- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-29
- Bylos Nr.
- 2A-2368-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-09119-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- BTA Insurance Company SE
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
- 44.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo BTA Insurance Company SE 1, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui K. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 19705,23 Lt žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog UAB “BTA draudimas” apdraudė VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 2009-12-29 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis RENAUL v/n H284MH39. Vilniaus apskrities VPK Trakų RPK VTS nustatė, kad įvykio kaltininkas VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Ieškovas 2010-06-22 išmokėjo 19705,23 Lt dydžio draudimo išmoką už autoįvykyje apgadintą automobilį RENAULT v/n (duomenys neskelbtini). Atsakovo civilinė atsakomybė pasireiškia tuo, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovas, prašydamas priteisti žalą iš atsakovo, vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1d. 4 p. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795, 59 punktu. Ieškovo nuomone, atsakovo parodymai yra nesąžiningi, jis yra atsakingas už eismo įvykį, nes nerūpestingai perdavė automobilį trečiam asmeniui, atsakovas, žinodamas, kad jo nusamdytas asmuo pabėgo iš eismo įvykio vietos, niekur nesikreipė. Iš bylos medžiagos labiau tikėtina, nei netikėtina, kad atsakovo automobilis sukėlė eismo įvykį, todėl jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas, turi atsakyti už padarytą žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, jog nėra įrodymų, kad VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra eismo įvykio kaltininkas ir galėjo būti traukiamas atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) str.2d., Vilniaus apskrities VPK Trakų RPK VTS VT ir KP poskyrio viršininko nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad atsakovas policijos pareigūnui nenurodė asmens, kuris vairavo transporto priemonę šio eismo įvykio metu, nes atsakovui priklausantis automobilis VW Passat, v/n Nr. (duomenys neskelbtini) pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra jokių duomenų, kad automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) yra kaltas dėl šio eismo įvykio, todėl ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką dėl 2009-12-20 eismo įvykio metu automobiliui RENAUL v/n (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, padarė klaidą, už kurią atsakovas, kaip automobilio savininkas ir draudėjas, niekaip nėra atsakingas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo „BTA Insurance Company“ ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad iš rašytinių įrodymų byloje nustatyta, jog Trakų rajono 2010-02-23 nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, jog 2009-12-20 Trakų rajone transporto priemonė VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) registruota K. J. vardu, vairuojama nenustatyto asmens, susidūrė su transporto priemone Renault AE 385 TI MAG v/n (duomenys neskelbtini) ir apie eismo įvykį nepranešęs, iš šio įvykio pasišalino. Atsakovas K. J., būdamas transporto priemonės VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) savininku, nenurodė policijos pareigūnui asmens, kuris vairavo atsakovo automobilį, tuo pažeisdamas KET 32.1p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2d. reikalavimus, todėl jam paskirta 400 Lt administracinė nuobauda. Ieškovas, vadovaudamasis Trakų rajono policijos komisariato sudaryta eismo įvykio medžiaga, kurioje nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas VW Passat v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, 2010-06-22 išmokėjo nukentėjusiajam 19705, 23 Lt draudimo išmoką, kurią reikalauja regreso tvarka prisiteisti iš atsakovo. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad įvykio metu atsakovas jam priklausančio automobilio nevairavo, todėl jam negali būti taikomas draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., kuris numato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakintas už žalos padarymą asmuo, kadangi ne jis sukėlė eismo įvykį ir ne jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų būtų kilusi žala kitam asmeniui, tai, kad atsakovas perdavė taksi vairuotojui teisę laikinai disponuoti atsakovo automobiliu, negalima priskirti prie atsakovo nerūpestingo elgesio, dėl kurio kilo žala kitam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad eismo įvykio metu padidinto pavojaus šaltinio valdytojas buvo taksi vairuotojas, nes jam atsakovas patikėjo valdyti automobilį kartu su dokumentais, variklio užvedimo rakteliais, automobilis buvo valdomas teisėtu pagrindu, todėl nenustačius, kad eismo įvykio metu atsakovas vairavo automobilį, jam negali kilti atsakomybė regreso tvarka. Neįrodyta, kad atsakovas sukėlė eismo įvykį ir ne jis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų būtų kilusi žala kitam asmeniui, tai, kad atsakovas perdavė taksi vairuotojui teisę laikinai disponuoti atsakovo automobiliu, negalima priskirti prie atsakovo nerūpestingo elgesio, dėl kurio kilo žala kitam asmeniui. Eismo įvykio metu padidinto pavojaus šaltinio valdytojas buvo taksi vairuotojas, jis automobilį valdė teisėtu pagrindu, todėl, nenustačius, kad eismo įvykio metu atsakovas vairavo automobilį, jam negali kilti atsakomybė regreso tvarka.