Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. C. ir N. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėjas L. C. buvo palikėjos L. C. sutuoktinis, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas būdamas santuokoje su L. C. turėjo du vaikus – sūnų I. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrą N. B., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad santuokos su palikėja L. C. metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas: butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2003 m. balandžio 24 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. spalio 17 d. Pirkimo – pardavimo suartį Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. spalio 17 d. Pirkimo – pardavimo suartį Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis palikėja L. C. mirė (duomenys neskelbtini) būdama santuokoje su pareiškėju.

Testamentų registre nėra įregistruotų L. C. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, kad nei pareiškėjas, nei palikėjo vaikai po L. C. mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau pareiškėjas faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės L. C. mirties likusį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjas name gyveno su palikėja nuo 2018 metų spalio mėnesio. Po palikėjos mirties pareiškėjas ir toliau liko vienas gyventi name, namą prižiūrėjo, juo rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 26 d. banko pavedimų kopijos AB „Lietuvos dujos“ už gamtinių dujų tiekimą; 2009 m. sausio 16 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė L. C. dėl gamtinių dujų tiekimo; 2020 m. vasario mėn. „Ignitis“ PVM sąskaita faktūra už gamtinių dujų tiekimą, jog L. C. iki dabar nepertraukiamai moka už gamtinių dujų tiekimą namui; 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 20 d., 2014 m. kovo 26 d. banko pavedimų kopijos AB „Lesto“ už elektros tiekimą namui; 2009 m. vasario 5 d. elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis, kurią sudarė L. C.; 2020 m. vasario mėn. „Ignitis“ PVM sąskaita faktūra už suvartotą elektrą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat ir toliau įprastai valdė bei rūpinosi butu, jame nuo 2006 m. balandžio 10 d yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas butą išlaikė, mokėjo reikiamus mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2004 m. balandžio 23 d. AB „Lietuvos telekomas“ viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią sudarė L. C. dėl paslaugų tiekimo butui, adresu (duomenys neskelbtini); 2013 m. gruodžio 18 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. vasario 20 d. ir 2014 m. kovo 26 d. pavedimų kopijos UAB „Teo LT“ už ryšio paslaugas. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės L. C. mirties likusį turtą.

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Įstatymo įtvirtinta keletas palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo.

Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, kad mirus L. C., pareiškėjas rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turu, kuriems kiti bylos dalyviai neprieštaravimo, įgytu lygiomis dalimis su sutuoktine santuokos metu, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo išdėstytos aplinkybės, kad jis po sutuoktinės mirties rūpinosi ne tik savo turto dalimi, bet visu turtu, t. y. moka mokesčius, ir pan., leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės L. C. mirties likusį palikimą, t. y. jai priklausančią ½ dalį turo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas po palikėjos L. C. likusį turtą – ½ dalį – prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas turėjo teisę paveldėti mirusios L. C. turtą pagal įstatymą, kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas po L. C. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą L. C. palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas L. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės L. C., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį visą palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismą.