Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-569-383/2015

Teisėja Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01015-2014-1

2015 m. liepos 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam G. J., jo gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiosios I. R. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir skirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusiosios I. R. civilinis ieškinys patenkintas ir iš G. J. priteista jai 150 (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) neturinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J., nuteistas pagal BK 140 str. 2 d.. už tai, kad 2014-10-18, apie 21 val. buto, esančio R. K. g. 169-17, Kaune, koridoriuje tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine I. R. metu tyčia, rankomis suėmęs nukentėjusiosios kaklą, stipriai suspaudė bei pastūmęs nukentėjusiąją į sieną, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaklo dešinėje pusėje, kairiame užausyje, kaklo kairėje pusėje.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme G. J. pareiškė teismui žodinį prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė tinkamai laikantis baudžiamojo proceso tvarkos realizuoti šią teisę. Byloje nuteistasis nebuvo atstovaujamas advokato, todėl neturėjo galimybės tinkamai laikantis baudžiamojo proceso teisės normų pareikšti teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nesuteikė G. J. galimybių išsiaiškinti, kokia tvarka turi būti pareiškiamas prašymas ir pats šios tvarkos jam neišaiškino bei nepasiūlė pasisamdyti advokatą, kurio pagalba naudojantis toks prašymas būtų pareikštas tinkamai ir kvalifikuotai. Nuteistajam nebuvo suteikta galimybė pateikti jį teisinančius įrodymus, kurie taptų pagrindu svarstyti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog skundžiamas nuosprendis negali būti paliktas galioti ir nuteistojo prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme, kadangi BK nenustato ribojimų pateikti tokį prašymą tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Su nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu nuteistasis sutinka ir yra pasirengęs nedelsiant ją atlyginti. Priėmus skundžiamą nuosprendį tapo aišku, kad nuteistasis atitinka visas BK 40 str. nustatytas adeidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas ir jo atžvilgiu gali būti taikomas BK 40 str. Taikant BK 40 str., skundžiamas nuosprendis negali būti paliekamas galioti ir turi būti panaikintas, kadangi jis neatitinka BK 40 str. reikalavimų.

Kartu su apeliaciniu skundu nuteistasis pateikė ir prašymą baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 40 str. pagrindu, atiduoti jį teismo pasitikėjimo vertam asmeniui. Laiduotoju skirti G. J..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nukentėjusiosios atstovas ir prokurorė nuteistojo skundą prašė atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokuroras nuteistojo skundą prašė atmesti.

Nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, surinktų įrodymų vertinimo ir jais pagrįstų teismo išvadų dėl kaltės ir nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo pagal BK 140 str. 2 d., tačiau mano, jog jam paskirta per griežta bausmė, kad teismas turėjo taikyti LR BK 40 str. nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti pagal laidavimą. Taip pat nurodo, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį ir apeliantui paskyrė tinkamą bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi BK 41 straipsnio (bausmė ir jos paskirtis) nuostatomis ir atsižvelgė į BK 54 ir 61 straipsniuose nurodytas aplinkybes.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis : 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikias; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Apeliacxinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje. Šiame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas parinkdamas ir skirdamas bausmę G. J., nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, ir paskyrė tinkamą bausmę.

Nuteistojo G. J. argumentas, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, yra atmetamas kaip nepagrįstas. LR BPK 51 straipsnis nustato būtiną gynėjo dalyvavimą baudžiamajame procese. Apeliacinės instancijos teismas tokių pagrindų nenustatė, todėl kaltinamajam G. janušaičiui buvo parinkta pasirinkimo laisvė: gintis pačiam nuo kaltinimo arba kviestis gynėją. Kaltinamasis pasirinko gintis pats. Tai patvirtina teismo posėdžio protokolas. Teismo posėdžio protokole (b.l. 91) yra pažymėta, kad kaltinamasis G. J. pareiškęs, kad jam gynėjas nereikalingas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistajam G. J. teisė į gynybą buvo užtikrinta, posėdyje dalyvavo jo gynėjas.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas turėjo nutraukti baudžiamąją bylą, o jį atiduoti pagal laidavimą, yra nepagrįstas. Su apeliaciniu skundu Apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą jį atiduoti pagal laidavimą G. J.. Teisme tokio prašymo nebuvo pateikęs, todėl pirmosios instancijos teismas net ir nesvarstė šio klausimo. Todėl šis argumentas, kad teismas nepagrįstai netaikė LR BK 40 str. nuostatų yra nepagrįstas.

Prašymas dėl laidavimo yra gautas apeliaciniame procese, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šio prašymo taikymo išdėstys išvadas.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Pagal šias sąlygas asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, laiduotojos G. J. charakterizuojančią medžiagą, daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo G. J. atleisti pagal laidavimą. Apeliacinės instancijos teismas tokią išavdą daro atsižvelgdamas į tokias aplinkybes. Būtent. Nukentėjusioji I. R. nuosekliai tvirtino, kad kaltinamasis G. J. smurtą jos atžvilgiu naudojo būdamas neblaivus. Nukentėjusioji I. R. ir teismo posėdyje paaiškino, kad jei kaltinamasis pripažins viską kaip buvo, kad pripažins, kad buvo neblaivus, tai ji jam atleidžia ir su juo sutinka susitaikyti ( b.l. 92-posėdžio protokolas). Kaltinamasis G. J. neigė, kad buvo neblaivus. Be to, nuteistasis G. J. žalą atlygino jau tik po nuosprendžio paskelbimo. Pažymėtina tai, kad laiduotojas yra nuteistojo dukra. Nuteistasis G. J. ir dukra gyvena atskirai. Jų gyvenamoji vieta deklaruota skirtingose gyvenamosiose vietovėse. Tai taip pat kelia abejonių, ar dukra gali daryti auklėjamąjį poveikį tėvui.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro formalųjį pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tai yra pažymėjęs ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas (92K-99/2013).

Nukentėjusios I. R. atstovas pateikė sąskaitą, kuri patvirtina, kad nukentėjusioji yra sumokėjusi 400 eurų už atstovavimą Kauno apygardos teisme apeliacinėje instancijoje (b.l.117). LR BPK 106 straipsnyje yra nurodyta, kad iš kaltojo asmens išieškoma nukentėjusiojo asmens turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis G. J. neįgalus ir turi 2 grupės invalidumą, į tai, kad byla nesudėtinga ir atstovavimo išlaidos – 400 eurų, - yra aiškiai per didelė suma, todėl šių atstovavimo išlaidų priteistinas dydis mažinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš G. J. 200 (du šimtus) eurų išlaidų nukentėjusiajai I. R..