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas BTA Insurance Company SE 1, veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo paaiškinimus, pažeidė LAT 2008 m. vasario 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 suformuotą nuostatą, kad teismas turi vertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje buvimą ir nebuvimą. Atsakovui piktnaudžiaujant teise ir neteikiant informacijos arba teikiant akivaizdžiai neteisingą informaciją, turėjo būti taikoma contra spoliatorem prezumpcija t.y. jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako patiekti įrodymą, laikoma jai egzistuojant ir nepalankiausius faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs. Ieškovo nuomone, teismas vertino, kad atsakomybė kyla iš bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybes privalu buvo įrodinėti būtent apeliantui, grindusiam savo atsikirtimus į ieškinį valdymo teisės praradimu. Vien paaiškinimai, kad nežino, kas galėjo pasinaudoti automobiliu, nors šis kitą dieną buvo rastas šalia jo gyvenamosios vietos, kitokių išvadų padaryti neleidžia. Apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino atsakovo atsakomybės klausimą, nesivadovavo suformuota teismų praktika, todėl sprendimas turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas K. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Atsakovas nurodė, kad įvykio kaltininkas yra RENAULT v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. L., kuriam ir kyla atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Akivaizdu, jog automobilio VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo neteisėti veiksmai pasišalinant iš eismo įvykio vietos neturėjo įtakos žalos atsiradimui ar jos padidėjimui. Byloje nenustatyta automobilio VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio kilimo, todėl ieškovas, išmokėdamas išmoką dėl 2009-12-20 eismo įvykio metu automobiliui RENAULT v/n (duomenys neskelbtini) padarytos žalos, padarė klaidą, už kurią atsakovas K. J. kaip automobilio VW PASSAT v/n (duomenys neskelbtini) savininkas ir draudėjas niekaip negali būti atsakingas. Kai iš eismo įvykio pasišalina asmuo, kuris nėra atsakingas dėl eismo įvykio kilimo ir žalos atsiradimo, civilinė atsakomybė nei tam asmeniui, nei jo civilinę atsakomybę apdraudusiam asmeniui negali kilti. Ta aplinkybė, jog ieškovas dėl savo darbuotojų neprofesionalumo, aplaidumo ar kitų aplinkybių, neturėdamas tam pagrindo, išmokėjo draudimo išmoką dėl sugadinto automobilio RENAULT v/n (duomenys neskelbtini), kai šio automobilio vairuotojas pats kaltas dėl atsiradusios žalos, niekaip negali ieškovui sukelti atgręžtinio reikalavimo teisės dėl neteisėtai išmokėtos draudimo išmokos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo BTA Insurance Company SE 1, veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis priimtas, nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 str.). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Teismas turi vertinti įrodymus, vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, tarp kurių – sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai. Nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog paminėtų nuostatų nuosekliai nebuvo laikytasi.
Bylos duomenys tvirtina, kad Trakų rajono 2010-02-23 nutarime dėl administracinio teisės pažeidimo nurodyta, jog 2009-12-20 Trakų rajone, kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė 22 km 200 m transporto priemonė VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota K. J. vardu, vairuojama nenustatyto asmens, susidūrė su transporto priemone Renault AE 385 TI MAG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie eismo įvykį policijai nepranešęs, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atsakovas K. J., būdamas transporto priemonės VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, nenurodė policijos pareigūnui asmens, kuris vairavo atsakovo automobilį, tuo pažeidė KET 32.1 p., Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. reikalavimus, todėl pagal (duomenys neskelbtini) str. K. J. paskirta 400 Lt administracinė nuobauda ( b.l. 23). Atsakovo, kaip VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė drausta privalomuoju draudimu ieškovo draudimo bendrovėje ( b.l. 4,5, 28,29), ieškovas, vadovaudamasis Trakų rajono policijos komisariato sudaryta eismo įvykio medžiaga, kurioje nustatyta aplinkybė, kad eismo įvykio kaltininkas VW Passat Nr. ((duomenys neskelbtini) vairuotojas pasišalino iš įvykio vietos, 2010-06-22 išmokėjo nukentėjusiajam 19705,23 Lt draudimo išmoką ( b.l.7, 26-27 ) ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 str. 1 d.4 p., CK 6.263 str., 1 d., 3 d., 6.270 str. 2 d., reikalauja regreso tvarka priteisti patirtą žalą iš kaltojo asmens-atsakovo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatytų aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog dėl atsakovo nerūpestingų veiksmų būtų kilusi žala kitam asmeniui, o tai, kad atsakovas perdavė taksi vairuotojui teisę laikinai disponuoti atsakovo automobiliu, negalima priskirti prie atsakovo nerūpestingo elgesio, dėl kurio kilo žala kitam asmeniui. Eismo įvykio metu padidinto pavojaus šaltinio valdytojas buvo taksi vairuotojas, jis automobilį valdė teisėtu pagrindu, todėl, nenustačius, kad eismo įvykio metu atsakovas vairavo automobilį, jam negali kilti atsakomybė regreso tvarka. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais sutinka.
Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas (CK 6.114 str. 5 p., 6.988 str. 3 d., TPVCAPDĮ 12 str.). TPVCAPDĮ 22 str. pirmojoje bei antrojoje dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų - atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, taip pat bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 str. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795, 59 p. taip pat įtvirtina draudiko teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, šiuo atsakingu asmeniu įvardindamas patį transporto priemonę vairavusį asmenį arba kitą teisės aktų nustatyta tvarka atsakingą už žalos padarymą asmenį, jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos (Taisyklių 59.4 p.). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog nustačius, jog eismo įvykio metu atsakovas jam priklausančio automobilio nevairavo, ne jis sukėlė eismo įvykį ir ne jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, to nenustatė ir policijos pareigūnai, teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos ir neeliminuoja atsakovo, kaip tuometinio transporto priemonės (padidinto pavojaus šaltinio) naudotojo ir valdytojo, atsakomybės. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad atsakomybė atsakovui kyla ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu (CK 6.263 str. 1 d. ir 3 d.), juo labiau, kad valdydamas eismo įvykį sukėlusią transporto priemonę, byloje neįrodė valdymo teisės kuriuo nors metu praradimo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.270 str. 2 d., 3 d.), o perdavęs automobilį kitam asmeniui neišsiaiškinęs kito asmens tapatybės pasielgė neatidžiai ir nerūpestingai. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybės privalu buvo įrodyti būtent atsakovui, grindusiam savo atsikirtimus į ieškinį valdymo teisės praradimu (CPK 12 str., 178 str.). Vien atsakovo paaiškinimai, kad nežino taksisto, vairavusio jo automobilio, asmens duomenų (bent vardo ir pavardės), nors šis kitą dieną buvo rastas šalia jo gyvenamosios vietos, kitokių išvadų padaryti neleidžia. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks apdraustojo elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise iki 100 procentų išmokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 60.1. p.), šia teise ieškovas ir pasinaudojo.
Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad ieškovas (draudikas) žalą nukentėjusiajam asmeniui atlygino savo iniciatyva, t.y. nesant tam teisto pagrindo. Tokią pareigą draudikui nustato TPVCAPDĮ nuostatos, kurio 13 str. 4 d. leidžia nukentėjusiajam asmeniu pretenziją dėl žalos atlyginimo pateikti ne konkrečios transporto priemonės vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo bendrovei ar įmonei, o draudikų biurui tik tuomet, kai eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė ar kaltininko tapatybė nenustatyta, o žala padaryta aplinkybėmis, įrodančiomis transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę. Tokios sąlygos nukentėjusiajam asmeniui šioje byloje aptariamo eismo įvykio situacijoje nesusiklostė, kadangi buvo nustatyta eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė, taigi ir jos valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs ieškovas „BTA Insurance Company“ (draudikas). Sąvokos „transporto priemonė“ ir „kaltininko tapatybė“ šioje teisės normoje vartojamos kaip lygiavertės, vieno ar kito nustatymas padeda pasiekti tą patį tikslą – identifikuoti eismo įvykio dalyvį, pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Toks tikslas šiuo atveju buvo pasiektas ir automobilis, sukėlęs eismo įvykį, identifikuotas (nustatytas).
Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens automobilį RENAULT, vairavusio vairuotojo kaltės, kadangi bylos duomenys tvirtina, kad trečiojo asmens kaltė dėl įvykusio eismo įvykio nenustatyta.
Atsakovas gera valia nesutiko atlyginti ieškovui patirtų draudimo išmokos išlaidų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, dėl to atsirado papildomų išlaidų – žyminio mokesčio, kurį privalo atlyginti atsakovas (CPK 88 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui tenkinti – kad ieškinys yra įrodytas (CPK 178 str.), jis tenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.) - jo pagrįstumas nėra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš atsakovo ieškovo naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 93 str.) – 1182 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį (b.l. 3,22) ir apeliacinį skundą (b.l. 152).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo K. J. (a.k((duomenys neskelbtini) 19 705,23 Lt (devyniolika tūkstančių septynis šimtus penkis litus 23 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, t.y. 19 705,23 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-06-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1182 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo BTA Insurance Company SE 1, veikiantį per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje (į.k. 300665654) naudai.