Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, baigęs 9 klases, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2013-11-10 apie 01.00 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 5-ojo aukšto bendro naudojimo koridoriuje, išgertuvių metu kilusio asmeninio konflikto metu, tyčia ne mažiau kaip keturis kartus durdamas peiliu nukentėjusiajam A. M. į krūtinę, pilvą, kairiąją juosmens sritį, padarė kiauryminę kairės krūtinės ląstos pusės durtinę-pjautinę žaizdą su kraujo išsiliejimu krūtinplėvės ertmėje, kiaurymines priekinės pilvo sienos žaizdas su kraujo išsiliejimu pilvaplėvės ertmėje, storosios žarnos pasaito pažeidimu, skersines storosios žarnos kiauryminiu pažeidimu bei blužnies sužalojimu ir pjautines žaizdas kairėje krūtinės ląstos pusėje ir kairėje juosmens srityje bei tiksliai nenustatytu būdu paveikdamas A. M. krūtinės ląstą, padarė dešinės pusės penkto šonkaulio lūžimą, tuo tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą, nes pagal specialisto išvadą Nr. G 46/14(04) dėl kiauryminės kairės krūtinės ląstos pusės durtinės-pjautinės žaizdos su kraujo išsiliejimu krūtinplėvės ertmėje, kiauryminės priekinės pilvo sienos žaizdos su kraujo išsiliejimu pilvaplėvės ertmėje, storosios žarnos pasaito pažeidimu, skersines storosios žarnos kiauryminiu pažeidimu bei blužnies sužalojimu A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė tyčia sunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. M. sveikatą yra įrodyta.

Kaltinamasis D. K., ne mažiau kaip keturis kartus durdamas peiliu nukentėjusiajam A. M. į krūtinę, pilvą, kairiąją juosmens sritį, suvokė, kad ši jo veika sukelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl šios jo pavojingos veikos gali atsirasti įvairūs padariniai, t. y. tiek sveikatos sutrikdymas, tiek nukentėjusiojo mirtis, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, nes, esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis veikė esant būtinajai ginčiai. Pagal LR BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas LR BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Būtinosios ginties situacija atsiranda ne tik būtent pavojingo kėsinimosi momentu, bet ir tais atvejais, kai yra reali jo grėsmė (ištraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-7-313/2012). Dar viena sąlyga – gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. 2K–267/2012). Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (pvz., kasacinės nutartys Nr.2K-125/2011, 2K-140/2011). Būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra realiai pavojingi. Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-279/2010). Būtinosios ginties situacijai konstatuoti nepakanka nustatyti, kad viena iš konfliktuojančių pusių yra fiziškai pajėgesnė; šis faktas nėra pagrindas teigti, kad automatiškai atsiranda pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad tam tikras asmuo dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinamas kaip pavojingas, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. K. su nukentėjusiuoju A. M. konfliktavo, tačiau nenustatyta, kad D. K. kilo realus, akivaizdus pavojus jo sveikatai ar gyvybei, dėl ko jis konfliktą galėjo spręsti tokiais neteisėtais veiksmais. Priešingai, buvo visos galimybės kilusį konfliktą išspręsti taikiu būdu, o ne panaudojant smurtą prieš A. M..

Skirdamas D. K. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), nusikalstama veika baigta. Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, kad konflikto metu A. M. du kartus sudavė D. K. į veidą (tai ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojos L. U. bei L. U.), tuo iš esmės ne spręsdamas kilusį konfliktą, o jį tik aštrindamas, kita kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 59 str. 1 d. 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio: apsvaigimo nuo alkoholio faktas užfiksuotas asmens blaivumo teste (2013-11-10, 02.36 val. D. K. nustatytas 2,42 prom. girtumas (83 b. l.)), ir pastaroji aplinkybė, tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. D. K. nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistu (103-105 b. l.), praeityje administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (108-110 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje 2013-01-16 buvo gautas V. K. pareiškimas dėl D. K. elgesio; nėra įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktinę apskaitą ar įskaitą (112 b. l.), nedirbantis, šiuo metu registruotas darbo biržoje (176 b. l.). Abu kaltinamojo tėvai yra mirę (179-180 b. l.).

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų LR BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta LR BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Įstatymo leidėjas LR BK yra įtvirtinęs keletą teisės normų, kurios suteikia teismui teisę paskirti nuteistam asmeniui švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Viena iš tokių teisės normų yra LR BK 54 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta nuostata, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Kita iš tokių teisės normų yra LR BK 62 straipsnis, t. y. išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę nei pati švelniausia sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. K. nėra atlyginęs nusikalstama veika padarytos žalos nei nukentėjusiajam, nei Valstybinei ligonių kasai, nededa jokių pastangų, kad ją atlyginti, yra nedirbantis, nusikalto būdamas neblaivus, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti LR BK 62 straipsnio ir 54 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. K. vienintelę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant bausmės dydį kaip mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kadangi D. K. padarė vieną sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.), todėl nėra galimybės atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (LR BK 75 str. 1 d.).

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas D. K. laikinajame sulaikyme nuo 2013-11-10, 02.00 val. iki 2013-11-11, 15.30 val. išbūtas laikas, t. y. 2 paros (84-85 b. l.).

D. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (98-99 b. l.) ir dokumentų – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. 12454864, išduotos 2010-09-06 Šiaulių VPK MS(40) ir Lietuvos Respublikos piliečio paso Nr. 20628302, išduoto 2004-12-29 Šiaulių VPK MS (40) - paėmimas (100-101 b. l.) – naikintinos pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 14 113,69 Lt dalinį civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (153-154 b. l.). Bylos duomenys liudija, kad prašoma suma pagrįsta (155 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiojo A. M. sveikatai buvo padaryta kaltinamojo D. K. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 14 113,69 Lt – priteistina iš D. K..

Nukentėjusysis A. M. dėl padarytos neturtinės žalos pareiškė 80 000 Lt ieškinį, dėl padarytos turtinės žalos pareiškė 338,47 Lt ieškinį (162-165 b. l.). A. M. turtinę žalą grindžia tuo, kad tai išlaidos gydymui (vaistai, tvarsčiai), taip pat kuro išlaidos vykstant į gydymo įstaigas. Neturtinę žalą sudaro jo patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, sukelti nepatogumai, emocinė depresija, nepilnavertiškumo jausmas ir kt. Sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmes jaučia iki šiol , t. y. daugiau nei mėnesį praleido gydymo įstaigoje, nors ir paleistas namo, dūrių vietas vis dar skauda; dėl sužalojimų pašalinta blužnis, dėl ko stipriai susilpnėjo imunologinė funkcija; po operacijos, atliktos pašalinti dūrių padarinius, iš dreno pilvo ertmėje bėgdavo maistas, atsirado kitų skrandžio problemų, kurios tęsiasi iki šiol; dėl skrandžio problemų nukrito svoris, greitai pavargsta, kas turi stiprios įtakos jo gebėjimams dirbti fizinį darbą, padėti šeimai buityje ir t. t. (163-164 b. l.).

Pažymėtina, kad nukentėjusiojo patirta turtinė žala atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, patirtą žalą iš dalies pagrindė dokumentais, t. y. vaistų pirkimo kvitais (159-161 b. l.), todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padėtį (nedirbantis, bet darbingas), patirtos žalos neatlygino visiškai, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis D. K. nukentėjusįjį užpuolė įvykus konfliktui, pakankamai spontaniškai, nusikalstamos veikos metu A. M. peilio pagalba buvo pažeisti įvairūs kūno organai: blužnis, storoji žarna ir kt. Nukentėjusysis po patirtų sužalojimų, kraujavo, buvo netekęs sąmonės, tai patvirtina liudytojos L. U. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (32 b. l.). Nukentėjusysis iškart buvo paguldytas ir ilgą laiką gydytas VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje (nuo 2013-11-10 iki 2013-12-19), jau 2013-11-10 operacijos metu buvo pašalinta blužnis (atlikta splenektomija) (155, 177-178 b. l.). Po stacionaraus gydymo nukentėjusysis gydymą nuo 2013-12-23 tęsė ambulatoriškai (155 b. l.). Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis turėjo kęsti didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, patiria nepatogumus iki šiol – negali dirbti fizinio darbo, užsiimti sportu laisvalaikio metu ir kt. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis patyrė didžiulę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kas, neabejotinai, padarė ir darys ateityje neigiamą įtaką jo gyvenimo kokybei. Šie padariniai atsirado dėl kaltinamojo D. K. tyčinio smurtinio nusikaltimo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į pragyvenimo lygį valstybėje 2014 metų II ketvirtyje, daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, teisinga piniginė kompensacija už patirtus dvasinius, emocinius išgyvenimus, skriaudą, patirtą fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus bus pasiekta bendrą neturtinės žalos dydį A. M. sumažinus iki 45 000 Lt. Pažymėtina, kad panašus civilinio ieškinio dydis neturtinei žalai atlyginti yra nustatomas ir suformuotoje teismų praktikoje daugumoje analogiškų baudžiamųjų bylų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-209/2010, 2K-146/2010, 2K-533/2010, 2K-44/2011, 2K-459/2011).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

- turistinis peilis (1 vnt.), kuris yra pakete Nr. 1 – sunaikintinas;

- kompaktinė plokštelė su garso įrašu, esanti pakete Nr. 2 – paliktina prie baudžiamosios bylos medžiagos;

- mėginiai su kraujo pėdsakais (2 vnt.), esantys pakete Nr. 3 – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę D. K. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo D. K. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-11-10, 02.00 val. iki 2013-11-11, 15.30 val. (dvi paras).

D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – panaikinti pradėjus paskirtos bausmės vykdymą.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš D. K. 14 113,69 Lt (keturiolika tūkstančių vieną šimtą trylika litų 69 ct) už nukentėjusiajam A. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti A. M. iš D. K. 338,47 Lt (tris šimtus trisdešimt aštuonis litus 47 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti A. M. iš D. K. 45 000 Lt (keturiasdešimt penkis tūkstančius litus) neturtinei žalai atlyginti.

- turistinį peilį (1 vnt.), kuris yra pakete Nr. 1 – sunaikinti;

- kompaktinę plokštelę su garso įrašu, esanti pakete Nr. 2 – palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos;

- mėginius su kraujo pėdsakais (2 vnt.), esančius pakete Nr. 3 – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.