmušti, kadangi buvo labai agresyvus. Jai buvo šokas. Bendrai rankų delnais ir kumščiais jis jai sudavė ne mažiau negu 20 smūgių, kurių didžioji dalis buvo į galvos ir veido sritį. Smulkiai pasakyti, kuriuo metu kiek smūgių jis sudavė, ji negali, jai buvo isterija. Anksčiau yra buvę atvejų, kad jis ją pastumtų, tačiau tokio agresyvaus ji jo dar nematė. Ji bijo, nenori, kad jis prie jos artintųsi. Atvykusi greitoji medicinos pagalba ją apžiūrėjo ir nuvežė į Elektrėnų ligoninę, kur jai nustatė daugybines kraujosruvas veido, ausų srityse, dešinio žasto bei dilbio srityje, kairio raktikaulio ir žasto srityje, taip pat abiejų pėdų nubrozdinimus, dešinės plaštakos II piršto ir kairės plaštakos IV piršto nagų pažeidimus, dalinai išrautus nagus iš guolio. Dėl savo sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Teisė reikšti civilinį ieškinį jai yra išaiškinta, ieškinį pareikš tyrimo eigoje.

4.4. Nukentėjusioji G. N., apklausta papildomai, paaiškino, kad 2023 m. balandžio 8 d. buvo vykdoma jos apklausa, kurios metu nurodė visas aplinkybes dėl tiriamo įvykio. Apklausos metu ji buvo labai susijaudinusi, todėl šios papildomos apklausos metu nori duoti teisingus bei informatyvesnius parodymus. Kaip jau buvo nurodžiusi, 2023 m. balandžio 8 d. apie 6 val., bute, kurį nuomojasi kartu su L. R. R., adresu – (duomenys neskelbtini)., miegamajame tarp jų kilo žodinis konfliktas, jo iniciatorius buvo L. R. R.. Konflikto metu L. R. R., jai gulint lovoje, su koja atsistojo ant galvos, šis jo atliktas veiksmas jai nesukėlė nei momentinio, nei fizinio skausmo. Tęsiantis konfliktui, L. R. R. atsistojo nuo lovos, įjungė kambaryje šviesą ir priėjo prie jos (ji sėdėjo ant lovos). Atsisėdęs priešais ją, jis rankomis sudavė jai ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius į veido ir galvos sritis, po šių suduotų smūgių ji bandė pabėgti iš miegamojo, tačiau L. R. R. ją visais įmanomais būdais bandė sulaikyti, jis suprato, kad ji bandys skambinti policijai. Jis, bandydamas jos neišleisti iš kambario, ją tampė už abiejų rankų, už marškinėlių, kuriuos suplėšė, plaukų bei su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, po visų šių jo veiksmų ji nenugriuvo, tačiau jautė fizinį skausmą. Netrukus jų susistumdymas persikėlė į koridorių, L. R. R. nuėjo į virtuvę ir po akimirkos koridoriuje pasirodė su rankoje laikomu peiliu, ar jis jai ką nors sakė ir ką būtent, ji jau tikrai neprisimena, gali tik patvirtinti, jog tai buvo tik momentinė vaizdinė L. R. R. priemonė, po