- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-424-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01959-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- Z. G.
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
- 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Z. G. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-13-231/2014 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Z. G. dėl nuosavybės teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, pašalinimo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, Trakų rajono valdybos potvarkio dalies panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties ir žemės sklypo plano pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Kiprėgelis“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovę Z. G. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos pašalinti jo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančius vaiskrūmius, vaismedžius ir komposto dėžę, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybes teise priklauso 0,0607 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). 1993-03-05 tarp ieškovo ir Trakų valdybos buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas iš Trakų valdybos įsigijo 0,0618 ha Žemės sklypą. 2008 m. sausį ieškovas kreipėsi į UAB „Kiprėgelis“ dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo. 2008-01-20 atlikus matavimus paaiškėjo Žemės sklypo dydžio neatitikimai tarp faktinės situacijos ir pirkimo dokumentų, nes realiai Žemės sklypo plotas buvo mažesnis, todėl 2009-01-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 2.3-1139-1791 patikslintas Žemės sklypo plotas: 607 kv. m. (iki kadastrinių matavimų žemės sklypo plotas buvo 618 kv. m.), o 2008-06-10 sudarytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, dalyvaujant gretimų žemės sklypų savininkams. Pastarieji su ribomis sutiko ir aktą pasirašė, išskyrus atsakovę, kadangi, pasak jos, ieškovo Žemės sklype auga jos vaiskrūmiai, du vaismedžiai bei stovi atliekų (komposto) dėžė, kuriuos ji atsisako pašalinti.
Atsakovė Z. G. pareikštu priešieškiniu prašė: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-28 įsakymą Nr. 2.3-1139-179; 2) pripažinti negaliojančiu UAB „Kiprėgelis“ 2008-06-10 sudarytą ir 2009-01-16 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą; 3) panaikinti Trakų rajono valdybos 1992-06-19 potvarkio Nr. 212v priedėlį dalyje dėl leidimo J. J. pirkti sodo sklypą 0,0618 ha ploto dalyje dėl 66 kv. m. žemės; 4) pripažinti negaliojančia 1993-03-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono valdybos ir J. J. dalyje dėl 66 kv. m. žemės sklypo dalies, pažymėtos 2013-05-31 UAB GM.&Co parengtoje žemės sklypų schemoje; 5) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti Z. G. papildomai 66 kv. m. žemės sklypo dalį, pažymėtą 2013-05-31 UAB GM.&Co parengtoje žemės sklypų schemoje; 6) priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2008 metų tarp jos ir ieškovo kilo ginčas dėl jų žemės sklypų bendros ribos. Atsakovė su ieškovo atliktais kadastriniais matavimais nesutiko, kadangi žemės sklypų bendra riba buvo paslinkta į jos naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, todėl prieš daugelį metų jai priklausančiame sklype pasodinti ir augantys vaiskrūmiai ir vaismedžiai bei pastatyta komposto dėžė pateko į ieškovui suformuotą žemės sklypą. Iš UAB G.M. &Co 2013-05-31 sudarytos žemės sklypų schemos matyti, kad jai buvo parduotas per mažas žemės sklypas, o ieškovui parduotos žemės sklypo ribos neatitinka nei 1979 m., nei 1992 m. generalinio plano ir faktinio naudojimo. Nurodė, kad ieškinio senaties termino nėra praleidusi, kadangi apie tai, kad jai parduotas žemės sklypas yra mažesnis nei faktiškai jos naudojamas ir tuo pačiu apie tai, kad dalis jos faktiškai naudojamo žemės sklypo yra parduota ieškovui, ji sužinojo tik nagrinėjant šią bylą teisme. Tačiau, jei teismas visgi nustatytų, kad senaties terminas Trakų rajono valdybos 1992-06-19 potvarkiui Nr. 212v ir 1993-03-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai ginčyti yra praleistas, jis, anot atsakovės, turėtų būti atnaujintas, kadangi daugiau kaip 20 metų ieškovas nereiškė atsakovei jokių pretenzijų, kad ši naudojasi jo žemės sklypo dalimi, ir todėl visą tą laiką atsakovei nebuvo jokio pagrindo manyti, kad pažeistos jos teisės, ir kreiptis į teismą.
