- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-11
- Bylos Nr.
- 2S-562-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15099-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- UAB „Sergorus“, UAB „Tilžės turgus“
- Atsakovas
- AS „UniCredit Bank“
- Kategorijos
- 106.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Sergorus“ ir UAB „Tilžės turgus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Sergorus“ ir UAB „Tilžės turgus“ ieškinį atsakovui AS „UniCredit Bank“ dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 18 891,78 Eur, 67 200 Lt overdrafto rezervavimo mokestį, 6 proc. palūkanas, skaičiuojant nuo 2013-04-10 iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi (b.l. 46-47) išnagrinėjo ieškovų prašymą dėl patikslinto ieškinio priėmimo. Šį prašymą neskundžiama nutartimi atmetė.
Šalies argumentai
2013-11-26 ieškovai teismui pateikė atskirąjį skundą dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b.l. 55) atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl 2013-10-24 nutarties panaikinimo ir grąžino jį ieškovams. Nurodė, kad skundą atsisakė priimti sutinkamai su CPK 141 str. 4 d. ir 334 str. 1 d. nuostatomis, kadangi minėta nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
Ieškovai atskiruoju skundu (b.l. 56-59) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 ir 2013-10-24 nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės. Iš skunde išdėstytų motyvų, teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutartį apeliantai skundžia nurodydami, kad ši nutartis neatitinka LR Konstitucijoje ir LR CK įtvirtinto teisingumo principo. Remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad teismo priimtas sprendimas negali būti formalus, sukuriantis išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet toks, kuris savo turiniu nebūtų neteisingas. Tai reiškia, kad teismo taikomos priemonės turi būti proporcingos, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, nei reikia, taikomos, atsižvelgiant į situaciją ir kitas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Byloje nustatyta, kad 2013-12-23 ieškovai teismui pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-29 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti 2013-11-26 ieškovų pateiktą atskirąjį skundą, kuriuo jie prašė panaikinti 2013-10-24 nutartį dėl atsisakymo priimti patikslintą ieškinį ir klausimą išspręsti iš esmės. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi (b.l. 55) atsisakė priimti ieškovų atskirąjį skundą dėl teismo 2013-10-24 nutarties panaikinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 str. reglamentuoja teisę paduoti atskirąjį skundą. Šio straipsnio 1 d. 1 p. nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo šio Kodekso numatytais atvejais. Minėto straipsnio trečioje dalyje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą ieškinį neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui, taip pat įstatyme nėra numatyta galimybė apskųsti nutartį dėl teismo atsisakymo priimti patikslintą ieškinį (CPK 141 str. 4 d.), todėl konstatuotina, kad įstatymas nenumato galimybės apskųsti teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinio patikslinimą, tai taip pat buvo nurodyta ir skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje.
Atkreiptinas apeliantų dėmesys į CPK 334 str. 3 d. kurioje nurodyta, kad dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir savaime neįtakoja kitokio šio klausimo sprendimo būdo.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias atskirojo skundo priėmimo klausimus, ir pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dėl 2013-10-24 nutarties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.