to jis iš karto grįžo atgal į virtuvę ir peilį padėjo į vietą, šis L.R. R. veiksmas jai nesukėlė realaus pavojaus, neprivertė išsigąsti, ar manyti, jog jis ketina ją nužudyti, ar sunkiai sutrikdyti jai sveikatą. Toliau tęsiantis konfliktui svetainėje, L. R. R. jai stovint sudavė ne mažiau kaip tris smūgius su rankoje laikoma sofos atlošo medžiagine pagalve, smūgius su pagalve sudavė į galvos sritį, po suduotų smūgiu ji nenugriuvo, šie suduoti smūgiai su pagalve jai nei momentinio, nei fizinio skausmo nesukėlė, kažkuriuo momentu ji išbėgo iš svetainės, nubėgo į miegamąjį, ten buvo jos mobilaus ryšio telefonas. Ji greitai surinko Bendrąjį pagalbos numerį – 112. Kai ją sujungė su operatoriumi, tuo momentu į kambarį atėjo L. R. R., jis suprato, kad ji jau kalba su operatoriumi, kuris į namus kviečia policijos pareigūnus, todėl daugiau jos atžvilgiu smurto nenaudojo. Po skambučio ji apsirengė ir, būdama basa, išėjo į laiptinę laukti atvykstančių policijos pareigūnų. Būnant laiptinėje, atėjo L.R. R., jam atėjus, ji norėjo išeiti į daugiabučio kiemą, tačiau jis ją laikydamas už rankos bandė vestis atgal į butą, ji jam priešinosi, nenorėjo eiti su juo į namus, besipriešindama, ji susižalojo kojų pėdas į trinkeles, tačiau jas susižalojo pati, kadangi buvo basomis kojomis, dėl šių jos pėdų sužalojimų L. R. R. nekaltas, ji juos patyrė pati. Žino, kad pirminės apklausos metu nurodė, jog L. R. R. rankomis bendrai jai sudavė apie 20 (dvidešimt) smūgių į veido ir galvos sritis, tačiau, po įvykio nurimus emocijoms, jai pavyko atskirti tikruosius suduotus smūgius nuo stumdymų ir tampymo, taip pat atskyrė smūgius, kurie jai sukėlė fizinį skausmą, o kurie nesukėlė nei momentinio, nei fizinio skausmo. Patvirtina, kad L.R. R. jai sukėlė fizinį skausmą, atlikdamas šiuos smurtinius veiksmus: miegamajame, jai sėdint ant lovos, rankomis sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius į veido ir galvos sritis, neleisdamas išeiti iš kambario, tampė abi rankas, už plaukų bei su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į pilvo sritį, visi šie nurodyti L. R. R. smurtiniai veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kiti, kuriuos ji nurodė būdama labai susijaudinusi pirminės apklausos metu, jai nesukėlė nei momentinio, nei fizinio skausmo. Nors tarp jos ir L.R. R. įvyko konfliktas, kurio metu jis jos atžvilgiu smurtavo, tačiau ji jam ketina atleisti ir pasibaigus tyrimui toliau su juo gyventi. Todėl ji L. R. R. nereiškia jokių pretenzijų.

4.5. Asmens apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrint G. N. veidą, matomi paraudimai ant abiejų skruostų, kaktos, kaklo, akių srityse,. G. N. taip pat parodė abi rankas ir pečius, ant jų matomi paraudimai ir kraujosruvos. Taip pat apžiūros metu matomas nubrozdinimas ant dešinės kojos pėdos. Apžiūros metu G. N. dešinės plaštakos II piršto nago sritis ir kairės plaštakos IV piršto nago sritis yra užbintuotos, matoma, kad medžiaga permirkusi raudonos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Visi G. N. parodyti sužalojimai nufotografuoti.

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas daugiabučio namo, adresu – (duomenys neskelbtini), butas. Butas yra trečiame aukšte. Užėjus į kambarį, kuriame vyko konfliktas, tiesiai stovi lova, ant jos – išmėtyta patalynė. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, nieko nepaimta.

4.7. Daiktų apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimi įvykio vietoje nukentėjusiosios G. N. pateikti rausvos spalvos marškinėliai. Marškinėliai yra visiškai suplėšyti. Ant marškinėlių kraujo dėmių nestebima.

4.8. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. PSS-20230408-064957UTC+0300, vaizdo įrašo trukmė – 30 min. 00 s. Paleidus vaizdo įrašą matomas kairės pusės apačioje esantis vaizdo įrašo pavadinimas PSS-20230408-064957UTC+0300, matyti, kad vaizdo ir garso įrašas daromas 2023 m. balandžio 8 d. 06.49 val. Tyrimo metu nustatyta, kad su kūno kamera vaizdo ir garso įrašą daro Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK RS vyresnioji tyrėja Evelina Romerytė–Bliujienė, taip pat nustatyta, kad su E. Romeryte–Bliujiene kartu dirba vyriausiasis patrulis Petras Druskis. Nuo vaizdo įrašo pradžios fiksuojama, kaip policijos pareigūnai vyksta į iškvietimą, tyrimo metu nustatyta, kad adresu – (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo 01 min. 12 s. buto Nr. 9 duris atidaro mergina, tyrimo metu nustatyta, kad tai – nukentėjusioji G. N.. Vaizdo įrašo 01 min. 21 s. policijos pareigūnai užeina į svetainę, matoma išmėtyti daiktai bei rūbai. G. N. kambaryje atsisėda ant sofos–lovos, matoma, kad G. N. yra akivaizdžiai susijaudinusi, verkia, ant jos veido matyti akivaizdūs sužalojimai – kraujosruvos. G. N. nurodo, jog jos sugyventinis L. R. R. ją sumušė ir pabėgo.

G. N.: jisai pabėgo, aš paskambinau, o jisai iš karto pabėgo. Aš išėjau į laiptinę, išbėgau iš namų ir jisai irgi išbėgo ir tada jisai dar laiptinėje tampyt mane pradėjo, aš paskui atbėgau čia (į namus), o jisai pabėgo prie ežero. Jis iš Lentvario, tai gali būti, kad kažkokiu būdu jis į Lentvarį nusigaus.

E. Romerytė-Bliujienė: čia veidas Jums dabar?

G. N.: (palinksi su galva nurodydama, kad taip). Ir dar ranka visa. Ir jis dar peilį buvo paėmęs ir viskas prasidėjo dėl to, kad jis prisigalvojo, kad aš jį išdavinėju. Ir jis neblaivus. Jau vakar prasidėjo viskas, bet šiandien jis išgėrė su draugais ir jis paprašė, kad aš jį paimčiau, aš jį paėmiau ir dar viskas kaip ir normaliai buvo, bet paskui prasidėjo, jis išėjo, nežinau, ką jis darė išėjęs, tada prasidėjo žinutės visokios, kad aš tave invalide padarysiu ir panašiai. Tada jis apie 6 val. ryto grįžo ir prasidėjo viskas. Aš jau lovoje gulėjau, jis sako man aš tau duodu 20 min. išeiti ir tada jis pradėjo mane daužyti, dar „maikę“ suplėšė.

E. Romerytė-Bliujienė: kur čia viskas buvo?

G. N.: ten (kalba apie miegamąjį), šiaip visur jis mane tampė.

Vaizdo įrašo 3 min. 53 s., einama į miegamąjį, kuriame matoma dvigulė lova, ant jos – sujaukti patalai. E. Romerytė-Bliujienė fotonuotraukomis užfiksuoja miegamąjį, po to eina fiksuoti visas kitas patalpas. Vaizdo įrašo 5 min. 00 s., E. Romerytė-Bliujienė fotonuotraukomis fiksuoja G. N. sužalojimus ant veido, rankų, pėdų.

G. N.: pas mane visur „mėlynės“ ant rankų, ant kojos turbūt bus, nes tempė.

E. Romerytė-Bliujienė: o čia smūgius į veidą sudavė kumščiu, ar delnu?

G. N.: ir kumščiu, ir delnu. Paskutiniai smūgiai buvo suduoti kumščiu, jis buvo paėmęs ir peilį, pasakė, kad mane papjaus, jis buvo kaip ne jisai.

E. Romerytė-Bliujienė: kiek kartu gyvenate? čia pirmas smurto atvejis?

G. N.: virš metų, taip, toks rimtas pirmas. Čia aš sakau, kaip ne jisai.

Vaizdo įrašo 15 min. 39 s. E. Romerytė-Bliujienė: o tai jis laiptinėje Jūs irgi vijosi?

