Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, nebūtinai sąlygotus laikymo sąlygų, ir jų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiškėjos reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sąlygas, turi būti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą o ne prielaidos apie galimą teisių pažeidimą.

Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė ventiliacija, vėdinama tik per langus, drėgna ir tamsu, nebuvo užtikrintas natūralus patalpos apšvietimas, o dirbtinis apšvietimas buvo labai stiprus, nes lempos be apsauginių gaubtų, kamerose nebuvo užtikrinta tinkama temperatūra, kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu.

Atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento patikrinimo aktus (62-71 b. l.), iš kurių matosi, kad 2017 m. lapkričio 3 d. grįžtamosios kontrolės metu, siekiant įvertinti 2017-09-20 patikrinimo akte nustatytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimų pašalinimą, patikrinta kamera Nr. 7, nustatyta, kad šviestuvai su gaubtais, veikiantys ir techniškai tvarkingi, t.y., pašalintas higienos normos 12 punkto pažeidimas (62-63 b. l.). 2018 m. vasario 13 d. patikrinimo metu pareiškėjo kamerose Nr. 16 ir 102 atlikti dirbtinės apšvietos, oro temperatūros ir santykinės drėgmės matavimai, nustatyta, kad kamerose Nr. 16 ir 102 dirbtinė apšvieta ir santykinė drėgmė, bei oro temperatūra kameroje Nr. 102 atitiko nustatytus ribinius dydžius, kameroje Nr. 16 oro temperatūra buvo žemesnė, nei reglamentuojama (HN 134:2015 16 punkto pažeidimas), kamerose Nr. 16 ir 102 dirbtiniam apšvietimui naudojamos lempos be gaubtų (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), vizualiai matomų pelėsių tikrintose kamerose nėra, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta (64-66 b. l.). Pareiškėjo laikymo kameros Nr. 59 ir 69 patikrintos 2018 m. kovo 21 d. patikrinimo metu, nustatyta, kad santykinė drėgmė, oro temperatūra ir dirbtinė apšvieta atitiko reikalavimus, galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra, tačiau šviestuvai techniškai netvarkingi, nesaugūs (lempos be apsauginių gaubtų) (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas) (67-69 b. l.). 2018 m. birželio 1 d. patikrinimo metu konstatuota, kad kamerose Nr. 16 ir 102 higienos normos 12 punkto pažeidimai pašalinti (70-71 b. l.). Taigi atliktų patikrinimų rezultatai paneigė pareiškėjo teiginius dėl netinkamos dirbtinės apšvietos, per didelės oro santykinės drėgmės, pelėsio buvimo kamerose Nr. 16, 102, 59 ir 69, bei per žemos oro temperatūros kamerose Nr. 102, 59 ir 69, tačiau patvirtino jo nurodytas aplinkybes dėl per žemos oro temperatūros kameroje Nr. 16 bei dirbtiniam apšvietimui naudojamų nesaugių lempų kamerose Nr. 16, 102, 59 ir 69. Kameroje Nr. 16 pareiškėjas buvo laikomas nuo 2018-01-29 iki 2018-03-01 bei nuo 2018-03-05 iki 2018-05-31, higienos normos 12 ir 16 punktų pažeidimai šioje kameroje nustatyti 2018 m. vasario 13 d., taigi jie buvo būtent pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Pareiškėjas kameroje Nr. 102 buvo laikomas nuo 2018-01-09 iki 2018-01-18, higienos normos 12 punkto pažeidimas šioje kameroje nustatytas 2018-02-13, atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjo laikymo metu šio pažeidimo kameroje Nr. 102 nebuvo, todėl laikytina, kad jis buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Kamerose Nr. 69 ir 59 pareiškėjas buvo laikomas 2018 m. kovo mėn., higienos normos 12 punkto pažeidimai šiose kameroje nustatyti 2018 m. kovo 21 d., t.y., pareiškėjo laikymo šiose kamerose metu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl pareiškėjo gyvenamųjų kamerų Nr. 7 ir 103 atitikimo higienos normos reikalavimams, o pagal įrodinėjimo naštos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai. Atsižvelgdamas į minėtą teismų praktikoje nurodytą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad pareiškėjas kamerose Nr. 16, 102, 59 ir 69 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 12 punkto, reglamentuojančio, kad laisvės atėmimo vietos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, bei kameroje Nr. 16, pažeidžiant 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, reikalavimus, taip pat kamerose Nr. 7 ir 103, pažeidžiant 14 punkto, reglamentuojančio dirbtinę patalpų apšvietą, 16 punkto, reglamentuojančio patalpų temperatūrą, santykinę oro drėgmę ir oro judėjimo greitį, bei 39 punkto, numatančio, kad ant sienų ir lubų neturi būti pelėsio, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Nurodytos higienos normos 17 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pareiškėjas nurodo, kad kameros buvo vėdinamos per langus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistas higienos normos 17 punktas. Natūralaus patalpų apšvietimo higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., natūralios apšvietos Šiaulių TI kamerose neįmanoma padidinti dėl įstaigos statuso (Šiaulių TI įtrauktas į LR Nekilnojamųjų vertybių sąrašą, jame negalimi patalpų rekonstrukcijos darbai), todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neteisėtus veiksmus.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI kamerose nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, norint pasikviesti prižiūrėtoją tenka ilgai belsti į duris. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4. p. numato, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose turi būti vidinio ryšio sistema, tačiau taisyklių 2 p. numato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsakovas nurodo, kad pagalbos mygtuko įrengimas Šiaulių TI kamerose negalimas dėl įstaigos statuso (51 b. l.), byloje nėra jokių objektyvių duomenų (to nenurodė ir pats pareiškėjas), kad dėl kokių nors priežasčių pareiškėjui būtų reikėję pasinaudoti tokiu pagalbos iškvietimo būdu, jo teiginiai dėl neužtikrintos galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku abstraktūs, nesusieti su juo pačiu, o pagalbos iškvietimo mygtuko nebuvimas savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokių nors neigiamų pasekmių ar buvo padaryta neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, kamerose laikėsi nemalonus kvapas, sanitariniai mazgai laikino sulaikymo kamerose taip pat nebuvo atitverti.

Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo nereglamentuoja. 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.5. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovas nurodo, kad visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele arba OSB plokšte, o praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida, tačiau nepateikia pakankamai duomenų, įrodančių, kad sanitariniai mazgai konkrečiose pareiškėjo laikymo kamerose jo laikymo metu buvo tinkamai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (42-43 b. l.) matosi tik iš kokios medžiagos pagaminta sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcija ir jos aukštis, tačiau nesimato, kokiu būdu įėjimas į sanitarinio mazgo zoną atitvertas nuo likusios kameros erdvės. EŽTT yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (2015-03-10 sprendimas byloje Varga ir kt. prieš Vengriją ir pan.). Šiuo atveju, atsižvelgiant į EŽTT bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., LVAT 2017-10-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2204-575/2017, 2017-11-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2459-442/2017 ir kt.), įvertinus, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo didelės (nuo 7,14 iki 21,98 kv. m.), kamerose buvo laikoma ir po 6 asmenis, o lovos paprastai būna sustatytos šalia sanitarinio mazgo, pripažintina, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas, kai jį nuo gyvenamosios patalpos skyrė tik pertvara ir užuolaida, neužtikrino privatumo (išskyrus kamerą Nr. 69, kurioje pareiškėjas buvo laikoma vienas), kamerose galėjo laikytis nemalonus kvapas, o pareiškėjas galėjo patirti su tuo susijusius nepatogumus, taigi neturtinę žalą.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad trumpalaikio laikymo kamerose sanitariniai mazgai atitverti sienele. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5. papunktyje numatyta, kad sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara, o esant galimybių - visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose, taigi teisinis reglamentavimas dėl sanitarinių mazgų įrengimo laikino sulaikymo patalpose įsakmiai nenumato, kad jie turi būti visiškai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Iš 2018-06-22 pažymos Nr. 60/09-22589 matosi, kad pareiškėjas, atvykęs į Šiaulių TI, į laikino sulaikymo patalpą buvo patalpintas tik keturis kartus per 136 dienas, todėl jo galimai patirti trumpalaikiai nežymūs nepatogumai laikino laikymo kamerose negalėjo sukelti tokių pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI gyvenamosiose patalpose nėra tiekiamas karštas vanduo, todėl negalėjo tinkamai palaikyti higienos, gydyti odos ligos – žvynelinės, į dušą buvo vedamas tik kartą per savaitę, dušuose nuo 2018 m. sausio iki vasario mėn. nebuvo skysto muilo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Atsakovas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę ir visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Pareiškėjo sveikatos istorijoje medikų įrašo apie asmeniui būtiną papildomą prausimąsi po dušu, nėra (26 b. l.). Pareiškėjas pats patvirtina, kad kartą per savaitę jam buvo sudaryta galimybė išsimaudyti duše, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI administracija pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų prausimąsi po šiltu dušu.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl šilto vandens nebuvimo kamerose atmestinos, kaip nepagrįstos.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančia teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. IR-139 redakcija patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), pagal kurį pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Nuteistųjų dušo patalpose įrengiami kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai, kurie pildomi pagal poreikį. Nors atsakovas nepateikė duomenų, kad Šiaulių TI dušo patalpos 2018 m. sausio – vasario mėn. buvo tinkamai aprūpintos prausikliu, tačiau pareiškėjas nenurodo, kokius nepatogumus patyrė dėl prausiklio nebuvo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą.