Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

I. N., būdama UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovė, laikinajam saugojimui deklaravusi prekes, kurių saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje nenumatytas, nesilaikė laikinojo saugojimo sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) steigimo leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) (2019 m. kovo 21 d.) nustatytų sąlygų.

II. Byloje surinkti įrodymai

Byloje esanti muitinės deklaracija (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–7).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismas pažymi, kad ANK 212 ir 215 straipsniuose nustatyti administraciniai nusižengimai (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas ir laisvųjų zonų, muitinės sandėlių, laikinojo saugojimo vietų steigimo ir veiklos pažeidimas) gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai ir kaltės forma neturi reikšmės asmens veiksmų teisiniam vertinimui pagal minėtus ANK straipsnius. I. N. dirba tokio pobūdžio darbą ne vienerius metus, todėl nėra abejonių, kad jai žinomos deklaracijų pildymo taisyklės. Taip pat jos administracinei atsakomybei kilti neturi įtakos ir tai, kad dėl jos veiksmų nekilo reali žala. Kita vertus, netikslios deklaracijos supildymas turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui, nes prekių, kurios turėjo būti klasifikuotos KN pozicijoje 3006, saugojimas laikinojo saugojimo sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamas.

Taigi I. N. veikos kvalifikuotinos pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir 215 straipsnio 2 dalį.

IV. Administracinių nuobaudų skyrimo motyvai

ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio devynių šimtų eurų.

ANK 215 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (kuris atitinka ANK 34 straipsnio 6 dalį), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4/2011, 2AT-7-4-2013). Kartu pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

I. N. padarė du administracinius nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Pagal bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šiuos administracinius nusižengimus, turėdamas išankstinių neteisėtų tikslų. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. N. padarė minėtus veiksmus elgdamasi neapdairiai, per skubėjimą (dėl neatsargumo). Be to, šiuo atveju nenustatyta, kad buvo padaryta realia žala. Byloje nenustatyta, kad, tiriant ir nagrinėjant bylą, I. N. siekė apsunkinti visų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymą. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti I. N. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, administracine tvarka nebausta (b. l. 36). Byloje nėra duomenų apie jos patraukimą baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat nenustatyta, kad I. N., daugiau kaip dvejus metų teikdama deklaravimo paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei ar kitoms institucijoms, iki šiol nesilaikydavo teisės aktų reikalavimų. Ji pirmą kartą traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad I. N. linkusi nesilaikyti įstatymų. Priešingai, jos padaryti administraciniai nusižengimai laikytini atsitiktiniais. Be to, I. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, ANK 212 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali bauda yra 300 Eur, ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta minimali bauda yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias I. N. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį ir jos asmenybę, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad minėtų straipsnių sankcijose įtvirtintų minimalių baudų paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytiems administraciniams nusižengimams ir I. N. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui mažesnes baudas, nei ANK 212 straipsnio 2 dalies ir 215 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytos minimalios baudos, t. y. 100 Eur ir 300 Eur.

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 38 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi, 215 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

I. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 100 Eur dydžio baudą.

I. N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 215 straipsnio 2 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jai 300 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, I. N. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jai galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132607983.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.