G. N.: mhm, aš stovėjau prie tų pirmų durų ir aš girdėjau, kad liftas kyla, jis nusileido žemyn, sako einam namo, aš sakau niekur neisiu, jis mane pradėjo tempti, aš už turėklų užsikabinau, tada aš pradėjau rėkti, jis turbūt išsigando ir pats pro duris išbėgo link ežero.

Vaizdo įrašo 18 min. 29 s., G. N.: aš greit nubėgau į vonią, apsirengiau, nes jis man buvo „maikę“ nuplėšęs, aš greit apsirengiau treningus ir išbėgau, bet basom buvau, paskui va, kai jisai pabėgo, aš tada atėjau užsidėjau liemenuką, kojines.

E. Romerytė-Bliujienė: pirmiausia ką jisai darė?

G. N.: pradėjo įžeidinėti.

E. Romerytė-Bliujienė: pirmiausia, ką jisai darė, dabar trumpai, taip?

G. N.: aš negalėsiu taip.

E. Romerytė-Bliujienė: smaugė, nesmaugė?

G. N.: smaugė, čia vat net žymės matosi.

E. Romerytė-Bliujienė: kur?

G. N.: turi matytis. E. Romerytė-Bliujienė palikusi kūno kamerą gulėti ant sofos–lovos nueina apžiūrėti G. N..

G. N.: dar plaukų išrovė.

E. Romerytė-Bliujienė: kur tie plaukai?

G. N.: nežinau.

E. Romerytė-Bliujienė: dabar tą nagą, nelupkite (kalba apie užklijuotą pleistrą), abu?

G. N.: jo. Jaučiu, kad galvoje „guzų“ yra.

E. Romerytė-Bliujienė: tai smaugė, kiek smūgių sudavė kumščiu?

G. N.: daug.

E. Romerytė-Bliujienė: į įvairias kūno vietas?

G. N.: taip. Ir su koja man čia dar atsistojo kažkur tai (vaizdo įraše G. N. nesimato, todėl nežinoma kūno vieta, kurią ji rodo E. Romerytei-Bliujienei).

E. Romerytė-Bliujienė: abiem rankom smaugė?

G. N.: nepasakysiu, gal va taip va.

E. Romerytė-Bliujienė: ranka apkabinęs, ane?

Vaizdo įrašo 25 min. 17 s. atvyksta GMP medikai.

GMP: ką skauda?

G. N.: veidą.

GMP: kaip galva?

G. N.: „guzų“ tai yra, aš jaučiu.

Vaizdo įrašo 27 min. 56 min., G. N.: nagai dar nurauti, vienas tai tikrai, kitas nežinau ir kojos čia irgi. Ant kitos jaučiasi, bet ten nebus nubrozdinta.

GMP: ar suleisti vaistų nuo skausmo?

G. N.: nu ką aš žinau, šiaip aš pakanti skausmui.

GMP: tai nereikia kentėti skausmo.

G. N.: nu ką aš žinau, galima.

4.9. Apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas Nr. PSS-20230408-071958UTC+0300, vaizdo įrašo trukmė – 10 min. 00 s.. Paleidus vaizdo įrašą, matomas kairės pusės apačioje esantis vaizdo įrašo pavadinimas PSS-20230408-071958UTC+0300, matyti, kad vaizdo ir garso įrašas daromas 2023 m. balandžio 8 d., 7.19 val. Nuo vaizdo įrašo pradžios iki jo 01 min. 06 s., apžiūros metu reikšmingų duomenų neužfiksuota.

Vaizdo įrašo 01 min. 06 s. GMP: nuvažiuosime iki Elektrėnų, pasižiūrės dar gydytojai, gerai?

G. N.: gerai.

Vaizdo įrašo 04 min. 52 s., E. Romerytė-Bliujienė: Gabija, sakėte tampė Jus už plaukų suėmęs?