Ieškovas J. J. bei atsakovai pagal priešieškinį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Trakų rajono savivaldybės administracija prašė priešieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę per vieną mėnesį tuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti ieškovo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) atsakovei priklausančius vaiskrūmius, vaismedžius ir komposto dėžę, priteisė ieškovui iš atsakovės 2 643,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, o priešieškinį atmetė.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ieškinio senaties termino ji nepraleido. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu (2013-10-21 posėdyje) atsakovė paaiškino, kad žemės sklypą ji gavo dar 1980 metais, kai jai skyrė 6 arus. Privatizacijos metu jai pasakė, kad niekas nesikeičia. Kaip matyti iš 1993-03-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, jai buvo parduotas 0,0532 ha žemės sklypas, ir, esant tokiai situacijai, atsakovei pasirašius pirkimo- pardavimo sutartį, ji kaip apdairus bei rūpestingas žmogus turėjo kelti klausimą dėl jai parduoto žemės sklypo ploto neatitikimo prieš tai buvusiam valdyto žemės sklypo plotui. Pagal 1964 m. CK 84 str. 1 d. bendras ieškinio senaties terminas buvo treji metai, kurį, atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovė praleido reikalavimams reikšti dėl Trakų rajono valdybos 1992-06-19 potvarkio Nr. 212v priedėlio, dalyje dėl leidimo J. J. pirkti sodo sklypą 0,0618 ha ploto dalyje dėl 66 kv. m. žemės panaikinimo ir pripažinimo negaliojančia 1993-03-05 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono valdybos ir J. J., dalyje dėl 66 kv. m. žemės sklypo dalies, pažymėtos 2013-05-31 UAB GM.&Co parengtoje žemės sklypų schemoje.
Teismas taip pat nurodė, kad 2008-06-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto Nr. 18 atsakovė nepasirašė (akto 5 punkte nurodyta, kad atsakovė pasirašyti atsisakė, nes nesutinka su riba), kas, teismo nuomone, taip pat įrodo, kad dar iki ieškinio pateikimo teisme dienos (atsakovės ieškinys teisme gautas 2012-10-24) atsakovė turėjo suvokti apie galimą savo teisių pažeidimą. Pagal ABTĮ 33 str. 1 d. aktas ginčijamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos <...>, todėl atsakovė, paduodama ieškinį teismui tik 2012-10-24, praleido ir ieškinio senaties terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2009-01-28 įsakymą Nr. 2.3-1139-(79).
Kiti atsakovės reikalavimai – pripažinti negaliojančiu UAB „Kiprėgelis“ 2008-06-10 sudarytą ir 2009-01-16 Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus suderintą tikslių geodezinių matavimų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planą bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti Z. G. papildomai 66 kv. m. žemės sklypo dalį, pažymėtą 2013-05-31 UAB GM.&Co parengtoje žemės sklypų schemoje, anot teismo, laikytini išvestiniais iš ankščiau paminėtų atsakovės reikalavimų, todėl teismas nurodė jų nevertinantis ir jų neanalizuojantis.
Dėl ieškinio reikalavimo
Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad, ieškovui atlikus kadastrinius matavimus, jų žemės sklypų bendra riba buvo paslinkta į jos naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusę, todėl prieš daugelį metų jai priklausančiame sklype pasodinti ir augantys vaiskrūmiai ir vaismedžiai bei pastatyta komposto dėžė pateko į ieškovui suformuotą žemės sklypą, bei kad jai buvo parduotas per mažas žemės sklypas. Teismas nurodė, kad Z. G. 1992-04-17 Trakų rajono valdybai pateikė prašymą parduoti jai 0,0523 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovės žemės sklypo įkainojimo aktu ir mokėjimo pranešimu ji taip pat sumokėjo už perkamą 0,0532 ha žemės sklypą. Šalių žemės sklypų ribos suderintos 1993-03-05, pasirašant jiems žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių priedų sklypų planus. Atsakovė, pasirašydama minėtus dokumentus, turėjo suvokti, kokio dydžio žemės sklypą perka, kokios jo ribos, o nesutikdama su perkamo sklypo plotu ar ribomis, turėjo teisę juos ginčyti įstatymo numatytais terminais, tačiau to jai nepadarius, laikytina, kad ji su jai parduoto žemės plotu ir ribomis sutiko. Taip pat atsakovė turėjo teisę įstatymų nustatytais terminais ginčyti ir 2009-01-28 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą „Dėl pil. J. J. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų patikslinimo“ Nr. 2.3.-1139-/79/1, tačiau to jai nepadarius, laikytina, kad ji sutiko ir su ieškovo žemės sklypo kadastrinių duomenų tikslinimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovei buvo žinomos tikrosios jos sklypo ribos, kurias ji pažeidė, užimdama ieškovui priklausančio sklypo dalį, pasodindama ten vaismedžius ir vaiskrūmius bei įrengdama komposto dėžę, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dėl jo teisių pažeidimo pašalinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė Z. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nenagrinėjo atsakovės prašymo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir atsakovės nurodytų termino praleidimo priežasčių, todėl darytina išvada, kad teismas nenustatinėjo ieškinio senaties taikymui reikšmingų aplinkybių ir neišsprendė reikalavimo dėl senaties termino atnaujinimo, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas neatkreipė dėmesio, kad atsakovė ginčijo 1992 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. 212v priedėlio Nr. 1 dalį ne dėl atsakovei leisto privatizuoti žemės sklypo, o dėl leidimo ieškovui pirkti sodo sklypą 0,0618 ha ploto. Šio ginčijamo akto dalis yra individualaus taikymo, todėl su juo atsakovė neturėjo ir nebuvo supažindinta. Taigi ginčijamo potvarkio priėmimo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostata yra skirta ieškovui. Kai teisės pažeidimo ir sužinojimo apie pažeidimą momentai nesutampa, įstatymas suteikia galimybę įrodinėti, kad apie pažeistą teisę asmuo (atsakovė) sužinojo vėliau, nei ši buvo pažeista (CK 1.127 str. 1 d.). Įsigydama mažesnio ploto žemės sklypą atsakovė nežinojo, kad jos plotas galėjo sumažėti dėl to, kad ieškovui ginčijamu administraciniu aktu buvo leista parduoti didesnio ploto žemės sklypą, nei jis buvo jam skirtas ir faktiškai visą laiką naudojosi. Taip pat atsakovei tuo metu nebuvo žinoma, kad ieškovui buvo parduotas didesnio žemės sklypo plotas, nes po ginčijamo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo ir ieškovo ginčijamos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ginčo šalys ir toliau naudojosi tomis pačiomis ir faktiškai nusistovėjusiomis žemės sklypų ribomis, kurios buvo nustatytos ir pažymėtos sodų bendrijos generaliniame plane, suteikiant ginčo šalims konkrečius sodų bendrijos žemės sklypus. Be to, privatizuojant atsakovės naudojamą sodo žemės sklypą buvo nurodyta, kad jis privatizuojamas pagal faktiškai naudojamas ribas. Teismas nenustatė, kad privatizuodama žemės sklypą atsakovė žinojo, kad jos pasodinti vaiskrūmiai pateko į ieškovui parduoto (privatizuoto) žemės sklypo dalį. Nuo ginčo žemės sklypų privatizavimo ieškovas taip pat jokių pretenzijų dėl bendros ginčo ribos ir atsakovės naudojamo žemės sklypo ploto iki 2008 metų nereiškė, kas paneigia teismo išvadas, kad apie konkretų savo teisių pažeidimą atsakovė turėjo sužinoti dar 1993 m. kovo 5 d. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad apie ginčijamus administracinius aktus ir jų turinį atsakovė sužinojo nuo to momento, kai jie buvo pateikti į bylą. 2008 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 18 nebuvo nurodyti ieškovo atžvilgiu priimti ir ginčijami administraciniai aktai bei su juo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, todėl atsakovė negalėjo žinoti jų turinio, kas reiškia, kad nebuvo duomenų, kad bendra ginčo riba neatitinka faktiškai naudojamos, juo labiau nurodytame akte nebuvo duomenų apie Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-1139-179, nes jis buvo priimtas vėliau. Tai įgalino atsakovę teigti, kad ieškinio senaties terminas ginčyti Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkį ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymą prasidėjo ne vėliau nei nuo jų gavimo ir susipažinimo su jais teisme dienos, todėl ieškinio reikalavimai teisme pareikšti nepraleidus įstatymų nustatytų ieškinio senaties terminų. Kita vertus, teismas, manęs, kad ieškinio senaties terminas visgi praleistas, turėjo atsižvelgti į ieškinio senaties termino trukmę, esmę, paskirtį bei ginčo šalių elgesį (ilgą laiką nebuvo jokio ginčo, šalys naudojosi ilgą laiką žeme kaip buvo skirta, o ne parduota po privatizavimo, nei vienos iš šalių žemės plotai neatitinka nei skirto naudotis metu, nei privatizuoto, nei faktiškai naudojamo žemės ploto) ir tuo pagrindu atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinį dėl 1992 m. birželio 19 d. potvarkio ir 1993 m. kovo 5 d. sutarties panaikinimo atsakovė galėjo pareikšti iki 1995 m. birželio 19 d. ir 1996 m. kovo 5 d., o pateikė tik 2013 m. liepos 1 d., praleidusi 1964 m. CK 84 straipsnyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Be to, atsakovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ginčyti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymą. Įrašas Nekilnojamojo turto registre apie pastaruoju patvirtintus kadastrinius matavimus galioja nuo 2009 m. vasario 17 d. Atsakovė nenurodė nė vienos svarbios ieškinio senaties termino praleidimo priežasties.
Ieškovas J. J. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės sužinojimas apie tai, kad Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. 212v ir jo priedu Nr. 1 ieškovui buvo leista privatizuoti 0,0618 ha ploto sodo žemės sklypą, negali būti laikoma momentu, kada atsakovė tariamai sužinojo apie tai, kad jai parduotas žemės sklypas yra mažesnis nei faktiškai naudojamas, t. y. apie tariamą jos teisių pažeidimą, ką iš esmės skundžiamame sprendime konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, kaip neturintis teisinės reikšmės vertintinas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė negalėjo susipažinti su individualaus taikymo Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. 212v priedėlio Nr. 1 dalimi, kuria ieškovui leista pirkti 0,0618 ha ploto sodo žemės sklypą. Kita vertus, šis argumentas tik iš dalies atitinka tikrovę, kadangi minėto potvarkio priedėlis Nr. 1, nors ir yra individualaus taikymo aktas, tačiau kartu – tai vientisas dokumentas, todėl susipažinti galima tik su juo visu. Atsakovė per Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatytą 30 d. terminą nepateikė pastabų dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, tuo tarpu Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-1139-179, kuriuo įteisinti ieškovo žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimai, buvo priimtas tik 2009 m. sausio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po kadastrinių matavimų atlikimo, jis nurodytas ir Nekilnojamojo turto registre, taigi atsakovė, nesutikdama su atliktų kadastrinių matavimų rezultatais ir norėdama apdairiai ir rūpestingai ginti savo teises, turėjo pakankamai laiko ir galimybių juos nuginčyti, nepraleisdama įstatyme numatyto termino. Kita vertus, ieškinys kartu su ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko įsakymu atsakovei buvo įteiktas 2012 m. rugsėjo 20 d., atsakovės patikslintas priešieškinis su reikalavimu panaikinti nurodytą įsakymą teisme gautas 2013 m. birželio 18 d., t. y. daugiau kaip 6 mėnesius praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą, net jei šio termino pradžia būtų skaičiuojama taip, kaip to apeliaciniame skunde prašo atsakovė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė nepripažino, kad praleido ieškinio senaties terminą, todėl atskiro prašymo atnaujinti ši terminą teismui nepateikė. Apeliaciniame skunde atsakovė ir toliau laikosi pozicijos, kad termino nepraleido. Kita vertus, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti ieškinio senaties atnaujinimo klausimo, nes atsakovės nurodyta termino praleidimo priežastis – ieškovas daugiau kaip dvidešimt metų nereiškė atsakovei pretenzijų dėl jos faktiškai naudojamos sklypo dalies – nėra susijusi su atsakovės tariamai pažeistų teisių kilme bei turiniu. Apeliaciniame skunde nurodytas ieškovo neveikimas jokiais būdais negalėjo sutrukdyti atsakovei laiku apginti savo teises, kurioms atsirasti ir realizuoti jis neturėjo ir neturi jokios įtakos.
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovo pretenzijų dėl jo teisėtos žemės sklypo dalies nereiškimas atsakovei neturėjo jokios įtakos jos teisių apimčiai. Atsakovė praėjus daugiau kaip 20 metų nė karto nepasinaudojo teise apskųsti teisės aktą, be to, teismo posėdžio metu pati nurodė, kad jau nuo 1993 metų prasidėjo jos ir ieškovo ginčai dėl žemės sklypo ribų. Atsakovė jokiais teisės aktais nepagrindžia, kokiu pagrindu turėjo sužinoti apie individualaus akto taikymą, tuo pačiu nenurodo, kokia jos teisė ir koks teisinis interesas buvo pažeistas. Taigi, akivaizdu, kad teismas privalėjo pasisakyti dėl pačios atsakovės teisių dėl jos žemės sklypo. Atsakovė, sudarydama savo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, žinojo ir privalėjo žinoti, kokio ploto sklypą perka, o pasirašydama minėtą sutartį, sutiko ir pripažino, kad perka būtent tokio ploto sklypą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, atsakovės priešieškinį atmetė (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl ieškinio senaties termino pradžią ir praleisto termino atnaujinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Tačiau galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą ir savo teiginiams, kada sužinojo apie teisės pažeidimą, pagrįsti ieškovas turi pateikti įrodymus (CPK 178 str.). Tačiau teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu ir tais atvejais, kada atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, jog apie savo subjektyvinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai ir jo nurodytas kokias nors aplinkybes reikia vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-362/2013). Nors pateiktas išaiškinimas yra dėl 2002 m. CK normų, jis taip pat yra aktualus taikant 1964 m. CK ieškinio senaties termino pradžią reglamentuojančias teisės normas (86 str.), kadangi jos yra analogiškos.
Pareikštu priešieškiniu apeliantė, be kitų reikalavimų, prašė: panaikinti Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. 212v priedėlį dalyje dėl leidimo J. J. pirkti 0,0618 ha ploto sodo sklypą (dalyje dėl 66 kv. m. žemės); pripažinti negaliojančia 1993 m. kovo 5 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp Trakų rajono valdybos ir J. J., dalyje dėl 66 kv. m. žemės sklypo dalies; ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos parduoti apeliantei nurodytą 66 kv. m. žemės sklypo dalį.
Byloje nustatyta, kad 1980 metais apeliantei buvo skirtas valdyti 6 arų sodo žemės sklypas. 1993 m. kovo 5 d. apeliantė sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią įsigijo 0,0532 ha ploto žemės sklypą. Taigi, jau žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dieną apeliantei tapo žinoma, kokio dydžio žemės sklypą ji įsigyja nuosavybės teise, ir kad jis yra mažesnis už anksčiau suteiktą valdyti 6 arų sklypą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuo 1993 m. kovo 5 d. prasidėjo trejų metų ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį dėl Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. 212v priedėlio dalies panaikinimo ir ieškovo 1993 m. kovo 5 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, yra teisėta ir pagrįsta, atitinkanti teismų praktikoje suformuluotą turėjimo sužinoti apie pažeistas teises kriterijų. Ta aplinkybė, kad, kaip teigia apeliantė, priešieškiniu apeliantė ginčijo 1992 m. birželio 19 d. potvarkio Nr. 212v priedėlio dalį ne dėl jai, bet ieškovui leisto privatizuoti žemės sklypo ploto, nustatant ieškinio senaties termino pradžios momentą, teisinės reikšmės neturi (arba kitaip tariant, turi ne tokią teisinę reikšmę, kokią jai suteikia apeliantė), nes, nepaisant to, kad ginčijo ieškovo atžvilgiu priimtus administracinius aktus ir jo sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pareikštu priešieškiniu apeliantė siekė pakeisti savo žemės sklypo plotą (ką patvirtina priešieškinio išvestinis reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą parduoti apeliantei papildomą 66 kv. m. žemės sklypo dalį), apie kurį, kaip minėta, apeliantei tapo žinoma dar 1993 m. kovo 5 d. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas, ir iš esmės tą patį teigia atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija, atsakovės sužinojimas apie tai, kad Trakų rajono valdybos 1992 m. birželio 19 d. potvarkiu Nr. 212v ir jo priedu Nr. 1 ieškovui buvo leista privatizuoti 0,0618 ha ploto sodo žemės sklypą, negali būti laikoma momentu, kada atsakovė sužinojo (turėjo sužinoti) apie savo teisių pažeidimą, t. y. kad jai parduotas žemės sklypas yra mažesnis, nei buvo faktiškai naudojamas.
Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atnaujinti apeliantei praleistą ieškinio senaties terminą. Kaip minėta, pareikštu priešieškiniu apeliantė siekė įsigyti papildomą žemės sklypo plotą, kuris ginčijamais sprendimais buvo perduotas ieškovo nuosavybėn. Taigi, kaip teisingai nurodo ieškovas ir atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija, ta aplinkybė, kad ieškovas ilgą laiką nereiškė apeliantei pretenzijų dėl jos faktiškai naudojamos žemės sklypo dalies (kuri nuosavybės teise priklauso ieškovui), negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, kadangi ji nekliudė apeliantei laiku realizuoti jos teisės į nuosavybę, t. y. kreiptis dėl nurodytos žemės sklypo dalies įsigijimo, nepriklausomai nuo to, ieškovas reiškė apeliantei kokias nors pretenzijas ar ne.
Priešieškiniu apeliantė taip pat ginčijo Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymą Nr. 2.3-1139-(79), kuriuo, remiantis kadastrinių matavimų duomenimis, patikslintas (sumažintas) ieškovo žemės sklypo plotas. Byloje nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus, apeliantė atsisakė pasirašyti 2008 m. birželio 10 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, nurodydama, kad su nustatyta sklypų riba nesutinka, tačiau pastabų dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kaip tą numato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3. ounktas, nepateikė, vėlesne abiejų sklypų bendros ribos derinimo procedūra nesidomėjo ir apie skundžiamą sprendimą jo priėmimo dieną (2009 m. sausio 28 d.) nesužinojo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad įrašas apie priimtą Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-1139-(79) (t. y. įsakymą priėmusį asmenį, įsakymo priėmimo dieną ir įsakymo esmę (kadastro duomenų tikslinimas)) buvo paskelbtas Nekilnojamojo turto registre dar 2009 m. vasario 17 d., taigi nuo tos dienos apeliantei buvo prieinama informacija apie esminius šio įsakymo turinį sudarančius elementus, be to, reikalavimas panaikinti nurodytą sprendimą yra tiesiogiai susijęs su pirma aptartais apeliantės priešieškinio reikalavimais, nėra pagrindo spręsti, kad reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. 2.3-1139-(79) panaikinimo, apeliacinio skundo motyvais, turėtų būti grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovės apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo.
Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteisiama 231,70 EUR (800 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, 2 t., b. l. 146).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Z. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 231,70 EUR (800 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.