G. N.: už plaukų jo ir va ten yra suplėšyta „maikė“. Jisai už „maikės“, „triusikus“ man suplėšė irgi.

E. Romerytė-Bliujienė: po visur tampė?

G. N.: taip.

4.10. Apžiūros protokolo duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas Januš Rybalko medicininių dokumentų apžiūros metu nustatė, kad G. N. buvo nustatyta: daugybinės poodinės kraujosruvos veide, iki 2 cm skersmens, galvos minkštųjų audinių patinimai („guzai“), poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, 5 ir 6 cm skersmens, dešinio dilbio viduriniame trečdalyje 3 cm skersmens, kairio raktikaulio srityje 2 cm skersmens, kairiame žaste 2 cm skersmens, odos nubrozdinimas abiejose pėdose po maždaug 1x4 cm, poodinė kraujosruva dešinėje kojoje, nagų pažeidimai dešinės plaštakos II piršto ir kairės plaštakos IV piršto (dalinai išrauti iš guolio). Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodomu metu, ne mažiau kaip vienuolika trauminių poveikių kietais bukais daiktais. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4.11. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Evelinos Romerytės–Bliujienės tarnybinio pranešimo duomenimis, 2023 m. balandžio 8 d. apie 6.30 val. Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), virš pranešėjos buto mušasi vyras ir moteris. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto duris atidarė apsiverkusi ir susijaudinusi G. N., ji nurodė, kad ją sumušė neblaivus sugyventinis L. R. R., jis iki policijos pareigūnų atvykimo iš namų pasišalino. Prie daugiabučio namo L. R. R. nepastebėtas. G. N. nurodė, kad L. R. R. iš vakaro su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, o grįžęs į namus pradėjo su ja konfliktuoti. G. N. nurodė, kad L. R. R. ją suėmęs už drabužių, taip pat už plaukų tampė po butą, kumščiais smūgiavo ne vieną kartą į galvą bei įvairias kūno vietas, kelis kartus kojomis spyrė į įvairias kūno vietas, apglėbęs ranka smaugė, kiek kartų spyrė ir kiek sudavė smūgių, dėl susijaudinimo ir išgąsčio nurodyti negalėjo. Vėliau paėmęs peilį šaukė, kad papjaus. G. N. nurodė, kad, ištrūkusi iš buto, ji išbėgo į laiptinę, ten šaukėsi pagalbos. G. N. nurodė, kad dėl tokio L. R. R. elgesio labai išsigando, dėl jo suduotų smūgių, spyrių, smaugimo jai skaudėjo. Taip pat nurodė, kad su sugyventiniu anksčiau yra buvę konfliktų, tačiau į policiją ji nesikreipė, nes smurto nebuvo, tik stūmimai.

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama L. R. R. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. L. R. R. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas savo šeimos nario – sugyventinės, atžvilgiu (tyčia rankomis (delnais ir kumščiais) sudavė ne mažiau kaip 5 (penkis) smūgius jai į veidą ir galvos sritį, tyčia rankomis suėmęs G. N. už abiejų rankų, bei vėliau už plaukų, tampė ją po kambarį, po ko G. N. bandant išeiti iš kambario, su koja spyrė ne mažiau kaip vieną kartą G. N. į pilvo sritį, taip pat jis tyčia rankomis suėmęs G. N. už abiejų rankų, bei vėliau už plaukų, tampė ją po butą, ir namo laiptinėje), padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo L. R. R. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad L. R. R. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (sugyventinei).

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti L. R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, įtvirtintos BK 59 straipsnio 1 dalyje, yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu, kai veiką padaro asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai, remiantis BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jis savo noru atlygino padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas); atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą; tačiau šiuo atveju egzistuoja ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); kaltinamasis anksčiau du kartus teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, per penkerių metų laikotarpį trisdešimt septynis kartus baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos, dirba.

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, ilgesniam nei įstatyme numatytas šios bausmės vidurkis, terminui – 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (sugyventinės) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

12. Teismo vertinimu, viešųjų darbų bausmė su BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas, bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

14. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,02 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo. Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

L. R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. R. R. paskirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti L. R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 6 mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

L. R. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti probacijos tarnybai.

Teisėja Rasa Lapėnienė